- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1-1553-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42823-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- R. J.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent, ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, būdama bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš svetainėje buvusios vazelės pagrobė auksinius auskarus su baltos spalvos akmenukais, 175 Eur vertės, ir auksinius auskarus, 160 Eur vertės, iš miegamajame kambaryje buvusios kuprinės pagrobė auksinius auskarus su rubinais, 150 Eur vertės, auksinę apyrankę su tamsiai raudonos spalvos akmenukais, 1000 Eur vertės, pintą auksinę apyrankę, 90 Eur vertės, auksinį auskarą su kryželiu, 35 Eur vertės, svetainėje nuo stalo pagrobė auksinį vestuvinį žiedą, 80 Eur vertės, auksinius auskarus su boružėlėmis, 35 Eur vertės, iš virtuvės pagrobė antikvarinį žiedą, 120 Eur vertės, po ko iš buto pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą R. J. priklausantį 1845 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. P. nepripažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad visi šitie daiktai, ir vestuvinis žiedas, už kurį gavo 10 eurų, R. J. jos paprašė nunešti į lombardą, nes jai reikėjo pinigų, o asmens dokumento neturėjo. R. J. paprašė, kad ji laikas nuo laiko tam tikrus dalykus priduotų į lombardą. Į rankas jai padavė savo vestuvinį žiedą, auskarus su boružėlėmis, antikvarinis, didelis žiedas buvo ant stalo padėtas irgi sakė „jeigu nori, priduok, grandinėlę su auskaru, jie man buvo nereikalingi“. Visi pinigai buvo panaudoti alkoholiui, ji prašė atnešti alaus, nešdavo jai duonos, kepdavo kiaušinienę. Nuo motinos ji visą laiką slėpdavo, kad yra alkoholis namuose, jai cigaretes ir alkoholį atnešdavo sūnus. Ji dar prašydavo, kad patvarkytų butą, nes buvo baisu namuose. Su R. J. susipažino 2017 m. liepos mėnesį, lankydavosi jos namuose, R. J. jai skambindavo, ji gyveno (duomenys neskelbtini). Lankydavosi ne kiekvieną dieną, bet kas antrą ar trečią dieną, yra nakvojusi pas ją du ar tris kartus. Pas ją žiūrėdavo televizorių, ji prašydavo valgyti padaryti. R. J. jos prašė papuošalus nunešti į lombardą, tai buvo rugpjūčio mėnesį, buvo auskarai su boružėlėmis, vestuvinis žiedas ir dar kažkoks žiedas. Ji tuos daiktus užstatė lombarde, Eglutės parduotuvėje, gavo 76 eurus. Dalį pinigų ji pasakė pasilikti sau, o už kitą dalį nešė jai alkoholį, maisto. Lombardo kvitą išmetė, jai rodė, kad yra kvitas, bet neturėjo galimybės išpirkti. Išėjus iš lombardo pasiliko sau dalį pinigų, už dalį nupirko alkoholio ir nuėjo pas R. į namus, ji buvo namuose. Kartais alkoholį išgerdavo abi.
Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85). Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji A. P. parodė, kad parodymai teisingi, R. J. nebuvo psichiatrijos ligoninėje, vėliau ją išvežė. Kai ji gydėsi ligoninėje, jos bute nebuvo. Tris ar keturis kartus savo pavarde pridavinėjo papuošalus į lombardą. Tas laikotarpis ir buvo, nes vėliau pas ją nesilankė. Du ar tris kartus pridavė papuošalus, vieną kartą žiedas ir auskarai ir dar buvo vestuvinis žiedas. 76 eurai ir 10 eurų už vestuvinį žiedą, tai buvo po kelių dienų ar savaitės po pridavimo. Apyrankę ir auskarą pas ją namuose rado, tai R. J. daiktai, jie jai buvo nereikalingi, būtų grąžinusi, bet kai ją išvežė, jais nesinaudojo. Ji davė su tikslu juos priduoti, tačiau nepridavė, nes ją tuo metu išvežė, be jos žinios nenešė. Mažai R. J. pažįsta, galbūt iš pavydo gali norėti ją apkalbėti. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Ji nevogė, jai buvo duota, ji tai vagyste neįvardintų, bet ji tikrai grąžino tai, kas buvo pas ją rasta. A. V. – jos sugyventinis, jis irgi ją yra apvogęs ir nieko nesiruošia grąžinti. Jis tiesiog pasinaudojo R. J., kartu išgerdavo ir R. J. galėjo jo prašyti, kad priduotų auksinius dirbinius, jis pats sakė, kad yra pridavęs į lombardą. Jis sakė, kad bendrauja su R. J. ir kad ji yra prašiusi jo priduoti daiktus į lombardą. Turėjo grandinėlę su auskaru, kurį grąžino, auskarai ir žiedas su raudona, bordine akute, antikvarinis ir dar vestuvinis žiedas. Daugiausiai gal tris kartus pridavė daiktus į lombardą, kartą vestuvinį žiedą, kitą kartą – du daiktai. R. J. jai atidavė tą grandinėlę su kryželiu, jos nepridavė, tai reiškia, į lombardą pridavė du kartus. Nėra buvusi R. J. bute, kai jos nėra namuose. Gal ir nėra priežasčių, dėl kurių galėtų R. sūnus ir mama ją apkalbėti. Nebuvo jų bute, kai Rita buvo ligoninėje, nes ją išvežė, ji pati paskambino, kad ji ligoninėje.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. parodė, kad susipažino su A. 2017 m. liepos mėnesį, po to pradėjo bendrauti, A. pradėjo pas ją lankytis namuose. Reikėjo pinigėlių, todėl vestuvinį žiedelį jai leido paimti ir ji pridavė, o kitų dalykų, kurie buvo įvardinti, jai nedavė. Rugpjūčio 3 d. buvo paguldyta į ligoninę, pragulėjo iki rugpjūčio 11 d. Visi jos papuošalai neturi nuolatinės vietos, išmėtyti ant stalo, sekcijos ir sugrįžus iš ligoninės krito į akis, kad tuščias stalas ir sekcija. Klausė mamos, kur jos papuošalai, ji pasakė, kad sudėjo į maišelius, nes buvo atėjusi A. ir pradėjo rankioti kai kuriuos daiktus. Ji tada pradėjo ieškoti savo papuošalų ir žiūri, jog kai kurių nėra. Paskambino A. ir pasakė, kad grąžintų, ką paėmė. Ji pasakė, kad ką paėmė, viskas jau lombarde. Po to vakare skambino ir pasakė, kad duotų kvitelius ir ji iš lombardo išsipirks. Tuo metu ji buvo kitame „stovyje“ ir jai pasakė, kad nieko iš jos neėmė. Tuomet pradėjo namuose daryti tvarką, ir mama jai pasakė, kad A. ir jos kuprinėje krapštėsi. Skambino jai kelis kartus, ji pradėjo neigti, kad kažką paėmė. Į policiją kreipėsi ne iš karto, truputį vėliau. Pradžioje bandė apeliuoti į sąžinę, prašė jos kvitukų ir būtų pati išsipirkusi. Kai ji (A. P.) buvo atėjusi pas juos, kai ji (R. J.) gulėjo ligoninėje, buvo paėmusi močiutės telefoną ir prikalbėjo tiek, kad jis buvo atjungtas. Klausė močiutės, kodėl įsileido ją į namus, jai buvo griežtai liepta neįsileisti nieko, kai nėra jų. Močiutė pasakė, kad galvojo, jog A. P. yra jos draugė, ji močiutei atnešdavo iš parduotuvės maisto produktų. Klausė A. P., kodėl ėmė jos papuošalus, ji atsakė, kad R. J. mama neturėjo ką valgyti. Pas ją ateina daug draugų, tačiau to niekada nebuvo. A. P. namuose rado jos tėvo antikvarinį žiedą, vyro auskarą su kryželiu ir apyrankę. Kai grįžo iš ligoninės, pastebėjo, kad buvusios netvarkos nėra, tuščia. Klausė močiutės, ji pasakė, kad sudėjo į maišelius, nes jos draugė rankiojo kažką. Kai pasigedo daiktų, pagalvojo, kad A. paėmė, nes močiutė matė, kad ji rankiojo. Visur pradėjo ieškoti, tada paskambino A. ir pasakė „ką paėmei tą grąžink“. Ji pasakė, kad viskas jau lombarde, pinigų jau nėra. Vienintelį kartą buvo davusi A. žiedą priduoti, daugiau nebuvo davusi. Kai ji buvo ligoninėje, A. lankėsi jos namuose, to ji nematė, bet jai sakė namiškiai. Tame bute gyvena ji, sūnus ir močiutė. Lauko durys yra kodinės, A. žinojo kodą, pradžioje tai ją kaimynai įleisdavo. Civilinį ieškinį palaiko, tai yra antikvarinė apyrankė, senovinė, rankų darbo. Ji žino juvelyrinių dirbinių kainas, nes tuo domisi. A. V. žino, bendraujant prie upės, jis buvo vienas iš tų vaikinų, kurie buvo prie upės, su juo susipažino irgi kaip ir su P.. A. V. jos namuose lankėsi gal du kartus. Kai buvo ligoninėje, daugiau niekas namuose nesilankydavo. Kai sūnaus nebūdavo namuose, tai niekas nesilankydavo, nes sūnus močiutę užrakindavo. A. buvo davusi vieną žiedą, kad jis priduotų jį į lombardą, vėliau A. V. jį išpirko. A. buvo davusi vieną vestuvinį žiedą. Pagrobė vyro storą vestuvinį žiedą, jo A. nedavė, jai davė vieną, mažą, savo vestuvinį žiedą. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti A..
Teisiamojo posėdžio metu (apklausiamas per „Skype“ programą) liudytojas G. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama ir močiute. A. P. nepažįsta asmeniškai, tačiau asmuo žinomas, nes lankėsi pas juos namuose, tiksliai kada tai buvo, neprisimena, praeitą vasarą, rugpjūčio mėnesį. Kai mama gydėsi ligoninėje, jų namuose lankėsi A. P., jis tai matė. Prisimena, kad ji buvo pasiėmus močiutės telefoną, skambino kažkam, paskui prie namų durų buvo padėjus mamos žiedą. Greičiausiai tuo metu močiutė įleisdavo A. į namus, ji eidavo po šaldytuvą, darydavo valgyti, sėdėdavo kambaryje. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. J. parodė, kad parodymai teisingi. Mama pasakojo, kad pasigedo papuošalų, tačiau konkrečiai kokių neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu (apklausiama per „Skype“ programą) liudytoja I. G. A. parodė, kad A. P. žinomas asmuo, ji ateidavo, kai mano dukra R. J. buvo ligoninėje. Kai dukra buvo ligoninėje ateidavo moteris, su kuria Rita draugaudavo, atnešdavo produktų, nupirkdavo, o paskui reikalavo, kad aš sumokėčiau. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos I. G. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. (buvusi pavardė L.) parodė, kad žino tik tai, ką pasakojo mama, nes su mama ji negyvena. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36). Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. M. parodė, kad parodymai teisingi. Auskarai buvo palikti (duomenys neskelbtini). Jos mažoji dukra lanko darželį netoli mamos namų ir kartais mama paima ją iš darželio. Pas mamą yra daug papuošalų ir kartais dukra keisdavosi auskarus ir palikdavo pas mamą savo auskarus. Kaltinamąją yra mačiusi, žinomas asmuo, ji skambinėdavo, prašydavo jai padėti skyrybų procese. (duomenys neskelbtini) lankydavosi ir dabar kartais lankosi pas mamą. Sakytų, jog kaltinamąją matė pas mamą, tik tuo metu ji atrodė kitaip. Prie jos akių mamos bute pašalinių asmenų nebūdavo, tik močiutė ir brolis. Jos dukra pasikeitė savo auskarus į kitus ir juos paliko pas mamą. Tai, kad jų nebėra, ji turbūt sužinojo tik prasidėjus procesui. Nežino, kaip buvo atgauti tie auskarai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. parodė, kad ji gyvena su mama Irena G. A. ir sūnumi G. J. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11 ji gulėjo ligoninėje ir namuose nebuvo, o 2017-08-12 pastebėjo, kad iš namų dingo juvelyriniai dirbiniai, t. y. 3 poros auksinių auskarų - vienas iš jų su tamsiai raudonu akmeniu, antrasis su bespalviu akmeniu, trečiasis ažūrinis, 2 auksiniai žiedai - vestuvinis ir ažūrinis su rausvu akmeniu ir 2 auksinės apyrankės - viena iš jų vientisa ir plati su raudonu akmeniu, o antroji grandinėlės formos (užsegama). Minėti juvelyriniai aukso dirbiniai gulėjo įvairiuose buto vietose, dalis iš jų gulėjo svetainėje ant stalo, kiti ant sekcijos, o dar kiti liudytojos kuprinėje, kuri buvo miegamajame. Visi dirbiniai gulėjo atvirai, nebuvo užrakinti seife ar saugykloje. Liudytojos teigimu, pamačiusi, jog trūksta juvelyrinių aukso dirbinių, ji paklausė motinos, ar ji nežino, kur jie galėjo dingti. Tuo metu šalia buvo ir jos sūnus, kuris papasakojo, kad jai gulint ligoninėje pas ją namuose lankydavosi jos pažįstama A. P.. Pastarąją į namus įsileisdavo jos mama, kuri paaiškino, kad jai buvo liūdna ir jai patiko su ja bendrauti. Mama taip pat pasakė, kad A. P. tarp liudytojos daiktų kažko ieškojo, apžiūrinėjo kuprinės vidų, tačiau būdama senyvo amžiaus mama nieko blogo nepagalvojo. R. J. teigimu, iki jai atsigulant į ligoninę A. P. pas ją lankydavosi namuose ir ji taip pat žinojo, kad liudytoja planuoja gultis į ligoninę, nes pati jai tai sakė. Kiek tiksliai kartų A. P. buvo bute kai liudytoja gulėjo ligoninėje, ji nežino. Sūnus lankydamas ją ligoninėje klausė, kodėl A. P. taip dažnai pas juos lankosi, o ji atsakiusi, kad nieko apie tai nežino ir liepė daugiau jos neįleisti. R. J. teigimu, jai nekyla abejonių, kad būtent A. P. pavogė jos dirbinius, nes grįžusi namo iš ligoninės ir jų pasigedusi iškart paskambino jai ir paklausė, kodėl ji apžiūrinėjo jos daiktus ir paėmė juvelyrinius dirbinius. Pastaroji atsakė, kad jai reikėjo pinigų, kad galėtų pagaminti valgyti I. G. A., todėl juvelyrinius dirbinius pridavė į lombardą. Liudytoja nurodė, kad galimai minėti juvelyriniai dirbiniai buvo priduoti į lombardus esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes kiek jai yra žinoma A. P. dažnai ten lankosi ir priduoda visokius daiktus. Į policiją iškart nesikreipė, nes manė, kad su A. P. pavyks gražiuoju susitarti, kad ji grąžinti pavogtus daiktus. Papildomos apklausos metu R. J. parodė, kad su A. P. susipažino 2017 metų liepos mėnesį ir pastaroji po to lankydavosi jos namuose, pagamindavo maisto, jos vartodavo alkoholinius gėrimus. Apsinuodijusi alkoholiu ji pateko į psichiatrijos ligoninę ir namo grįžo po 10 dienų gydymo. Iš karto pastebėjo, kad svetainėje ant stalo esančioje vazoje nėra dviejų auksinių auskarų porų, vieni buvo su baltais akmenukais, 175 eurų vertės, bei ažūrinių, masyvesnių, be akmenukų, 160 eurų vertės. Taip pat apžiūrėjusi namus miegamajame, netoli lovos buvusioje kuprinėje, pasigedo nedidelių, apvalių, prie ausies segamų, su raudonos spalvos rubinais auskarų, 150 eurų vertės (toje kuprinėje laikė pačius vertingiausius savo papuošalus). Joje buvusioje dėžutėje pasigedo auksinės apyrankės dedamos ant rankos, ažūrinės, stambios, apie 1,5 cm pločio, ties viduriu, jos viršuje, buvo ažūrinė dekoracija su akmenukais bordinės spalvos, apyrankės vertė 1000 eurų. Taip pat kuprinėje nebebuvo pintos grandinėlės, auksinės vidutinio storumo apyrankės, 90 eurų vertės. Taip pat kuprinėje pasigedo auksinio auskariuko su kryželiu, kuris buvo vienas ir priklausė velioniui liudytojos vyrui, jo vertė 35 eurai (šio papuošalo vagystės iš pradžių nepastebėjo, nes jis smulkus). Liudytojos teigimu, ji turi daug aukso papuošalų, dalį yra paveldėjusi iš mirusios anytos, dalį jai padovanojo mama, kitus pirko pati. Svetainėje ant stalo pasigedo vestuvinio žiedo, jis buvo be jokių inicialų, auksinis, 80 eurų vertės. Ant stalo taip pat buvo palikti jos anūkės auskariukai su boružėlėmis, jų vertė 35 eurai. Juos padovanojo anūkei, bet jie buvo palikti pas ją namuose. Taip pat virtuvėje nebebuvo tėčio žiedo, kuris yra antikvarinis, tačiau ne auksinis, jo vertė 120 eurų. Auskariukų su borožėlėmis praba 375, o visi kiti aukso dirbiniai buvo 583 ir 585 prabos. Pasak R. J., iš ligoninės ji grįžo 2017-08-11, ir iš karto pastebėjo, kad trūksta minėtų aukso papuošalų. Paklausė mamos, kur jie galėjo dingti, o pastaroji paaiškino, kad jai būnant ligoninėje pas juos į namu buvo atėjusi A. P., kuri krapštėsi jos kuprinėje. Jos sūnus taip pat matė, kad A. P. buvo pas juos namuose. Papuošalai, kurie buvo priduoti lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo priduoti be jos žinios ir jokių pinigų iš A. P. už juos ji negavo. A. P. jokių papuošalų nedovanojo. Dėl vagystės jai padaryta 1845 eurų žala. Papildomos apklausos metu R. J. patikslino, kad jos bute buvo ir anūkės auskarai, kiek pamena žemesnės prabos, galimai 375. Tikslesnius jų požymius galėtų nurodyti jos dukra A. L.. Paskutinės apklausos metu R. J. kategoriškai paneigė, kad yra davusi A. P. nurodytus aukso papuošalus. Jokiu būdu neleido jai būnant ligoninėje A. P. imti jos papuošalų ir juos priduoti lombarde. Ligoninėje ji turėjo telefoną ir jai ten būnant A. P. vieną kartą jai skambino ir paklausė kur ji yra. Ji atsakė, kad ligoninėje, tačiau tikrai neprašė pasirūpinti I. G. A. ir eitų į jos butą. A. P. taip pat nesakė, kad eis pas ją į butą. Liudytojos teigimu, ji nežinojo, kad 2017-08-10 A. P. lombarde užstatė jos papuošalus ir tam jei leidimo nedavė. Lankydamasi bute A. P. matė, kur liudytoja laiko papuošalus, nes ji jų neslėpė. Jai yra grąžinti auskarai su boružėlėmis, kurių vertė 35 eurai, apyrankė, kurios vertė 90 eurų, antikvarinis žiedas su bordo spalvos akmeniu, 120 eurų vertės, ir vienas auskaras su kryželiu, kurio vertė 35 eurai. Kiti pavogti dirbiniai jai negrąžinti ir dėl to jai padaryta žala: auksinių auskarų pora su baltos spalvos akmenukais - 175 eurai, auksiniai auskarai ažūriniai - 160 eurų, auksiniai auskarai su rubinais - 150 eurų, auksinė apyrankė su bordo spalvos akmenukais - 1000 eurų, vestuvinis žiedas - 80 eurų, bendrai jai padaryta žala 1565 eurai, todėl šiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį (b. l. 17-18, 23, 26-27, 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad jos mama R. J. padovanojo jos dukrai, t. y. savo anūkei, auksinius auskarus, 375 prabos. Tai buvo prieš mėnesį ar du iki įvykio. Ant auskarų buvo pavaizduotos boružėlės ir jie buvo palikti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jo mama R. J. nuo 2017-08-03 iki 2017-08-11 buvo gydoma ligoninėje. Tuo metu jis dažnai būdavo pas sesers vyrą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau kartais atvykdavo aplankyti močiutės. Pamena, kad jam atvykus A. P. vaikščiojo su močiutės mobiliojo ryšio telefonu, o jis liepė jį atiduoti. A. P. aiškino, kad jai reikia paskambinti. Taip pat liudytojas matė, kad mamos papuošalai gulėjo matomose vietose, kurie po A. P. apsilankymo dingo (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. A. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su dukra R. J. ir anūku G. J.. A. P. pažįsta iš matymo, nes pastaroji bendravo su jos dukra ir buvo pas juos bute. Pasak liudytojos, jos dukra nuo 2017-08-03 iki 2017-08-11 gydėsi ligoninėje ir tuo metu A. P. buvo atėjusi pas ją į butą. Pastaroji pasakė, kad padės apsitvarkyti, o liudytojai reikėjo pagalbos, todėl ją įleido. A. P. kelias dienas buvo pas ją bute ir būdavo kambaryje, kuriame gulėjo jos dukros papuošalai. Ji atsinešdavo alkoholinių gėrimų ir išgerdavo. Kai dukra grįžo iš ligoninės pastebėjo, kad dingo jos papuošalai. Kaip jie buvo pavogti, liudytoja nematė, bet matė, kad A. P. rausėsi kambaryje paliktoje kuprinėje, tačiau jai nieko nesakė (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 metų vasarą, galimai liepos mėnesį, susipažino su R. J.. Pastaroji ją kviesdavosi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kone kasdien. Tame bute dar gyveno R. J. mama ar močiutė, tiksliai nežino, ir jos sūnus. Ji atėjusi pagamindavo valgyti, yra tame bute ir nakvojusi, o R. J. su sūnumi vartodavo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu R. J. rodė savo aukso dirbinius, o vieną kartą paprašė padėti užstatyti žiedą ir auskarus lombarde, nes jai reikėjo pinigų. Ji sutiko ir viena nuėjusi į lombardą užstatė žiedą už 66 eurus, o auskarus už 10 eurų. Kvitą ir pinigus parnešė R. J., kuri tuo metu namuose buvo neblaivi. Ji jai davė kažkiek pinigų. Rugpjūčio mėnesį R. J. buvo išvežta į ligoninę, o grįžusi iš jos jai paskambino ir apkaltino, kad ji pavogė jos papuošalus. Įtariamoji atsakė, kad to nedarė, o visą laiką kai buvo pas ją bute šalia nuolat būdavo ir kiti asmenys. A. P. teigimu, ji jokių papuošalų iš R. J. buvo savavališkai neėmė, tik tuos du daiktus, kuriuos jai davė užstatyti pati šeimininkė. Mano, kad R. J. davė minimus papuošalus kažkam, kad juos užstatytu. Papildomos apklausos metu A. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir patikslino, kad kiek bendravo su R. J., pastaroji visuomet būdavo neblaivi, ir nuolat skolindavosi pinigų iš mamos. Įtariamoji nurodė, kad žinojo R. J. laiptinės kodą ir į butą ją visuomet įsileisdavo tik ji, o jos mama to nėra dariusi. A. P. nurodė, kad R. J. jai buvo davusi savo vestuvinį žiedą, auskarus su boružėlėmis, žiedą su bordo spalvos akmenuku. Ji šiuos papuošalus davė pati atnešusi juos iš miegamojo, ir darė tai slapta nuo sūnaus ir mamos, nes jie prieštaravo, kad R. J. vartotų alkoholinius gėrimus. Tie papuošalai jai buvo duoti tam, kad juos užstatytų ir už gautus pinigus nupirktų maisto ir alkoholinių gėrimų. Likusius pinigus ji grąžino R. J., o pastaroji dalį jai liepdavo pasilikti. Įtariamoji nepamena, kokiomis aplinkybėmis pas ją namuose atsirado auksinis auskaras su kryželiu ir pinta auksinė apyrankė, bet teigia, kad jų nevogė, greičiausiai jai juos atidavė R. J., o ji nebuvo spėjusi jų užstatyti. 2017-08-10 ji nunešė R. J. duotus auskarus su boružėlėmis ir žiedą su bordo spalvos akmenuku į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ėjo viena, nes R. J. to prašė, kadangi pati neturėjo asmens dokumento. Už šiuos daiktus gavo 76 eurus ir nupirko alkoholinių gėrimų, cigarečių bei maisto. Su pirkiniais ji nuėjo pas R. J. namo, kuri ten buvo ir valgė maistą bei gėrė nupirktus gėrimus. Po to karto R. J. buvo paguldyta į ligoninę, nes vartojo labai daug alkoholinių gėrimų. Tuo metu, kol ji gulėjo ligoninėje, įtariamoji nurodė, kad jos bute nebuvo. R. J. yra busi ir pas ją bute, o kratos metu jos bute rasti papuošalai, išskyrus auskarą su kryželiu ir pintą ploną auksinę apyrankę, priklauso jai. Minėtus auskarą su kryželiu ir apyrankę jai buvo davusi R. J., tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis, ji nepamena. Kiti papuošalai yra jos, pirko juos seniai, įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi (b. l. 81-82, 85-86).
Iš R. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad R. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11 iš jai priklausančio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos motinai I. G. A. įsileidus į butą kaimynę A. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (buto nežino), minėta moteris pavogė juvelyrinius dirbinius, o būtent: 3 poras auksinių auskarų – vienas iš jų su tamsiai raudonu akmeniu, antrasis su bespalviu akmeniu, trečiasis ažūrinis, 2 auksinius žiedus – vestuvinis ir ažūrinis su rausvu akmeniu ir 2 auksines apyrankes – viena iš jų yra vientisa ir plati su raudonu akmeniu, o antroji grandinėlės formos (užsegama). Jai padaryta 2000 Eur turtinė žala (b. l. 8).
Iš policijos registro išrašo matyti, jog R. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11 iš jos buto dingo juvelyriniai aukso dirbiniai, kurių bendra vertė apie 2000 Eur. Įtaria kaimynę A. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (buto tiksliai nežino), kurią į butą įsileisdavo R. J. motina I. G. A. bei jai nežinant iš buto buvo pavogti juvelyriniai aukso dirbiniai (b. l. 9-10).
Iš lombardo paskolos bilieto Nr. 7531 ir kvito matyti, kad į UAB „Montes Aure“ priduotas moteriškas žiedas su akmeniu, auskarai už 76 Eur, pridavusio asmens duomenys – A. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini)-31 (b. l. 22).
Iš daiktų ir kitų objekto parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. J. atpažino žiedą, kuris buvo paimtas iš lombardo (b. l. 24-25). Iš daiktų ir kitų objekto parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. J. atpažino auskarą ir apyrankę, kurie buvo rasti kratos metu pas A. P. (b. l. 59-62).
Iš daiktų ir kitų objekto parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. L. atpažino auskarus, paimtus iš lombardo (b. l. 37-38).
Iš valstybinės ligonių kasos rašto matyti, kad R. J. nuo 2017-08-03 iki 2017-08-11 buvo gydyta VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (b. l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent, ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, būdama bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš svetainėje buvusios vazelės pagrobė auksinius auskarus su baltos spalvos akmenukais, 175 Eur vertės, ir auksinius auskarus, 160 Eur vertės, iš miegamajame kambaryje buvusios kuprinės pagrobė auksinius auskarus su rubinais, 150 Eur vertės, auksinę apyrankę su tamsiai raudonos spalvos akmenukais, 1000 Eur vertės, pintą auksinę apyrankę, 90 Eur vertės, auksinį auskarą su kryželiu, 35 Eur vertės, svetainėje nuo stalo pagrobė auksinį vestuvinį žiedą, 80 Eur vertės, auksinius auskarus su boružėlėmis, 35 Eur vertės, iš virtuvės pagrobė antikvarinį žiedą, 120 Eur vertės, po ko iš buto pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą R. J. priklausantį 1845 Eur vertės turtą.
A. P. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visi šitie daiktai, ir vestuvinis žiedas, už kurį gavo 10 eurų, V. J. jos paprašė nunešti į lombardą, nes jai reikėjo pinigų, o asmens dokumento neturėjo. R. J. paprašė, kad ji laikas nuo laiko tam tikrus dalykus priduotų į lombardą. Į rankas jai padavė savo vestuvinį žiedą, auskarus su boružėlėmis, antikvarinis, didelis žiedas buvo ant stalo padėtas irgi sakė „jeigu nori, priduok, grandinėlę su auskaru, jie man buvo nereikalingi.“ Visi pinigai buvo panaudoti alkoholiui, ji prašė atnešti alaus, nešdavo jai duonos, kepdavo kiaušinienę. R. J. jos prašė papuošalus nunešti į lombardą, tai buvo rugpjūčio mėnesį, buvo auskarai su boružėlėmis, vestuvinis žiedas ir dar kažkoks žiedas. Ji tuos daiktus užstatė lombarde, Eglutės parduotuvėje, gavo 76 eurus. Dalį pinigų ji pasakė pasilikti sau, o už kitą dalį nešė jai alkoholį, maisto. Išėjus iš lombardo pasiliko sau dalį pinigų, už dalį nupirko alkoholio ir nuėjo pas R. į namus, ji buvo namuose. Apyrankę ir auskarą pas ją namuose rado, tai R. J. daiktai, jie jai buvo nereikalingi, būtų grąžinusi, bet kai ją išvežė, jais nesinaudojo. Ji davė su tikslu juos priduoti, tačiau nepridavė, nes ją tuo metu išvežė, be jos žinios nenešė. Daugiausiai gal tris kartus pridavė daiktus į lombardą, kartą vestuvinį žiedą, kitą kartą – du daiktai. R. J. jai atidavė tą grandinėlę su kryželiu, jos nepridavė, tai reiškia, į lombardą pridavė du kartus. Nėra buvusi R. J. bute, kai jos nėra namuose. Gal ir nėra priežasčių, dėl kurių galėtų R. sūnus ir mama ją apkalbėti. Nebuvo jų bute, kai Rita buvo ligoninėje, nes ją išvežė, ji pati paskambino, kad ji ligoninėje.
Vertindamas tokius A. P. parodymus teismas nustatė, kad jie neatitinka kitos byloje surinktos medžiagos. Nukentėjusioji R. J. protokolu-pareiškimu kreipdamasi į policiją ir pranešdama apie vagystę policijai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11 iš jai priklausančio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos motinai I. G. A. įsileidus į butą kaimynę A. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (buto nežino), minėta moteris pavogė juvelyrinius dirbinius, o būtent: 3 poras auksinių auskarų – vienas iš jų su tamsiai raudonu akmeniu, antrasis su bespalviu akmeniu, trečiasis ažūrinis, 2 auksinius žiedus – vestuvinis ir ažūrinis su rausvu akmeniu ir 2 auksines apyrankes – viena iš jų yra vientisa ir plati su raudonu akmeniu, o antroji grandinėlės formos (užsegama). Jai padaryta 2000 Eur turtinė žala. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji tvirtino duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tokiais nukentėjusiosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jie buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. P. parodė, kad R. J. jos prašė papuošalus nunešti į lombardą, tai buvo rugpjūčio mėnesį, buvo auskarai su boružėlėmis, vestuvinis žiedas ir dar kažkoks žiedas. Ji tuos daiktus užstatė lombarde, Eglutės parduotuvėje, gavo 76 eurus. Dalį pinigų ji pasakė pasilikti sau, o už kitą dalį nešė jai alkoholį, maisto. Išėjus iš lombardo pasiliko sau dalį pinigų, už dalį nupirko alkoholio ir nuėjo pas R. į namus, ji buvo namuose. Apyrankę ir auskarą pas ją namuose rado, tai R. J. daiktai, jie jai buvo nereikalingi, būtų grąžinusi, bet kai ją išvežė, jais nesinaudojo. Tokie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė kaltinamosios versija, paneigtina byloje surinktų įrodymų visuma. Nors kaltinamoji teigė, kad pridavusi R. J. jai duotus daiktus, gavo 76 eurus, dalį pinigų ji pasakė pasilikti sau, o už kitą dalį nešė jai alkoholį, maisto, išėjusi iš lombardo pasiliko sau dalį pinigų, už dalį nupirko alkoholio ir nuėjo pas R. į namus, ji buvo namuose, tai neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto valstybinės ligonių kasos rašto, R. J. nuo 2017-08-03 iki 2017-08-11 buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 33-34), tai atitinka ir nukentėjusiosios duotus parodymus bei paneigia kaltinamosios parodymus, jog R. J. buvo namuose. Taip pat vertintini kaip gyvenimiškai neįtikinami kaltinamosios teiginiai, kad apyrankė ir auskaras, kurie buvo rasti kratos metu pas ją namuose, tai R. J. daiktai, jie jai buvo nereikalingi, būtų grąžinusi, bet kai ją išvežė, jais nesinaudojo. Be to, kaip matyti iš kaltinamosios duotų parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 81), kaltinamoji tik teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. J. prašant daugiausiai gal tris kartus pridavė daiktus į lombardą, kartą vestuvinį žiedą, kitą kartą – du daiktus, R. J. jai atidavė tą grandinėlę su kryželiu, jos nepridavė, tai reiškia, į lombardą pridavė du kartus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji A. P. parodė, kad R. J. jos prašė užstatyti du aukso dirbinius, tai darė su jos žinia ir prašymu, darė taip tik vieną kartą 2017-08-10 (b. l. 81). Taigi, kaltinamosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.
Be to, kaip matyti iš daiktų parodymų atpažinti protokolų, R. J. atpažino žiedą, kuris buvo paimtas iš lombardo (b. l. 24-25), R. J. taip pat atpažino auskarą ir apyrankę, kurie buvo rasti kratos metu pas A. P. (b. l. 59-62), A. L. atpažino auskarus, paimtus iš lombardo (b. l. 37-38). Taip pat pažymėtina, jog tai, kad A. P. lankėsi pas nukentėjusiąją R. J. tuo metu, kai pastaroji gydėsi ligoninėje, nurodė ir liudytojai G. J., I. G. A.. Be to, tai, kad pas R. J. buvo palikti jos dukros auskarai, teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoja R. M.. Šių liudytojų parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir išsamūs ir atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymais (b. l. 40, 42), todėl teismas juos pripažįsta įrodymais.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji R. J. nori kaltinamąją A. P. apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, kurie iš esmės yra neprieštaringi bei logiški, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, teisiamajame posėdyje apklausiama kaltinamoji A. P. nurodė, kad mažai R. J. pažįsta, galbūt iš pavydo gali norėti ją apkalbėti, tačiau jokių galimą pavydą patvirtinančių motyvų nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiosios R. J. parodymais vadovaujasi kaip teisingais. Priešingai, kaltinamosios A. P. parodymus apie tai, jog ji neapvogė nukentėjusiosios, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus bei nukentėjusiosios R. J. parodymus visų byloje surinktų įrodymų (nukentėjusiosios, liudytojų G. J., I. G. A., R. M. parodymai, R. J. protokolas-pareiškimas, policijos registro išrašas, daiktų parodymų atpažinti protokolai, kratos protokolas, VLK raštas) kontekste, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog byloje visiškai įrodytas kaltinamosios dalyvavimas padarant vagystę, A. P. neteisėti veiksmai, atsižvelgiant į jos kaltės formą ir tikslą užvaldyti turtą bei pagrobto turto vertę teisingai kvalifikuoti kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl A. P. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. P. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis.
Kaltinamosios A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajai A. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas) bei pagrobto turto rūšį bei vertę, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau neteista, legaliai niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jos teigimu, dirba nelegaliai, ištekėjusi, daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 94-102), nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajai A. P. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę.
Pažymėtina, kad BK 55 straipsnyje yra nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, tai, kad A. P. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jos teigimu, dirba nelegaliai, teismui nurodė savo gyvenamosios vietos be tikslaus buto adresą, teismo vertinimu, kaltinamajai netikslinga skirti nei laisvės apribojimo, nei baudos bausmę, todėl A. P. už jos padarytą nusikaltimą yra skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Arešto bausmės dydis nustatytinas artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės (skiriamos už nusikaltimą) vidurkiui, t. y. 50 parų arešto. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2017-10-18 09.30 val. iki 2017-10-18 13.00 val. (b. l. 74, 77). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.
Kaltinamajai A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. byloje pareiškė 1565 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 31).
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad jos civiliniame ieškinyje išvardinti daiktai buvo jos namuose ir buvo pagrobti kaltinamosios A. P.. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji R. J. civiliniu ieškiniu siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta, todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios R. J. nurodytų ir iš jos buto pavogtų daiktų paskirtį ir jų kainą, daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų klausimų
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lombardo paskolos bilietas Nr. 7531 ir kvitas (b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 50 parų arešto.
Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-10-18 09.30 val. iki 2017-10-18 13.00 val.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Iš A. P. priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. naudai 1565 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajai A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lombardo paskolos bilietą Nr. 7531 ir kvitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.