Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-22 · Byla Nr. Iv-1506-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
Iv-1506-422/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1506-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00848-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui T. Ž., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Ž. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ( b.l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 155, kurioje buvo 5 lovos, o kameroje buvo 6 žmonės, todėl pareiškėjui teko miegoti ant žemės. Minėtoje kameroje trūko minimalaus gyvenamojo ploto. Nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2009 m. sausio 30 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 352, tuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo miegoti sulaužytoje lovoje, dėl to atsirado nugaros skausmai. Nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2009 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 141, kuri buvo labai maža. Dėl minėtos priežasties pareiškėjui pablogėjo sveikata, susirgo depresija, buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir gydytas psichiatrijos skyriuje. Per visą kalinimo laikotarpį atsakovas pažeidė pareiškėjo teises, t.y. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintų higienos normų HN 76:1999, pagal kurių 6.15 punktą vienam asmeniui turi tekti 5,2 kv.m. gyvenamojo ploto. Mano, jog jo teisės buvo grubiai pažeistos, dėl to turėjo sveikatos sutrikimų ir atsirado neturtinė žala. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 10-12) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Skundžiamais laikotarpiais nurodyta galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 6.15 punkto reikalavimas nustatė, kad vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv.m. ploto. Kauno tardymo izoliatorius pradėjo funkcionuoti 2004 metais, ji yra viena iš moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiškai atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081, reikalavimus. Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė kiekvieną dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, suteikta galimybė lankytis skaitykloje ir įstaigos koplytėlėje. Pareiškėjas galėjo naudotis visomis jam suteiktomis teisėmis, pareikalauti iš Kauno tardymo izoliatoriaus pašalinti daromus teisės aktų pažeidimus, jei tokių buvo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ 2.2 punktu Lietuvos higienos normą HN 76:1999 pripažino netekusia galios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalos atlyginimui būtina nustatyti sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien teiginio, kad patalpinimas į kamerą neatitinkančią, ploto reikalavimų, sukėlė nepatogumus, padaryta neigiama įtaka sveikatai, žalos atlyginimui nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie tardymo izoliatoriaus trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves. CK 1.125 str. 8 d. yra numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjo skunde nurodyta paskutinė laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje diena yra 2009 m. gegužės 14 d., iki skundo pateikimo teismui praėjo 4 metai du mėnesiai ir 10 dienų, taigi, pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo pagrindą sužinoti ir realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, pareikšti pretenziją dėl kamerų įrangos, ploto, tenkančio vienam asmeniui ir kreiptis į tardymo izoliatoriaus administraciją su reikalavimu trūkumams pašalinti, arba, toliau vykstant pažeidimams, pateikti teismui skundą dėl žalos atlyginimo, nepažeisdamas trejų metų senaties termino. Prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apie teismo posėdžio vietą, datą, ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose buvo laikomas nuo 2008 m. gegužės 12 d. ir iki 2008 m. gegužės 13 d. bei nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 155, nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2008 m. birželio 10 d. bei nuo 2008 m. birželio 19 d. iki 2008 m. spalio 2 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 350, nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2009 m. sausio 30 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 352, nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2009 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 141, nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 207 (b.l. 6-7).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, jog nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl to reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė prašymą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir skundą dėl to atmesti.

Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., kai, jo teigimu, buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau skundą teismui jis išsiuntė tik 2013 m. liepos 25 d. (b.l. 8), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės tardymo izoliatoriuje buvimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ( CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., ją taikyti ir skundą tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė