Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui I. G., trečiojo asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovei N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai ​​​​Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei trečiajam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai bei išaiškinimai

4. Byloje nustatyta, kad ieškovas atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, po 2022 m. sausio 5 d. po muštynių su kitu nuteistuoju, nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio 10 d. gydytas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose dėl trauminio blužnies plyšimo, hemoperitoneumo, operuotas, tolimesniam stebėjimui ir gydymui stacionarizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, siūlus rekomenduota šalinti po 10-14 dienų. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydytas nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2022/16, 2022 m. sausio 17 d. įraše nurodyta, kad pilvas minkštas, nusiskundimų neišsako, siūlė gija pirminiu būdu, 2022 m. sausio 20 d. gydytojas chirurgas atliko įrašą, jog savijauta gera, nekarščiuoja, pooperacinis pjūvis sugijęs, išimti likę siūlai. Po siūlų iš operacinės siūlės pašalinimo 2022 m. sausio 20 d., sekančią dieną įvyko pooperacinės siūlės išsiskyrimas, tai pažymėta minėtoje ligos istorijoje, ieškovas skubiai pervežtas į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, stacionarizuotas ir gydytas nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 22 d., pakartotinai susiūta operacinė siūlė. Tolimesniam gydymui ir slaugai pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir stacionarizuotas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. 2022 m. sausio 25 d. Ieškovas parašė Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai prašymą, kad atsisako paskirto gydymo ir prašo pirmu etapu etapuoti į jo bausmės atlikimo vietą. Šias aplinkybes patvirtina pats ieškovas, įrašai medicininiuose dokumentuose (1 t. b.l. 168-171). Ieškovas nurodo, kad gydymo atsisakė, kadangi nesuprato savo veiksmų, nes gėrė stiprius raminamuosius vaistus.

5. Ieškovas pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, nurodydamas, kad jam suteiktos netinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kad išsiskyrė operacinė siūlė per anksti pašalinus siūlus. Komisija vadovaudamasi ekspertų sąrašo sudarymo ir ekspertų išvadų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“ 16 punkto reikalavimais, dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios gavimo, kreipėsi į ekspertą abdominalinės chirurgijos gydytoją pof. Dr. D. V. (į ekspertų sąrašą jis įtrauktas 2020 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-176). Į klausimą „ar buvo tinkama paciento pooperacinė priežiūra, ar savalaikiai 2022-01-20 nuimtos siūlės LAVL“ ekspertas nurodo, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išraše rekomenduota siūlus išimti po 10-14 dienų po operacijos (atitinka tarptautines rekomendacijas). Siūlai išimti 2020 m. sausio 20 d. (15 pooperacinę parą) nesant žaizdos gijimo sutrikimo požymių. Siūlų iš odos išėmimas neturi įtakos žaizdos audinių prasiskyrimui gilesniuose sluoksniuose, kas ir yra eventracijos priežastis, žaizdos prasiskyrimas yra sietinas su paciento individualiomis savybėmis – vyriška lytis, lėtinė kepenų liga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skubi operacija, pooperacinis kosulys ar čiaudulys. Komisija pažymėjo, kad pacientui siūlai LAVL pašalinti savalaikiai, remiantis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išraše nurodytomis rekomendacijomis, kas atitinka tarptautines rekomendacijas. Pacientui įvykęs žaizdos prasivėrimas nėra susijęs su LAVL pacientui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, žaizdos prasivėrimas susijęs su paciento individualiomis savybėmis. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. ieškovas, kaip pacientas, pats parašė LAVL administracijai prašymą, kad atsisako paskirto gydymo ir prašo pirmu etapu etapuoti į paskirtus PN. Komisija skundo netenkino.

6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje reikia nustatyti ar teikiant asmens priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

7. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir žodžiu pateiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovas reiškia pretenzijas dėl LAVL sveikatos priežiūros specialistų netinkamai jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t.y. kad jam per anksti buvo išimti siūlai iš operacinės siūlės, ko pasėkoje siūlė vėl plyšo, jis vėl turėjo būti hospitalizuotas, siūlė iš naujo siuvama, o vėliau per anksti, jam pačiam parašius prašymą dėl gydymo atsisakymo, nesuvokiant savo veiksmų (dėl vaistų naudojimo), išrašius jį iš ligoninės ir grąžinus į įkalinimo įstaigą, patyrė skausmus, nes po operacijos turėjo vaikščioti į patikrinimus, valgyklą.

8. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, t.y. neįrodyta, kad operacinės siūlės išsiskyrimas pilvo ertmėje, ieškovo patirti skausmai ir stresas atsirado dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (CPK 177, 178 straipsniai). Byloje nesurinkta jokių įrodymų dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

9. Akivaizdu, kad bendra sveikatos būklė priklauso nuo bendros paciento organizmo būklės, individualių savybių, žalingų įpročių ir kitų faktorių. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas, susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu ir šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose.

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

11. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 12 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Kaip minėta, sveikatos būklė priklauso nuo bendros paciento organizmo būklės, individualių savybių žalingų įpročių ir panašiai, o ne tik nuo medicinos personalo.

12. Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs įrodymai pagrindžia, kad ieškovui buvo suteikta tinkama pagalba. Teismas darydamas tokią išvadą vadovaujasi eksperto išvadomis, kuriose jis nurodė, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išraše rekomenduota siūlus išimti po 10-14 dienų po operacijos (atitinka tarptautines rekomendacijas). Dalis siūlų ir vėliau likę išimti 2020 m. sausio 20 d. (15 pooperacinę parą) nesant žaizdos gijimo sutrikimo požymių. Kaip matyti iš 2022 sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 20 d. įrašų ieškovo ligos istorijoje, net du gydytojai nurodė, kad siūlės gijimas buvo normalus, siūlai išimti jai išorėje sugijus. Kaip nurodė ekspertas, siūlų iš odos išėmimas neturi įtakos žaizdos audinių prasiskyrimui gilesniuose sluoksniuose, kas ir yra eventracijos priežastis, žaizdos prasiskyrimas yra sietinas su paciento individualiomis savybėmis – vyriška lytis, lėtinė kepenų liga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skubi operacija, pooperacinis kosulys ar čiaudulys.

13. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai A. B. (med. slaugytoja), Laisvės atėmimo vietų ligoninės slaugos skyriuje, ieškovo neprisimena. Tik girdėjo, kad ieškovas iš karto po siūlų ištraukimo ėmė sportuoti, tai pasakė kiti nuteistieji, konkrečiai jų įvardinti negali. Taigi tikėtina, kad ir pats ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie jo įvardijamos žalos sveikatai.

14. Liudytojas V. P., siūlus po operacijos nurodęs išimti gydytojas, dirba Kalėjimo ligoninėje ir sveikatos priežiūros centre. Nurodė, kad ieškovą kažkiek pamena kaip pacientą. Nurodė, kad buvo atlikta siūlų ištraukimo procedūra. Kadangi žaizdos išsiskyrimo požymių nebuvo, ji nekraujavo, nebuvo skysčių išsiskyrimo, todėl ir rekomendavo ištraukti visus siūlus. Siūlai išimti po penkiolikos dienų. Tokie liudytojo parodymai atitinka įrašus dokumentuose, kuriuos teismas įvertino.

15. Liudytojas D. K., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje slaugos ir palaikymo gydymo skyriuje, šeimos gydytoju. Ieškovą matė 2022 m. sausio 17 d., gulėjo po operacijos ir buvo apžiūrėtas, operacinis pjūvis gijo gerai, pooperacinis pjūvis buvo ramus. Po pakartotinės operacijos apžiūrėjus pjūvį jis gijo gerai, ieškovas pats prašėsi išleisti iš ligoninės ir kadangi jis raštiškai atsisakė gydymo, per prievartą jo negalima laikyti, jis buvo išrašytas. Tai taip pat atitinka įrašus ieškovo medicininiuose dokumentuose, kuriuos teismas taip pat įvertino.

16. Esant minėtoms rekomendacijoms dėl siūlų ištraukimo, liudytojui V. P. (gydytojui) nurodžius, kad žaizdos gijimas buvo be sutrikimų požymių, ką patvirtina ir atitinkami įrašai medicininiuose dokumentuose, darytina išvada, kad siūlai buvo ištraukti vėliausiai, kada juos rekomenduojama ištraukti, t. y. penkioliktą dieną. Taigi jokių siūlų ištraukimų procedūrų pažeidimų nenustatyta. Spręstina, kad siūlų iš odos išėmimas neturėjo įtakos žaizdos audinių prasiskyrimui gilesniuose sluoksniuose, kas ir buvo eventracijos priežastis, žaizdos prasiskyrimas sietinas su paciento individualiomis savybėmis. Taigi, kaip matyti gydytojai padarė viską atidžiai ir rūpestingai, stebint sugijusią siūlę ir buvo rekomenduota išimti visus siūlus, kas rodo, kad žala ieškovui atsirado ne dėl medicinos darbuotojų veiksmų.

17. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo individualiu atveju iš surinktų įrodymų matyti, jog pacientui buvo suteiktos kokybiškos, rekomendacijas atitinkančios sveikatos priežiūros paslaugos.

18. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

19. 2022 m. sausio 25 d. ieškovas parašė Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai prašymą, kad atsisako paskirto gydymo ir prašo pirmu etapu etapuoti į jo bausmės atlikimo vietą. Nors ieškovas teigė, kad jis vartojo vaistus ir dėl to nesuprato savo veiksmų, tačiau tokie ieškovo argumentai nepagrįsti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas prašymo rašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Be to, po prašymo parašymo jis į Pataisos namus buvo išvežtas dar po kelių dienų, taigi galėjo pakeisti savo nuomonę, buvo tam laiko, tačiau to nepadarė. Įrašų apie tai, kad jis būtų neadekvatus ar nesuprastų savo veiksmų (nors kasdien buvo apžiūrimas gydytojų) medicininiuose dokumentuose nėra. Taigi nepagrįsti ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jis buvo neadekvatus, kaip prašėsi pervežamas į Pataisos namus. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis po išrašymo iš ligoninės būtų skundęsis dėl blogos savijautos ar reikalavęs vėl jį patalpinti į gydymo įstaigą. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas pats atsisakydamas gydymo ligoninėje ir žinodamas įkalinimo įstaigos režimą (vaikščiojimą į valgyklą, patikrinimus) pats sau sukėlė fizinius nepatogumus.

20. Taigi, kaip matyti iš surinktų įrodymų – medicininių dokumentų, eksperto pateiktų atsakymų bei teiktų paaiškinimų byloje, apklaustų liudytojų teismas daro išvadą, kad visi medicinos darbuotojai savo pareigas atliko tinkamai, laikantis rekomendacijų bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis., jokių pažeidimų gydytojams atliekant veiksmus ir to pasėkoje atsiradusi žala nenustatyta (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis,), todėl ieškovo ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK177, 178 straipsnis).

21. Bylinėjimosi išlaidų šalys priteisti neprašo, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.