Utenos apylinkės teismo įsakymas

2015-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-277/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
1-35-277/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05404-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Kaltinamasis
Ž. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-35-277/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05404-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.3; 2.10.1.4.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Latožos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Ž. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, dirbantis darbininku (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas – Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – šešių MGL dydžio bauda; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad paskirtos bausmės neatlikta dalis yra dviejų MGL dydžio bauda, kuri išieškota 2014 m. gegužės 8 d., bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. 2015 m. sausio 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), I. M. gyvenamojo namo kieme ir name, konflikto su sugyventine S. B. metu, mušdamas – vienuolika kartų smogdamas ranka į veidą – sukėlė šeimos nariui S. B. fizinį skausmą.

Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad su sugyventine S. B. šešis mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini), sugyventinės motinos I. M. name. 2015 m. sausio 24 d. svečiavosi pas I. M., gyvenančią su sugyventiniu R. tame pačiame kaime, bet kitame name. Dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, pamatė grįžusią į namus neblaivią S. B., kuri, negalėdama patekti į namą, išdaužė lango stiklą. Dėl to supyko ir priėjęs prie S. B. vieną kartą ranka sudavė jai į veidą. Tada atrakino duris ir įleido S. B. į namą. Lygtai ji nuėjo miegoti, bet tiksliai neįsidėmėjo. Nepamena, kad būtų sudavęs S. B. daugiau smūgių, nors to visiškai atmesti negali, nes buvo neblaivus. Grįžęs pas I. ir R. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau nuėjo miegoti. Gailisi, kad nesusivaldė ir smurtavo prieš S. B.. (25 b. l.).

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kartu su sugyventiniu Ž. D. pusę metų gyvena (duomenys neskelbtini), motinos I. M. name. 2015 m. sausio 24 d., apie 18 val., atėjo namo iš Bėčiūnų kaimo, kur pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis Ž. D., kuris taip pat buvo neblaivus, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais ir namo kieme trenkė į veidą. Po to ji nuėjo į namus ir atsigulė į lovą. Sugyventinis atėjo iš paskos ir trenkė jai ne mažiau 10 kartų kumščiais į veidą. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (4-6 b. l.).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. sausio 24 d. buvo sugyventinio R. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo atėjęs dukros S. B. sugyventinis Ž. D.. Matė, kad į namus, esančius šalia jos sugyventinio gyvenamojo namo, grįžo dukra S. B.. Tai pamatęs Ž. D. nuėjo prie to namo. Lauke tarp Ž. D. ir jos dukros kilo konfliktas. Matė, kad Ž. D. ranka sudavė dukrai į galvą. Puolė ginti dukrą. Tuo konfliktas pasibaigė. Ž. D. su dukra užėjo į namą, kuriame ji leido jiems gyventi. Kartu jie gyvena apie 6 mėnesius. Po kažkiek laiko dukra atėjo pas ją ir pasakė, kad tame name nenori būti. Pastebėjo, kad dukros veidas sutinęs. Dukra sakė, kad Ž. D. mušė ją ir name. Dėl ko mušė, tiksliai nežino. Gali būti dėl to, kad dukra nenakvojo namuose. Tą dieną ji buvo neblaivi. Dukra ir Ž. D. tai pat buvo neblaivūs (16 b. l.).

S. B. apžiūros metu 2015 m. sausio 24 d. 21 val. 20 min. nustatyta, kad matomas abiejų skruostų patinimas (10-13 b. l.).

Neblaivumo patikrinimo techninėmis priemonėmis protokolas patvirtina, kad 2015 m. sausio 24 d. 21 val. 55 min. Ž. D. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,62‰ etilo alkoholio iškvėptame ore (19 b. l.).

Įvertinęs nukentėjusiosios S. B., įtariamojo Ž. D. ir liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsižvelgdamas į asmens apžiūros protokolą, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad Ž. D. 2015 m. sausio 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine S. B. metu, mušdamas sukėlė šeimos nariui S. B. fizinį skausmą. t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ž. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ž. D. pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnis). Pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, bet šiuo atveju, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, gali būti paskirta ne laisvės atėmimo, o trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, kurio terminas artimas minimaliam Baudžiamojo kodekso 49 straipsnyje už nusikaltimą numatytam arešto terminui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o Ž. D. prisipažįsta esąs kaltas, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Ž. D. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio numatyta tvarka nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. sausio 26 d. (21, 26 b. l.). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (dvi dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ignalinos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi Ž. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas iki 2015 m. kovo 26 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. B. ir nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji ar su ja gyvenantys asmenys (27-28 b. l.). Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekama ši kardomoji priemonė, nes yra pagrindo manyti, kad gyvendamas kartu Ž. D. nukentėjusiajai darys naujas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – aštuoniolika parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvylikos parų arešto, kuris turi būti atliekamas areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, bus suimtas.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. sausio 26 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo S. B..

Kaltinamasis Ž. D., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Baliulis