Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2013-02-14 · Byla Nr. ATP-101-360/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
ATP-101-360/2013
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00535-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. ATP-101-360/2013
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00535-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 60. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2013 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo Ž. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 150 litų bauda, o pagal ATPK 124² str. 1 d., 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulis, 2012 m. rugsėjo 19 d. Ž. I., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 13.10 val., Šilalės r., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį uždaroje privačioje teritorijoje važiuodamas dideliu greičiu ir manevruodamas, staigiai stabdydamas ir vėl pradėdamas važiuoti dideliu greičiu tai darydamas kelis kartus iš eilės, keldamas pavojų eismo saugumui, kėlė žmonių pasipiktinimą, sustojęs ir pradėdamas važiuoti partrenkė privačioje teritorijoje buvusį naminį gyvūną – šunį, kuris priklauso J. Ž. ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio vietos schemos, tuo pažeisdamas KET 5, 9, 26, 28, 106, 133, 232, 234 p. p. reikalavimus, už kuriuos numatyta atsakomybė ATPK 124² str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. I. atžvilgiu pagal ATPK 124² str. 1 d. ir 130 str. 1 d. nutraukė, kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties, o pagal 127 str. 2 d. pripažino kaltu ir paskyrė 150 litų baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono PK viršininkas prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn Ž. I. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Pasak Institucijos, aplinkybę, kad Ž. I. vairuodamas automobilį nesuprato, jog partrenkė privačioje teritorijoje buvusį naminį gyvūną – šunį, teismas turėjo vertinti kritiškai, nes vaizdo lentelėse matyti ir tai patvirtino teismo metu liudytojai G. L., N. Ž., T. Ž., kad teritorijos danga žvyruota skalda, tačiau kieta, suvažinėta, akmenų joje nėra, todėl Ž. I. privalėjo suprasti, kad atsitrenkė į kitą objektą šiuo atveju naminį gyvūną – šunį ir įsitikinti ar nėra sugadintas joks kitas įvykio vietoje buvęs turtas, tačiau Ž. I. sąmoningai šitos pareigos neatliko ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ž. I. vairuodamas automobilį turėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turtui bei važiuojant būti atidžiam, o įvykus eismo įvykiui imtis veiksmų numatytų KET 232, 234 punktuose, t. y. jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu Ž. I. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagal ATPK 124² str. 1 d., 130 str. 1 d., kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties. Institucija, pateikusi apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tik dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo Ž. I. veikoje. Institucijos nuomone, Ž. I. turi būti nubaustas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis suprato, kad atsitrenkė į kitą objektą, šiuo atveju naminį gyvūną – šunį ir neįsitikinęs, kad nėra sugadintas joks kitas įvykio vietoje buvęs turtas, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertino vienpusiškai, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismo išvados nepagrįstos išsamia įrodymų analize ir iš dalies prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl apylinkės teismas nepagrįstai Ž. I. nepripažino kaltu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos skundžiamo nutarimo teiginiai, jog neginčijamų duomenų, kad Ž. I. suprato padaręs eismo įvykį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės tyčia būtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nėra, yra nepagrįsti. Tai, kad Ž. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 26, 28, 106, 133, 232, 234 punktų reikalavimus, dėl to partrenkė privačioje teritorijoje buvusį naminį gyvūną – šunį, kuris priklauso J. Ž. ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio vietos schemos, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), paties Ž. I. paaiškinimas (b. 1. 9), vaizdo lentelės, iš kurių matyti automobilio padangų žymės, negyvo šuns po įvykio nuotrauka (b. l. 15), teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios J. Ž., liudytojų G. L., T. Ž. bei paties Ž. I. parodymai.

Taigi apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog Ž. I. pajuto įvykusį kontaktą ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs. Aplinkybę, kad Ž. I. vairuodamas automobilį neabejotinai suprato partrenkęs naminį gyvūną – šunį, patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti, kad teritorijos danga žvyruota skalda, tačiau suvažinėta, jokių akmenų joje nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jis pamanė pervažiavęs akmenį, todėl nesustojęs nuvažiavo vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Be to, teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. Ž. parodė, jog tą dieną jai einant parsinešti valgyti, Ž. I. 3-4 m. atstumu prieš ją pravažiavo dideliu greičiu. Po 30 min. paskambino jai vyras ir pasakė, kad partrenkė jų šunį. Vyras sužinojo Ž. I. telefono numerį ir ji paskambino jam. Paskambinusi Ž. I. pasakė, kad jis partrenkė jos šunį, o pastarasis atsakė „žinau, aš atsiprašau“. Nukentėjusioji paaiškino, kad liepė Ž. I. atvažiuoti ir susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau Ž. I. neatvažiavo. Nukentėjusioji patvirtino, kad matė tokias automobilio padangų žymės, kurios palieka nuo greito, manevringo vairavimo. Nukentėjusioji J. Ž. nurodė, kad žala jai yra padaryta, kadangi šuo buvo brangus, kainavo 1000 Lt, taip pat kainavo jo priežiūra. Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumą ir paaiškino, kad Ž. I. automobilis slysdamas 10 m. partrenkė jo šunį ir pasišalino iš įvykio vietos. Visą įvykį matė jis pats. Jis išgirdo didelį variklio griausmą, todėl atkreipė į tai dėmesį, kadangi ramiai važiuojant to nebūna. Liudytojo teigimu, Ž. I. išvažiavo dideliu greičiu, chuliganiškai, galėjo būti naudojamas ir darbinis stabdis, automobilis slydo, galėjo sužaloti ir žmonės.

Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog šuo nebuvo mažas, todėl tokio pobūdžio kontakto administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. I. objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti ar tuo labiau pagalvoti, kad pervažiavo akmenį. Be to, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog pervažiavo šunį ir nurodė, jog tai padarė vairuotojo pusės priekiniu ratu. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. I. žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 ¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą dalyje panaikinti:

panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimo dalį, kuria Ž. I. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukta.

Ž. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti jį 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Savinijus Katauskas