- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- I3-3485-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00302-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
dalyvaujant pareiškėjui V. J., jam atstovaujančios Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“ (b. l. 1–7).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–7), taip pat teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė visiškai palaikydami skundą paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“ 1 punkte pripažinta, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, 2 punktu už tarnybinį nusižengimą jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nuteistajam A. V. buvo suteikta trumpalaikė išvyka už įstaigos teritorijos ribų dėl tėvo mirties. Nuteistąjį lydėjo M. J., Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, pareiškėjas V. J., Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, ir taip pat šio skyriaus jaunesnysis specialistas O. V.. Apie 15 val. atvykus į bažnyčią, A. V. buvo palydėtas į jos vidų, prie karsto. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bažnyčios viduje buvo susirinkę apie 100 romų tautybės lankytojų, bažnyčios prieigose maždaug tiek pat vyrų, moterų ir vaikų. Įvertinus faktą, jog nuo daugelio romų tautybės lankytojų sklido alkoholio kvapas, kai kurie asmenys nešiojosi nugertus alkoholio butelius, t. y. sakralioje aplinkoje elgėsi neadekvačiai, buvo duotas griežtas nurodymas nesibūriuoti prie nuteistojo. Pastebėjus, jog nuteistojo mama duoda jam atsigerti iš gamyklinio mineralinio vandens buteliuko, M. J. griežtai įspėjo A. V. ir jo mamą, kitus artimuosius be jo leidimo nieko nuteistajam neduoti ir negerti iš bet kokios taros, prieš tai jam nepatikrinus to gėrimo. Pažymėtina, jog visos palydos metu nuteistasis vieną kartą gėrė iš mamos paduoto mineralinio vandens buteliuko, kuriame buvo nedidelis kiekis skaidraus bekvapio skysčio. M. J., jis ir O. V. patikrino šio buteliuko turinį, – iš mineralinio vandens buteliuko nesklido alkoholio ar kitoks įtartinas kvapas.
Nuvykus į laidojimo vietą kapinėse, mirusiųjų liturgijos metu nuteistasis ėmė elgtis neadekvačiai, prie kapo parkrito, atsigavęs staigiais judesiais mosikavo rankomis, nesiorientavo aplinkoje, nevykdė tiek jo, tiek M. J. ir O. V. sistemingų nurodymų nevartoti necenzūrinių žodžių, nusiraminti ir netrukdyti laidojimo procesui. Tačiau situacija nesikeitė. Tuomet jis ir V. J. priėjo prie nuteistojo ir bandė jį nuvesti į tarnybinį automobilį, bet aplinkiniai romų tautybės žmonės (kurie vizualiai buvo neblaivūs ir jų buvo gan daug – apie 100 žmonių) ir artimieji neleido jo išvesti užstodami kelią. Tačiau kita dalis artimųjų jiems padėjo. Pavykus nuteistąjį įsodinti į automobilį, jie išvyko į įstaigą. Parvykus į įstaigą, nuteistajam A. V. neblaivumas faktiškai nebuvo nustatytas, nes šis atsisakė būti patikrintas.
Visas įvykis buvo nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 10, kurį turėjo jaunesnysis specialistas O. V..
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė:
1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių, ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog V. J. nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus, nors jam buvo išduotas vaizdo registratorius Nr. 38.
2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 9 punktą, kuriame nurodyta, kad, sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo), prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. Pataisos pareigūnai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situaciją, gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones, kaip jos apibrėžtos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 10 punkte, kuriame nurodyta, kad, netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimą.
3. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, jog prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi).
4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnai užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi) <...>.
5. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.8 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes išvykas už įstaigos ribų, užtikrindamas tinkamą konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.
6. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.12 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas vykdo Įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrindamas tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą ir apsaugą.
Pažymėtina, jog net Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nurodyta, jog nuteistąjį reikia lydėti su antrankiais, tačiau dėl vaizdo registratoriaus naudojimo imperatyvaus nurodymo nebuvo, nors Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 99 punkte nurodoma, kad suimtąjį (nuteistąjį) lydintis pareigūnas privalo su savimi turėti jam išduotas specialiąsias priemones (vaizdo registratorių – pagal poreikį). Taip pat pažymėtina, kad laidotuvių procesijoje buvo daug romų tautybės asmenų (daugiau kaip šimtas), kurių privatumą saugo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl vaizdo registratorių jis naudojo tik esant būtinumui, t. y. kai nuteistasis A. V. elgėsi neadekvačiai ir nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų.
Pareiškėjas pagal savo kompetenciją atliko nuolatinę lydimo nuteistojo priežiūrą ir apsaugą. Tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad apskritai nuteistojo palydos už Įstaigos teritorijos ribų kontrolė, vadovaujantis Instrukcija, priskirtina palydos vyresniojo atsakomybei.
Saugaus elgesio taisyklių 9 punktas numato, kad darbuotojas turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu, sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo) prižiūrimo fizinei agresijai, taip pat, įvertinę situaciją, pareigūnai gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones. Saugaus elgesio taisyklių 10 punktas numato, kad, netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimą. Pažymėjo, jog nuteistojo A. V. palydos metu vykę įvykiai yra užfiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 10. Kviesti pastiprinimą toje situacijoje buvo ne jo prerogatyva. Be to, trys pareigūnai lydėjo vieną nuteistąjį ir buvo pajėgūs su jo agresija susitvarkyti patys. Tai ir buvo padaryta. Nuteistasis, nors ir priešinęsis, net naudojęs fizinę jėgą, buvo sutramdytas, įsodintas į konvojaus automobilį ir parvežtas atgal į Įstaigą. Todėl kategoriškai neigia, kad jis pažeidė Saugaus elgesio taisyklių 9–10 punktus.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių jo neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo jokių konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šių pažeidimų, nenurodė ir įrodymų nesurinko. Pareiškėjas įsitikinęs, jog privalėta surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties. Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat pareigūno kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas.
Tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pareiškėjas vykdo nuo 2003 metų. Charakterizuojamas kaip principingas pareigūnas. Tarnybą vykdo budinčiojoje pamainoje, kur reikalingas didelis dėmesys ir budrumas, nes tarnyba yra tiesiogiai susijusi su nuteistaisiais. Per visą tarnybos laikotarpį (19 metų) tarnybinių nuobaudų neturėjo. Nuo 2012 m. sausio 16 d. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, jo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime (b. l. 12–21) išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Įstaigoje 2021 m. spalio 28 d. buvo gautas Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L. 2021 m. spalio 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. 43-19183, kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 28 d. apie 12 val. pagal direktoriaus įsakymą Nr. 2-2266 į tėvo laidotuves į S. V. buvo išleistas nuteistasis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurį į trumpalaikę išvyką lydėjo keturi Įstaigos pareigūnai, t. y. Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas (palydos vyresnysis) M. J. ir Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai D. B. (vairuotojas), V. J. (konvojuotojas) ir O. V. (konvojuotojas). 2021 m. spalio 28 d. apie 16.44 val., išvykstant iš laidotuvių, Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. informavo, kad nuteistasis A. V. yra galimai apsvaigęs. 2021 m. spalio 29 d. l. e. Įstaigos direktoriaus pareigas G. Š. rezoliucija pavedė Įstaigos Tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą.
Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pareiškėjui pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos ir informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys.
2021 m. lapkričio 22 d. buvo gautas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. paaiškinimas Nr. 8-4310, kuriame jis pažymėjo, kad tai nebuvo konvojus, o trumpalaikė išvyka su palyda, kurios metu buvo paskirta lydėti nuteistąjį A. V. į tėvo laidotuves į S. V.. Mano, jog neatsižvelgta į nuteistojo A. V. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kad nuteistasis, esantis drausmės grupėje, sistemingai pažeidinėjantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir BVK nuostatas, besielgiantis itin agresyviai ir neprognozuojamai, įtrauktas į sustiprintos priežiūros sąrašą, todėl iš esmės negalėjo pasinaudoti BVK 105 straipsnio nuostata ir neturėjo būti išleistas į trumpalaikę išvyką. Atkreipė dėmesį į tai, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. V-135 „Dėl Saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja tik vaizdo registratorių naudojimą įstaigos teritorijos viduje, o taip pat ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir niekur nėra reglamentuota, kaip pareigūnui elgtis neadekvačioje situacijoje, kada aplink tave susitelkia didelis būrys neprognozuojamų romų tautybės asmenų, nenorinčių, kad jų laidotuvės būtų filmuojamos. Apie tai nebuvo pravestas instruktažas. Kada nuteistasis A. V. galėjo pavartoti alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų ir ar tikrai vartojo, sunku pasakyti, nes aplink buvo labai daug žmonių, patalpos buvo didelės. Nuteistajam A. V. neblaivumas faktiškai nebuvo nustatytas, nes šis atsisakė būti patikrintas.
Pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad tarnybiniai vaizdo registratoriai <...> Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – laisvės atėmimo vietų įstaigos) ir Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau kartu vadinamos įstaigomis) naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinant turto apsaugą įstaigose. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami vykdant suimtųjų (nuteistųjų) nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą; 5.5 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais).
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. ir Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V. J. nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus. Iš Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialiųjų ir kitų priemonių išdavimo ir priėmimo tarnybai apskaitos žurnalo Nr. 8.54 nustatyta, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J. buvo išduotas vaizdo registratorius Nr. 38.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J., O. V., D. B. ir nuteistasis A. V. į S. V. į bažnyčios patalpas atvyko 2021 m. spalio 28 d. apie 15 val. Šį faktą patvirtina Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. J., Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. J. ir O. V. pateikti paaiškinimai. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. 15.10 val. Įstaigos Resocializacijos skyriaus specialistas M. J. susisiekė su Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu V. L. ir nurodė, kad vėluoja laidojimo procesas, pasidomėjo, ar jiems grįžti iš trumpalaikės išvykos nustatytu laiku, ar tęsti laidojimo procesą. Šias aplinkybes patvirtinta ir Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L. 2021 m. gruodžio 3 d. paaiškinimas.
Iš vaizdo įrašų apžiūros nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. apie 15.54 val. Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J. ir O. V., taip pat Įstaigos Trečiojo sektoriaus nuteistasis A. V. buvo prie S. V. kapinių. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. 16.31 val. iš S. V. kapinių link Įstaigos transporto nuteistasis A. V. už parankių buvo lydimas galimai romų tautybės asmenų, o ne pačių pareigūnų, kaip nurodė pareigūnai savo paaiškinimuose dėl galimo tarnybinio nusižengimo.
Nei iš vaizdo įrašų, nei iš pateiktos dokumentinės medžiagos nėra nustatyta, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniesiems specialistams V. J. ir O. V. būtų išduoti šaunamieji ginklai. Juolab Įstaigos l. e. direktoriaus pareigas G. Š. savo priimtame įsakyme Nr. 2-2266 yra nurodęs, kad nuteistasis A. V. trumpalaikės išvykos metu yra lydimas tik su antrankiais, apie šaunamuosius ginklus nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad trumpalaikei išvykai nėra pasitelkiama ginkluotoji palyda.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V. J. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių, ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 9 punktą, kuriame nurodyta, kad, sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo), prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigūnai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situaciją, gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatyme; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 10 punktą, kuriame nurodyta, kad, netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimą; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi); Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi) <...>; Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.8 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes išvykas už įstaigos ribų užtikrindamas tinkamą konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi; Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.12 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas vykdo Įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrindamas tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą ir apsaugą.
Pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko. Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jam pagrįstai ir teisėtai turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė.
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, atsakovas mano, kad teisinis reglamentavimas darbdaviui (nagrinėjamu atveju – įstaigos vadovui) suteikia teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, ar darbuotojas įvykdė nusižengimą, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju Įstaigos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. P-7 paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti nėra jokio pagrindo.
Liudytojas O. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje. Pareigos – jaunesnysis specialistas. Lydėjo nuteistąjį į tėvo laidotuves. Vyko į bažnyčią, paskui važiavo į kapines, o vėliau grįžo į įstaigą. Instruktažas buvo žodžiu pravestas, niekur nereikėjo pasirašyti. Pagal teisės aktus turėjo būti paskirtas palydos vyresnysis, bet, pasirodo, jis nebuvo paskirtas. Jis registratorių turėjo ir viską filmavo, tačiau bažnyčioje registratorius nebuvo įjungtas, nes, jo supratimu, tai būtų neetiška. Ar nuteistasis neblaivus, ar jo elgesys pasikeitė dėl streso, sunku buvo atskirti, patikrinimui jie alkoholio matuoklio neturėjo. Bažnyčioje nuteistojo mama davė pareigūnams buteliuką vandens, jie visi pauostė ir nuteistajam leido atsigerti. Iš kvapo nieko nebuvo galima įtarti, kas ten buvo, mano, kad ten buvo vanduo, tačiau pareigūnai jo neragavo. Sprendimą grįžti į įstaigą priėmė bendrai, kai nuteistasis pradėjo elgtis neadekvačiai, nebenorėjo į konvojaus automobilį lipti, tada jie panaudojo fizinę jėgą, uždarė į automobilį ir išvažiavo. Jam nuteistojo artimieji grasino, kad bus su juo susidorota, bet tuo viskas pasibaigė. Viskas buvo filmuojama, tik bažnyčioje neįjungė registratoriaus dėl vidinės kultūros.
Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, jo pareigos – Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas. 2021 m. spalio 28 d. direktoriaus įsakymu išvyko lydėti nuteistojo į jo tėvo laidotuves. Jam asmeniškai vaizdo registratorius nebuvo išduotas. Išvykstant instruktažas nebuvo pravestas, tačiau buvo supažindinti su įsakymu. Žodinis nurodymas buvo vadovautis teisės aktais. Pagal tą įsakymą jie turėjo vykdyti palydą. Iš jų grupės nebuvo paskirtas vyresnysis. Nuteistąjį vežė iki šermenų vietos, palydėjo iki karsto, paskui vyko į laidojimo vietą. Nuvykus į laidojimo vietą nuteistasis pradėjo elgtis neadekvačiai, nevykdė pareigūnų nurodymų, trukdė palaidoti tėvą, nesitraukė nuo jo, artimieji prašė pasitraukti, paskui nuteistasis nualpo, vėliau atsigavo ir tuomet, kai jie pareikalavo grįžti į automobilį ir vykti į pataisos įstaigą, nuteistasis tiesiog to nevykdė. Stovėjo, verkė, blogai jautėsi, iš situacijos buvo matyti, kad palydą reikia baigti ir grįžti į įkalinimo įstaigą. Jo giminės padėjo nuteistąjį sutramdyti ir įsodinti į automobilį, reikia suprasti ir tai, kad perteklinės jėgos naudojimas būtų grėsęs pareigūnų sveikatai ir gyvybei, nes buvo ir tokių asmenų, kurie nenorėjo, kad nuteistasis išvyktų, jo bausmės laikas yra ilgas. Pareigūnai alkoholio matuoklio neturėjo. Jis geriausiai pažįsta nuteistąjį, nes su juo dirba tiesiogiai, faktiškai jį mato kiekvieną dieną. Jis yra labilios (nepastovios, nestabilios, emocionalios) psichikos asmenybė. Pareigūnai visada buvo šalia nuteistojo ir jokių alkoholinių gėrimų jis negėrė. Grįžus į pataisos įstaigą buvo siekiama patikrinti jo neblaivumą, tačiau nuteistasis atsisakė ir iš to buvo pripažinta, kad jis yra neblaivus. Kraujas tyrimui nebuvo paimtas.
Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje budinčiosios pamainos vyriausiuoju specialistu. Tą dieną išleido su palyda nuteistąjį į tėvo laidotuves. Nuteistasis ir pareigūnai buvo supažindinti su įsakymu, kuriame pasirašė. Žodžiu buvo nurodyta, kad nuteistąjį vežtų su antrankiais, nurodytas išvykimo ir grįžimo laikas. Įsakyme nebuvo nurodyta, kas yra palydos vyresnysis, paprastai įsakymuose būna nurodytas vyresnysis palydos asmuo. Vaizdo registratoriai išduodami ryte, kai ateina pamaina, pasirašo ir juos pasiima į tarnybą. Jis su pareigūnais kartu nevyko, tik išleido juos. Kai palyda grįžo su nuteistuoju, jis juos ir priėmė. Dar negrįžus į įstaigą jam paskambino M. J. ir informavo, kad nuteistasis yra galimai neblaivus. Parvykus pastebėjo, kad nuteistasis yra neblaivus, bet jokio alkoholio kvapo nebuvo, tačiau nuteistasis elgėsi neadekvačiai. Nuteistasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, kraujo tyrimo niekas nedaro. Naktį, kai nuėjo pas nuteistąjį nuimti antrankių, kameroje buvo alkoholio kvapas. Vaizdo registratoriai nenaudojami už įstaigos ribų.
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“.
Bylos duomenimis, ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 8) už tai, kad jis pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių, ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 9 punktą, kuriame nurodyta, kad, sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo), prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigūnai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situaciją, gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatyme; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 10 punktą, kuriame nurodyta, kad, netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimą; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi); Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi) <...>; Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.8 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes išvykas už įstaigos ribų užtikrindamas tinkamą konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi; Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.12 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas vykdo Įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrindamas tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą ir apsaugą.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.
Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad Išvada (b. l. 22–57) yra neaiški ir nesuprantama. Iš išvados nėra galimybės suprasti, kokius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas ir už kokių veiksmų padarymą ar neveikimą konkrečiai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nurodyta, jog nuteistąjį reikia lydėti su antrankiais, tačiau dėl vaizdo registratoriaus naudojimo imperatyvaus nurodymo nebuvo, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 99 punkte nurodoma, kad suimtąjį (nuteistąjį) lydintis pareigūnas privalo su savimi turėti jam išduotas specialiąsias priemones (vaizdo registratorių – pagal poreikį). Taip pat pažymėtina, kad laidotuvių procesijoje buvo daug romų tautybės asmenų (daugiau kaip šimtas), kurių privatumą saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl vaizdo registratorių pareiškėjas naudojo tik esant būtinumui, t. y. kai nuteistasis A. V. elgėsi neadekvačiai ir nevykdė jo ir kitų pareigūnų nurodymų.
Nuteistojo A. V. palydos metu vykę įvykiai yra užfiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 10. Kviesti pastiprinimą toje situacijoje buvo ne jo prerogatyva, jis nebuvo paskirtas palydos vyresniuoju. Palydos vyresnysis išvis nebuvo paskirtas. Be to, trys pareigūnai lydėjo vieną nuteistąjį, todėl buvo pajėgūs su jo agresija susitvarkyti savo jėgomis. Tai ir buvo padaryta. Nuteistasis, nors ir priešinęsis, net naudojęs fizinę jėgą, buvo sutramdytas, įsodintas į konvojaus automobilį ir parvežtas atgal į Įstaigą. Todėl visiškai neaišku, kaip pareiškėjas pažeidė Saugaus elgesio taisyklių 9–10 punktus. Saugaus elgesio taisyklių 9 punktas numato, kad darbuotojas turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu, sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo), prižiūrimojo fizinei agresijai, taip pat, įvertinę situaciją, pareigūnai gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones. Saugaus elgesio taisyklių 10 punktas numato, kad, netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimą.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta pataisos pareigūno teisė naudoti prievartą. Pirmiausia teisinė atsakomybė negali būti taikoma už nepasinaudojimą teise. Pastaroji nėra imperatyvas. Tačiau prievarta buvo naudojama. Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prievartos naudojimo sąlygas, 1 dalis nustato: „Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes“. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai“. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, bet kokios rūšies prievarta privalo būti taikoma adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, pataisos pareigūnui įvertinus ir savo saugumo užtikrinimo galimybes. Prioritetas yra teikiamas psichinei prievartai, ir tik įstatyme numatytais atvejais, jeigu tai yra adekvatu esamoms aplinkybėms ir proporcinga esamam pavojui, taikoma fizinė prievarta. Dėl pastarosios, kaip ir dėl specialiųjų priemonių, panaudojimo, vadovaujantis teisės aktais, sprendžia pats pareigūnas. Instrukcijos 173 punkte numatyta: „Sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pataisos pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų aktines bei technines charakteristikas“. Konkrečioje situacijoje, kai nuteistasis pradėjo demonstruoti agresiją, iš pareigūnų veiksmų adekvati prievarta buvo panaudota. Pirmiausia buvo naudojama psichinė prievarta, t. y. nuteistasis buvo drausminamas žodžiu, jam buvo nurodoma nustoti taip elgtis, patvirtinant, jog, priešingai, jo išvyka bus nutraukta. Tačiau esant nepakankamam psichinės prievartos poveikiui, nuteistajam ir toliau elgiantis neadekvačiai, buvo panaudota fizinė jėga jį vedant ir prievarta sodinant į konvojavimo automobilį. Panaudojant fizinę jėgą besipriešinantis nuteistasis buvo įsodintas į tarnybinį transportą. Situacija buvo suvaldyta nenaudojant specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo, nes tam nebuvo būtinybės.
Pareigybės aprašymo 5.8 punktas yra blanketinė teisės norma, daranti nuorodą į konvojavimą reglamentuojančius teisės aktus. Be tokių teisės aktų pažeidimo minėta teisės norma negali būti laikoma pažeista. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodomas nei vienas konvojavimą reglamentuojantis teisės aktas, kurį pareiškėjas pažeidė. Be to, pažymėtina, jog tai nebuvo konvojavimas, tai buvo palyda.
Pareiškėjo veiksmuose negali būti konstatuotas ir Pareigybės aprašymo 5.12 punkto pažeidimas, nes jame įtvirtinta blanketinė norma, daranti nuorodą į Įstaigos direktoriaus patvirtintų instrukcijų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, vykdymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatytų tokių Įstaigos direktoriaus patvirtintų instrukcijų ir kitų teisės aktų pažeidimų.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus ar netinkamus veiksmus ir jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo tyrimas konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šių pažeidimų, nenurodė ir įrodymų nesurinko. Nenustatyta valstybės tarnautojo nusižengimo faktas, jo kaltė. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjo atžvilgiu yra vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, išvadoje išvardyti teisės aktai, kuriuos tariamai pažeidė pareiškėjas, ir jų dispozicijos, tačiau nenurodomi konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minimą teisės aktą, todėl tokia išvada nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties. Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat pareiškėjo kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas. Nurodytos aplinkybės lemia atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo stoką ir paskirtos nuobaudos nepagrįstumą. Atsižvelgiant į LVAT praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjo teisės, suteikiančios galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus, buvo akivaizdžiai suvaržytos, nes jam buvo atimta galimybė aiškiai suprasti ir žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai apsiginti nuo kaltinimų, taigi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Kaip minėta, įrodinėjimo našta dėl neigiamų padarinių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui. Tai reiškia, jog darbdaviui tenka pareiga aiškiai suformuluoti, kuo pareiškėjas įtariamas, ir tinkamai kvalifikuoti pažeidimą. Darbdavio nuomonė ir įsitikinimas, jog pareiškėjas suprato ir jam buvo aišku, kuo jis yra kaltinamas, negali būti traktuojama kaip įrodyta aplinkybė, nes tai yra tik darbdavio įsitikinimas. Tarnybinio patikrinimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl Išvadoje nenustatyti konkretūs pareiškėjo pažeidimo padarymo veiksmai. Tiriant tarnybinį nusižengimą turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.
Taigi sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Taip pat LVAT 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015 pažymėjo, kad „tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011 LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (veikimu ir neveikimu), iš esmės kaltės netyręs. Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (2011 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011; taip pat 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra reglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, antraip būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011).
Nagrinėjamoje byloje Išvadoje (b. l. 22–57) nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš esminių tarnybinio nusižengimo elementų – kaltė. Kaltė išvis nebuvo nustatoma. Nepakanka pasisakyti, jog pažeidimas padarytas tyčia. Nenustačius išsamiai visų pažeidimo padarymo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti kaltės formos, nenustačius kaltės formos, nėra galimybės tinkamai taikyti nuobaudą. Kitas svarbus tarnybinės atsakomybės aspektas – pasekmės. Išvadoje apskritai nėra analizuojamas pasekmių klausimas, joje nėra nurodyta nei kritiškai svarbių, neatitaisomų pasekmių, o taip pat ir menkų, nereikšmingų pasekmių, kurios bent galėjo kilti dėl konkrečių pareiškėjo veiksmų.
Darytina išvada, kad atliekant tarnybinį tyrimą neatsižvelgta į visas faktines ir teisines aplinkybes, susidariusią situaciją, tyrimas atliktas paviršutiniškai, nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtini elementai, neaptarti netinkamai pranešime kvalifikuoti pažeidimai, nenustatytos pasekmės, todėl negalima tinkamai nustatyti kaltės formos. Tarnybinis tyrimas atliktas netinkamai, tarnybinio patikrinimo išvada yra nekonkreti ir neišsami.
Pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – pareigūno kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, privalo patikrinti, ar tyrimą atlikusi komisija aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Nenustačius darbuotojo kaltės ar netinkamai ją nustačius, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama nepagrįsta ir neteisėta.
Netinkamai ir neišsamiai atlikus tarnybinį tyrimą, paskirta nuobauda yra neprasminga ir prasilenkia su sąžiningumo ir protingumo principais. Tokia tarnybinė nuobauda netikslinga, praranda savo prasmę ir siekiamų tikslų nepasieks.
Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Ginčo atveju nėra aiškios pareiškėjo kaltės formos (veikos sąmoningumo), motyvų ar tikslų dėl tariamo pažeidimo. Nei objektyvioji, nei subjektyvioji pažeidimo pusės išvadoje nebuvo įvertintos.
Taigi, dėl visų paminėtų aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nepakankamai analizuota kaltė, todėl nėra galimybės tinkamai nustatyti kaltės formą. Darytina išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas.
Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Likusieji pareiškėjo ir jo atstovės, taip pat atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.