Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2025 m. liepos 7 d., apie 0.40 val., būdamas akivaizdžiai neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje prie daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – ranka trankydamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) langą, plyta išdauždamas buto koridoriaus lango stiklą, kita plyta išdauždamas buto virtuvės lango stiklą, nukritusiai plytai sugadinant palangę, virtuvėje buvusį stalą ir tris grindų plyteles, taip buvusiai sugyventinei A. T. padarant 500 Eur dydžio turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Taip A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Įtariamasis A. T. apklausiamas parodė, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 19 val., atvažiavo pas savo buvusią sugyventinę A. T. į namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Norėjo grąžinti romantinius santykius, tačiau A. T. nenorėjo taikytis. Ilgai sėdėjo automobilyje, išgėrė apie du butelius vyno, buvo neblaivus. Pyko ant A. T., nes ji pasakė, kad turi kitą vyrą. Apie 0 val. nuėjo prie A. T. namų. Iš pradžių pasibeldė į duris, prašė A. T., kad ji atidarytų, nes norėjo pakalbėti, bet A. T. pasakė, kad neatidarys. Supykęs lauke paėmė akmenį ir iš pradžių išdaužė vieną langą koridoriuje, po ko išdaužė kitą langą virtuvėje. Girdėjo, kad A. T. iš pradžių skambino savo draugei, vėliau šaukdama klausė jo, ką daro, rėkė, kad kvies policija. Vėliau A. T. iškvietė policiją. Tuo metu pasišalino iš įvykio vietos, nubėgo ant kalniuko ir sėdėjo ten, kol prie jo priėjo policijos pareigūnė. Dėl savo elgesio gailisi.

Nukentėjusioji A. T. apklausiama parodė, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 0.30 val., miegodama išgirdo, kad kažkas labai stipriai rankomis baladojasi į koridoriaus langą. Iškart suprato, kad tai jos buvęs sugyventinis A. T. Tai išgirdo iš savo miegamojo, kuris yra kitoje buto pusėje. Po ko A. T. pradėjo baladotis į duris. Bijojo, kad A. T. sulaužys rankeną. Ją ištiko šokas, nerimas, labai išsigando dėl savęs ir vaiko. Vėliau išgirdo, kad A. T. mėtė plytą į koridoriaus langą. Suprato, kad reikia skambinti policijai. Skambučio metu išgirdo, kad A. T. metė kitą plytą į virtuvės langą. A. T. iškart pasišalino, nes suprato, kad ji iškvietė policiją. Sūnus nebuvo atsikėlęs, visą laiką miegojo. Jai padaryta turtinė žala, nes buvo sudaužyti du langai, palangė, virtuvės stalas, grindų plytelės. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 380 Eur. Elektroniniu paštu atsiuntė AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie žalos atlyginimą, kuriame nurodyta, kad jai bus išmokėta 380 Eur dydžio draudimo išmoka už 2025 m. liepos 7 d. 0.30 val. atsitikusį įvykį, kurio vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir kurio metu nukentėjo butas. Visa nuostolio suma yra 500 Eur, iš kurios atimama 120 Eur dydžio išskaita.

Liudytoja M. V. apklausiama parodė, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 0.45 val., jos šuo išbėgo į virtuvę, kurios langai nukreipti į vidinį kiemą. Šuo pradėjo smarkiai loti. Tuo metu prisisegė šunį ir išėjo į laiptinę į balkoną, kurio langai irgi išeina į vidinį kiemą. Girdėjo kaip vyras rėkauja, taip pat girdėjau moters balsą, ką konkrečiai kalbėjo, pasakyti negaliu. Po ko išgirdo kaip dūžta stiklai. Išsigando, atrodė tai buvo ne vienas dūžis, buvo labai panašu lyg būtų sudaužyti automobilio ar buto stiklai, galingi ir rimti dūžiai. Atrodė viskas taip, lyg veiksmas vyksta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Iškart paskambino policijai. Po įvykio ilgą laiką negalėjo užmigti.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. T., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2025 m. liepos 7 d., apie 0.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), miegodama išgirdo, kaip kažkas labai stipriai baladoja į langą. Iškart atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Po to kažkas pradėjo klibinti rankeną. Paklausė, kas ten. Išgirdo savo buvusio sugyventinio A. T. balsą. A. T. reikalavo, kad ji jį įleistų. Iš balso suprato, kad A. T. yra stipriai neblaivus. Pasakė A. T., kad jo girto neįleis. Kartu su ja gyvena jų bendras vaikas A. T., kuris tuo metu miegojo. A. T. kažką suburbėjo. Pasakė A. T., kad jeigu jis ir toliau baladosis, iškvies policiją. Paėjusi koridoriumi išgirdo, kaip dužo koridoriaus langas ir įkrito didelis akmuo. Greitai nuėjo į virtuvę ir išgirdo, kaip dužo virtuvės stiklas ir įkrito didelis akmuo. Liudytoja A. T. apklausiama papildomai parodė, kad labai išsigando, nes pro ją praskrido du dideli akmenys. Jai padaryta 700 Eur dydžio turtinė žala. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Koridoriuje matomas išdaužtas lango stiklas, ant palangės ir ant grindų matomos stiklo šukės. Prie sienos matomas maišas su katino kraiku, ant kurio guli akmuo. Virtuvėje matomas išdaužtas virtuvės langas, šalia lango stovi baltos spalvos medinis virtuvinis staliukas, ant kurio matomos lango šukės. Virtuvėje ant grindų šalia virtuvinio stalo matomas gulintis akmuo.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Garso įraše, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92401859637, skambučio pradžia_ 2025-07-07 00_46_12)“, girdima, kaip A. T. pranešė operatorei, kad neadekvatus girtas A. T. išmušė jos buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), langą. Fone girdisi stiklo dūžis. Po ko A. T. pranešė operatorei, kad A. T. išmušė ir kitą langą, laužiasi į butą. Garso įraše, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92401859637, skambučio pradžia_ 2025-07-07 00_49_03)“, girdima, kaip M. V. praneša operatorei, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kažkas daužo stiklus, rėkavo, dabar nusiramino.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du akmenys ir stiklo šukės su rudos spalvos skysčiu.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kūno kameros įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20250707-005640UTC+0300“, matoma, kaip vykdami policijos pareigūnai mobiliojo ryšio telefonu susisiekia su pranešėja, pasiteirauja, vyras šiuo metu vietoje ar pasišalinęs, pranešėja nurodo, kad vyras pasišalinęs, nurodo vyro požymius. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitinka moteris, kuri nurodo, kad toliau stovi vyro automobilis. Pareigūnas aptinka prie medžio sėdintį ieškomą vyrą, apie penkiasdešimties metų amžiaus, vilki pilkos spalvos marškinėlius, dėvi pilkos spalvos kelnes. Matomi kruvini vyro delnai. Prie automobilio vyras atsisako pasitikrinti blaivumą. Užėjus į butą, matomi du išdaužti langai ir du akmenys.

Iš vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) tarnybinio pranešimo matyti, kad sulaikytas A. T. tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, tačiau bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, A. T. svirduliavo, griuvinėjo, savarankiškai paeiti negalėjo. A. T. buvo susipjaustęs dešinės rankos delną.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. kaltė viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, įžūliu elgesiu – ranka trankant buto langą, plytomis išdaužiant buto langų stiklus, demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis A. T. apklausiamas parodė, kad naktį beldėsi į buvusios sugyventinės A. T. buto duris, tačiau jai jo neįleidus, akmenimis išdaužė du buto langus; girdėjo, kaip A. T. kviečia policiją. Be A. T. prisipažinimo, jo kaltę pažeidus viešąją tvarką įrodo atitinkami nukentėjusiosios A. T. parodymai, kuri pabrėžė, kad labai dėl to išsigando; liudytojos M. V. parodymai, iš kurių matyti, kad išgirdusi triukšmą ji taip pat iškvietė policiją; kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodytas A. T. ir M. V. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore turinys; kitų objektų apžiūros protokolas, rodantis, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros įrašai, kuriuose matomos A. T. sulaikymo aplinkybės; pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos įvykio vietos apžiūros aplinkybės, pagrindžiančios, kad dviem akmenimis buvo išdaužti du buto langai; daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti apžiūrėti du akmenys ir stiklo šukės su rudos spalvos skysčiu; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Toks A. T. elgesys yra įžūlus, nes naktį privertė A. T., M. V. ir, neabejotina, kitus šio ir kitų aplinkinių daugiabučių namų gyventojus prabusti iš miego, jaustis nesaugiai, dėl to buvo kviečiame policijos pagalba, todėl demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. A. T., būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystimo, tai suvokė ir numatė, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, nes siekė aiškintis santykius su A. T., bet, viešoje vietoje daugiabučių namų kieme pasirinkdamas tokį elgesio variantą, sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Vis dėlto, A. T. pareikštame kaltinime jam inkriminuotas netinkamas pavojingos veikos požymis – vandališki veiksmai. Pažymėtina, kad bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-697/2022 10 punktą). Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, pažeidžiant viešąją tvarką, kvalifikuojamas kaip įžūlus elgesys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-495/2024 6 punktą). Tai sudaro pagrindą atitinkamai pakeisti A. T. pareikštame kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismo vertinimu, tai nepažeis A. T. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisės į gynybą, nes pavojingos veikos požymį sudarančios faktinės aplinkybės nekeičiamos ir jis pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atitiks proceso operatyvumo principą, kuriuo siekiama bylų supaprastintu procesu. Nesutikdamas su tokiu sprendimu A. T. turi teisę nustatyta tvarka paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. T. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, netiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas aiškintis santykius su buvusia sugyventine A. T., civilinių ieškinių nepareikšta. A. T. yra išsiskyręs, turintis mažametį vaiką, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, prieš tai ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje nutrauktas susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka nebaustas. Duomenys apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl smurto artimoje aplinkoje susitaikius su nukentėjusiu asmeniu A. T. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai. A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. T. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be paties A. T. pripažinimo, tai įrodo nukentėjusiosios A. T. parodymai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant įpareigojimus ir draudimą. Teismo vertinimu, pagrindo pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą A. T. parinkti prokuroro siūlomą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, nepakanka, tačiau jam skirtina laisvės apribojimo bausmė nėra švelniausia iš sankcijoje numatytųjų ir savo turiniu panaši į siūlomą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

A. T. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Minėta, nusikalstamą veiką A. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos. Be to, iš nukentėjusiosios A. T. parodymų matyti, kad A. T. piktnaudžiauja alkoholiu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. T. neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. T. neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. liepos 7 d. 1 val. iki 2025 m. liepos 7 d. 15.17 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra septyni mėnesiai ir dvidešimt septynios dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per septynis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, du akmenis ir stiklo šukes su rudos spalvos skysčiu (saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus 60 sandėlyje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.