Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Silvos Pociūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., 24 str. 6 d., 199-2 str. 1 d., galutine 150 MGL (5 647,59 Eur) dydžio bauda,

2) 2015-05-05 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 str. 1 d., 199-2 str. 1 d., 178 MGL (6 703,48 Eur) dydžio bauda, kuri subendrinta su 2015-01-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda ir nustatyta galutinė 220 MGL (8 285,2 Eur) bauda,

3) 2018-06-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d., galutine 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir turto konfiskavimą, bausmė atlikta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. V. 2025 m. gegužės 9 d. apie 12.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė J. R. į kairiąją akį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam J. R. nepatikslinto pobūdžio žaizdą kairės akies ašarų latako srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. M. V., apklaustas kaip įtariamasis, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-05-09 jis neneigia vartojęs alkoholį, jį vartoja labai retai, šį kartą tiesiog dėl asmeninių priežasčių (kurių nenurodys) išgėrė, bet tikrai nėra joks pijokas. Alkoholį vartojo su V. S., jo namuose, iš karto vartojo abudu, vėliau pas V. S. atėjo J. (vardo nežino), gėrė trise, o tik vėliau atėjo J. R.. Iš kur pastarasis atsirado ir kodėl atėjo, jis nežino, jis pastarojo tikrai nekvietė, V. S. irgi jo nekvietė, nes V. S., kai atėjo J. R., jau miegojo apsvaigęs nuo alkoholio. Tik atėjus J. R., jis būdamas jau neblaivus, pradėjo aiškintis su J. R., kad pastarasis po kaimą nešioja gandus dėl jo merginos. Taip ir atsitiko, kad jis J. R. puolė ir sudavė jam į veido sritį kumščiu kelis kartus, tokiu būdu sužeisdamas J. R. akį ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Jį nuo J. R. atskyrė J., pasakė, kad jis apsiramintų, ir jis tikrai pradėjo galvoti, kad jo elgesys netinkamas, ir nustojo mušti J. R.. Šiaip yra ramaus būdo žmogus, tačiau kalbos, žeidžiančios jo merginos garbę, kurias skleidė J. R., jam tikrai sukėlė emocijas, o dar ir buvo neblaivus, tai taip ir atsitiko, kad nesusitvardė ir sudavė J. R.. Dėl tokių savo veiksmų jis tikrai nuoširdžiai gailisi, nederėjo jam taip elgtis, tikrai jautė ir jaučia, kad jis buvo neteisus, tačiau nieko jau negali pakeisti. J. R. jis yra jau atsiprašęs po kelių dienų nuo įvykio dienos, J. R. jam atleido. Jis tikrai yra ramaus būdo žmogus, naudoti fizinę jėgą nėra jam būdinga, jis nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį, pareikštą ligonių kasos, jis apmokėjo, apmokėjimo kvitą pridės prie apklausos kaip priedą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti laisvės apribojimo bausmę.

3. Nukentėjusysis J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad:

3.1. 2025-05-09, apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį į svečius pas V. S. pakvietė pažįstamas T., pavardės nežino, su tikslu išgerti alkoholinius gėrimus. Jiems užėjus, T. ant stalo pastatė degtinės butelį, o pats išėjo į parduotuvę. Namuose dar buvo namo šeimininkas V. S. bei jam iš veido pažįstamas M. V.. Jam nespėjus net prisėsti prie stalo, prie jo žodžiu pradėjo kabinėtis M. V., kuris buvo gan stipriai išgėręs. Sukėlė žodinį konfliktą bei konflikto metu pradėjo reikalauti iš jo kažkokių pinigų, neva jis pastarajam skolingas, bei priėjęs prie jo, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, tokiu būdu sužalojo kairę akį. Dėl to pastarasis sukėlė jam fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis išėjo iš V. S. namų. Netoli kapinių apsiprausė vandeniu, paėmė dviratį bei išvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jo išvaizdą pamatęs K. J. paskambino bei iškvietė jam GMP. Su medikų pagalba jį atvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jį ligoninėje apžiūrėjo, sutvarstė jam akį, išrašė siuntimą į Karoliniškių polikliniką pas akių specialistą. Po ko jis savarankiškai atvyko į Karoliniškes, tačiau poliklinika jau buvo uždaryta ir jo niekas nepriėmė. Jis išvažiavo namo. Pas savo šeimos gydytoją kol kas nesikreipė. Sukeltą fizinį skausmą balais gali įvertinti iki 8 balų. Fizinio smurto metu liudytoju galėjo būti J. J., kadangi kai M. V. jį mušė, J. J. bandė pastarąjį sutramdyti bei atitraukti nuo jo.

3.2. 2025-05-09, jis buvo blaivus, atidirbinėjo jam paskirtus socialinius darbus (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val. baigė darbus, kai jį į svečius pas V. S. pakvietė jo pažįstamas T., kurio pavardės nežino. Sutiko nueiti. T. su savimi turėjo butelį degtinės. Jiems atėjus pas V. S., tai buvo apie 12.30 val., jo namuose jau buvo M. V. ir J. J.. Visi jie trise jau buvo neblaivūs. Atėjus pas V. S., T. V. S. paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti grietinės, T. sutiko ir iš karto išėjo į parduotuvę, todėl paliudyti įvykio aplinkybių jis tikrai negali, nes buvo išėjęs į parduotuvę. Nespėjus jam net prisėsti prie stalo, M. V. iš karto pradėjo reikšti pretenzijas ir reikalauti iš jo kažkokių pinigų, sakydamas, kad neva jis pastarajam yra skolingas. Iš tikro net nesuprato, apie kokius pinigus eina kalba. Net nespėjęs pasiaiškinti, M. V. puolė jį, t. y. sudavė savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau nei tris kartus į kairę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nežino, kuom viskas pasibaigtų, jeigu tarp jų nebūtų stojęs ir juos nebūtų išskyręs J. J.. Kai juos išskyrė, jis iš karto išėjo iš V. S. namų, pasiėmė savo dviratį, paliktą prie kapinių, ir nuvažiavo namo. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo pas pažįstamą K. J., kuris jį pamatęs iš karto iškvietė jam GMP. Atvykę medikai apžiūrėjo jį ir išvežė į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Ligoninėje jį apžiūrėjo, sutvarstė jo kairę akį ir išrašė siuntimą į Karoliniškių polikliniką pas akių specialistą. Tą pačią dieną jam nuvykus į Karoliniškių polikliniką jo niekas nepriėmė, kadangi poliklinika jau nebedirbo. Po ko jis išvažiavo namo. Daugiau pas medikus jis nesikreipė. Akis pagijo savaime, pagal išduotą užduotį į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, niekur nevažiavo. 2025-05-14 jis nuvažiavo į policijos komisariatą, parašė pareiškimą M. V. vardu. Tačiau šiai dienai jis jokių pretenzijų M. V. neturi, pastarasis jo yra jau atsiprašęs, su pareiškimu jis paskubėjo, prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, jokio civilinio ieškinio jis pastarajam neteiks, nedarbingumo nėra praradęs. Po teismus jis nevaikščios, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

4. 2025-05-14 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2025-05-14 apie 11.17 val., apžiūrėjus J. R., matomi akivaizdūs sumušimai, t. y. dešinės akies sritis su kraujosruva, kairė akis užklijuota medicininiu pleistru, kairė ausis su patinimu, pamėlusi, matoma kraujosruva. Daugiau nieko nepastebėta. Pridėta foto lentelė.

5. 2025-05-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad su teismo medicinos ekspertu Romu Raudžiu buvo apžiūrėti J. R. medicininiai dokumentai. Ekspertas Romas Raudys pateikė išvadą, kad J. R. nustatyta nepatikslinto pobūdžio žaizda kairės akies ašarų latako srityje. Neatmetama, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku. Pagal pateiktus duomenis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6. Liudytojas J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025-05-09 dieną, apie 13.30 val., užėjo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), pas V. S.. Pas šį namuose taip pat dar buvo jam iš veido pažįstamas M. V.. Po kiek laiko atėjo ir J. R.. Tarp M. V. ir J. R. įvyko vyriškas žodinis konfliktas dėl asmeninių priešiškų santykių aiškinimosi. M. V. pradėjo kaltinti J. R., kad tas skleidžia gandus apie jo žmoną, bei konflikto metu sudavė J. R. į veido sritį, tačiau kiek tiksliai kartų, jis nežino. Jis iš karto atsistojo tarp jų, kad nuraminti juos bei atitraukti M. V. nuo J. R.. Po ko J. R. išėjo iš minėtų namų savo keliais.

7. Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mažai ką prisimena, nes tą dieną jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Gali pasakyti tik tai, ką prisimena, t. y., kad 2025-05-09 jis buvo savo namuose, pas jį svečiuose buvo M. V. ir J. J., jie visi trise alkoholį ir vartojo. Kad pas jį būtų atėjęs kažkoks T. su J. R., jis visiškai to neprisimena, jau tuo metu miegojo, todėl visiškai jokių muštynių jis tarp M. V. ir J. R. nematė, nes miegojo visiškai girtas. Kai jis atsibudo, savo namuose jau nieko nebuvo. Apie tai, kad jo namuose buvo muštynės tarp M. V. ir J. R., jis sužinojo, kai pas jį atvyko policijos pareigūnai, tačiau jis nieko paliudyti negali, nes asmeniškai nieko nematė. Kokiomis aplinkybėmis išvis jo namuose atsirado J. R., jis nežino, šio asmeniškai jis pas save nekvietė, buvo labai neblaivus.

8. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, veika yra tinkamai kvalifikuota, bylos aplinkybės yra aiškios, prieina išvados, kad yra visiškai įrodyta, jog M. V. mušdamas nukentėjusįjį J. R. nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

9. Skiriant kaltinamajam M. V. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, dirba.

10. Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. V. per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2) sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

11. Teismo vertinimu siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, todėl yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis.

12. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

13. Civilinį ieškinį pateikusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu jo atsisakė, kadangi M. V. visiškai atlygino savo kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl yra pagrindas bylos dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutraukti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 48 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalies 4 punktą, 5 dalies 4 punktą, skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 8 (aštuonių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 8 (aštuonių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Baudžiamosios bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimo nutraukti.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

5) Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).