Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Astai Railaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. Š. gynėjo, advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutarties, kuria A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai parų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. įtariamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su Š. R., V. P. ir dar vienu nenustatytu asmeniu, 2010 m. liepos mėn. 29 d. apie 03 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), panaudodamas degųjį skystį tyčia padegė UAB (duomenys neskelbtini) kavinės patalpas – tai yra tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d..

Įtariamasis A. Š. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-07-29 03 val. 00 min.. Skundžiama 2010-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai parų.

Skundu įtariamojo A. Š. advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį ir A. Š. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad teismo nutartyje bei prokuroro pareiškime nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas manymas, kad A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. – įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio apžiūros protokolas, telefonų apžiūra ir kiti, neįvardinti duomenys, A. Š. niekaip nesieja su įvykio vieta bei nėra susiję su jam inkriminuojama nusikalstama veika, tokių duomenų byloje nėra, todėl ir suėmimas A. Š. paskirtas neteisėtai. Advokato padėjėjo nuomone, teismas, aptardamas suėmimo paskyrimo pagrindus, nepagrįstai nurodė, kad suėmimas A. Š. skirtinas dėl to, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas tik prieš dieną, dėl ko būtina išsiaiškinti eilę svarbių bylos aplinkybių, surinkti būtiniausius įrodymus. Teigia tokie teismo suėmimo paskyrimo motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalgai, kurioje konstatuota, kad asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų duomenų. Be to, LR BPK 21 str. 3 d. reglamentuoja teisę, bet ne pareigą įtariamajam duoti parodymus dėl pareikšto įtarimo, pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad prieš A. Š. jau yra naudojamos neteisėtos priemonės parodymams išgauti, ką patvirtina ir A. Š. rašytas pareiškimas prokuratūrai dėl prieš jį naudojamo smurto, advokato padėjėjo nuomone, šiuo pagrindu A. Š. suėmimas negalėjo būti paskirtas. Nesutinka ir su teismo motyvais, kad A. Š. gali trukdyti procesui, t. y. būdamas laisvas gali daryti įtaką kitiems įtariamiesiems, slėpti ar sunaikinti įrodymus. Teigia, jog tokie teismo motyvai taip pat prieštarauja jau aukščiau paminėtai apžvalgai, kurioje išaiškinta, kad manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis. Tuo tarpu byloje konkrečių duomenų apie tai, kad A. Š. gali trukdyti procesui, nėra, todėl suėmimas šiuo pagrindu skirtas taip pat nepagrįstai.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, advokato padėjėjas - tenkinti.

Įtariamojo A. Š. gynėjo, advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundas atmestinas.

Advokato padėjėjas skunde nurodė, kad teismo nutartyje bei prokuroro pareiškime nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas manymas, kad A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesieja jo su įvykio vieta bei jam inkriminuojama nusikalstama veika. Kaip žinia, duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką pakankamumas, yra BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta suėmimo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, svarstydamas skirtos kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę suėmimą. Susipažinęs su teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas mano priešingai nei teigiama skunde ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių A. Š. įtarti jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu - tai duomenys, esantys pareiškime - protokole, akte dėl kilusio gaisro, 2010-07-29 įvykio vietos pažiūros protokole, tarnybiniame pranešime, garso įraše girdimo pokalbio stenogramoje, poėmio, objektų apžiūros protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas A. Š. suėmimą, nurodė du suėmimo paskyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui. Nors teismas suėmimo paskyrimo pagrindo, kad įtariamasis A. Š. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tinkamai ir nemotyvavo, jis laikytinas pagrįstu. A. Š. įtariamas tyčinės, apysunkės nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 2 d. padarymu. Įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis A. Š. 2010-01-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., padarymą, jo atžvilgiu baudžiamoji bylą nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 3 mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. Minėtas nuosprendis 2010-05-04 atiduotas vykdyti Kėdainių rajono pataisos inspekcijai ir A. Š. į įskaitą Kėdainių rajono pataisos inspekcijoje įrašytas 2010-05-05. A. Š. sulaikytas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką 2010-07-29 03 val., t. y. tuo metu, kada pagal 2010-01-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį privalėjo būti namuose. Tai rodo, kad įtariamasis A. Š. linkęs nepaisyti teismo jam paskirtų įpareigojimų, nesilaiko nustatytų apribojimų. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti tikslai, numatyti BPK 119 str., kadangi būdamas laisvėje A. Š. irgi gali nesilaikyti nustatytų apribojimų ir bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, kad A. Š. gali trukdyti procesui. Sprendimą paskirti suėmimą šiuo pagrindu teismas motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas tik pradėtas ir būtina išsiaiškinti eilę svarbių bylos aplinkybių, surinkti būtiniausius įrodymus bei, kad tyrime įtarimai pareikšti ir kitiems asmenims, kuriems jis būdamas laisvas, gali daryti įtaką, slėpti ar sunaikinti įrodymus. Nurodytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui. Teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, jog nėra duomenų, kurie pagrįstų tokią teismo išvadą. O tai, kad ikiteisminis tyrimas tik pradėtas, dėl ko būtina išsiaiškinti eilę svarbių bylos aplinkybių, surinkti įrodymus, negali būti laikytinomis aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas pripažįstamas nepagrįstu. Tačiau šio suėmimo paskyrimo pagrindo pašalinimas negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas - manymas, kad įtariamasis A. Š. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra nustatytas teisingai.

Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad įtariamajam A. Š. suėmimas paskirtas pagrįstai. Tenkinti suimtojo advokato padėjėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo A. Š. gynėjo, advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį.

Pašalinti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutarties kardomosios priemonės – suėmimo A. Š. paskyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Nutartis neskundžiama.