Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent jis:

1. 2017 m. gegužės 8 d. apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, šeimyninio konflikto metu su savo dukra O. Š., tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jai į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. Š. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje;

2. 2018 m. liepos 24 d. apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojoje vietoje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą grindų šepečio plastikiniu korpusu sudavė nukentėjusiajai – savo sugyventinei L. B. per galvą, tuo padarydamas jai muštinę galvos plaukuotosios dalies žaizdą, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad du kartus skirtingu laiku smurtavo prieš savo šeimos narius. 2017 m. gegužės 8 d. jis vartojo su draugais alkoholį. Grįžo namo vakare, apie 19.40 val., labai norėjo valgyti, o atidaręs šaldytuvą pamatė, kad nėra dešros, kurią jis buvo nupirkęs. Tada jis nuėjo pas dukrą į kambarį ir pradėjo jai reikšti pretenzijas, kadangi pagalvojo, kad dukra paėmė dešrą. Dukra jam pasakė, kad dešros neėmė. Konflikto metu abiejų rankų kumščiai sudavė savo dukrai O. Š. per galvą. Šalia buvusi anūkė apsiverkė. Dėl savo veiksmų gailisi, dukters atsiprašė. Kitą kartą, t. y. 2018 m. liepos 24 d. jis panaudojo smurtą savo sugyventinės L. B. atžvilgiu. Įvykio išvakarėse alkoholinius gėrimus vartojo kartu su sugyventine. Dieną nusprendė dar išgerti alkoholio. Abu sėdėjo virtuvėje. Dėl kažko abu susikivirčijo. Jis paėmė virtuvėje stovėjusia šluotą ir šluotos kotu vieną kartą sudavė savo sugyventinei per galvą. Tuo metu jai pradėjo tekėti kraujas. Sugyventinė gindamasi jam sudavė atgal. Po to atvažiavo policija, kuri jį sulaikė. Sugyventinę išvežė į ligoninę. Dėl nusikalstamos veikos gailisi (1 t. b. l. 49, 56-57, 136, 150).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios O. Š. pareiškimu (b. l. 13) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 metais balandžio mėnesio pabaigoje jos tėvą E. Š. atleido iš darbo, nuo to laiko jos tėvas dažnai namuose vartojo alkoholinius gėrimus. 2017 m. gegužės 8 d. ryte jos tėvas išėjo dėl darbo. Namo grįžo apie 17 val. ir dar nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko 2 butelius 1 litro talpos alaus ,,Žalčio“ 7,5 pr. stiprumo ir išgėręs tą alų pradėjo prie jos kabinėtis. Pastarasis pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl dešros. Ji atsakė tėvui, kad jis dėl girtumo galimai pametė dešrą ir jos neparsinešė namo. Toks jos atsakymas labai supykdė jos tėvą ir jis atbėgo pas ją į kambarį ir pradėjo mušti jai per galvą. Tėvas jai sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių abiejų rankų kumščiais. Tuo metu kambaryje buvo jos dukra, kuri pradėjo verkti. Ji paėmė dukrą ant rankų. Po to jos tėvas vėl kumščiu sudavė į galvą. Ji spėjo išsisukti ir su vaiku ant rankų pabėgo iš savo kambario ir užsirakino vonioje. Iš ten ji paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Tačiau kai jos tėvas išgirdo, kad ji pranešė apie įvykį, apsirengė ir išėjo iš namų. Jai sukeltas tik fizinis skausmas. Mama įvykio nematė. Tėvas jos atsiprašė ir jie susitaikė. 2017 m. rugsėjo 19 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. 2018 m. liepos 24 d. jos namie nebuvo. Grįžo namo apie 15 val. Tėvai vartojo alkoholį virtuvėje. Ji savo kambaryje užmigdė dukrą ir išgirdo triukšmą, kuris sklido iš virtuvės. Nuėjusi pasižiūrėti pamatė, kad tėvas grindų šepečiu vieną kartą sudavė mamai į galvos sritį. Mamai pradėjo tekėti kraujas, todėl ji iškvietė policiją (b. l. 32-33, 37, 120);

-nukentėjusiosios L. B. pareiškimu (b. l. 81) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 15.30 val., įvykus žodiniam konfliktui jos sugyventinis E. Š. paėmė šluotą ir sudavė jai per galvą. Ji pajuto fizinį skausmą ir pamatė, kad iš pakaušio bėga kraujas. Ji sugyventiniui sudavė puodeliu. Kitame kambaryje buvo jos dukra O. Š. su anūke. Dukra pranešė apie įvykį telefonu 112. Atvyko policijos pareigūnai ir GMP brigada. RVU ligoninėje jei diagnozavo galvos muštinę žaizdą. Sugyventiniui atleido (b. l. 81, 96);

-pranešimo apie įvykį informacija ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad tiek nukentėjusioji, tiek įtariamasis girtavo namuose. Dėl ko kilo konfliktas, paaiškinti nesugebėjo, kaltinamasis staiga šluotos kotu trenkė savo sugyventinei į galvą. Ši po patirto smūgio gindamasi puodeliu trenkė jam atgal. Grįžusi namo O. Š. rado abu konflikto dalyvius kruvinus, dėl to iškvietė policiją. Kartu su ja buvusi mergaitė smurto bei konflikto nematė (b. l. 3, 4-5);

-Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018-08-23 nutarimu, kuriuo nuspręsta atnaujinti ikiteisminį tyrimą E. Š. atžvilgiu (b. l. 10);

-pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota, kad O. Š. patyrė fizinį smurtą nuo savo tėvo E. Š., t. y. jis jai sudavė 10 smūgių kumščiais per galvą ir tuo sukėlė fizinį skausmą (b. l. 21);

-įvykio vietos apžiūros protokolais ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-29, 82-84);

-savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusioji L. B. pateikė grindų šepetį, kuriuo jai sugyventinis E. Š. sudavė per galvą (b. l. 99, 100-101) ir kuris jai grąžintas (b. l. 103);

-apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas M. P. apžiūrėjęs medicininius dokumentus nustatė, kad L. B. muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda padaryta ne mažiau nei vienu kieto, buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 109);

-gydymo paslaugų išrašu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusiosios L. B. gydymas kainavo 38,55 Eur (b. l. 113) ir kad šią sumą kaltinamasis apmokėjo bei pateikė tai patvirtinantį kvitą (b. l. 117, 118);

-asmens blaivumo testo rezultatu, kuriuo užfiksuota, kad 2018 m. liepos 24 d. 16.45 val. E. Š. iškvėptame ore nustatytas 2,59 promilių girtumas (b. l. 123).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiosioms sukeltas pasekmes, kad jos kaltinamajam atleido, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 60-62), neteistas, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusiosios sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant, o subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Nors prokuroras savo pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nenurodė, tačiau teismas, atsižvelgęs į siūlomos bausmės dydį, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju laisvės apribojimo – dydis turėtų būti toks, kad kaltinamasis suprastų paskirtos bausmės paskirtį ir būtų jos paveiktas, ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, materialinę padėtį ir jo asmenybę (nedirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas) jam skirtinų laisvės apribojimo bausmių dydžiai nustatomi nesiekiantys šios bausmės vidurkio, o pridedamos laisvės apribojimo dalies dydis nustatytinas dar mažesnis.

Kaltinamajam atlyginus žalą dėl nukentėjusiosios gydymo, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Š. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-05-08) – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei uždraudžiant: turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus;

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-07-24) – laisvės apribojimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei uždraudžiant: turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 26 d. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam E. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.