- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 2-1228-753/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- A. B., S. B.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio dokumento Nr.2-20-3-01056-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 34.5; 128.20
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 7 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ,S. B. pareiškimą dėl leidimo išdavimo sudaryti turto apyrašą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) mirė S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini)Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad palikęs buvo išsituokęs, o pareiškėjos yra vienintelės pirmosios eilės įstatyminės paveldėtojos. Pareiškėjos pareiškime nurodo, jog ketina priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. B. mirties. Joms yra žinomas, kad S. B. nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau joms nėra žinomi palikėjo skoliniai įsipareigojimai, todėl yra tikslinga priimti palikimą pagal antstolio apyrašą, pavedant jį atlikti pasirinktam antstoliui.
S. B. mirė (duomenys neskelbtini) ( akto įrašo Nr.298) ( VĮ Socialinio draudimo fondo duomenimis) . Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą įpėdinis valios neišreiškė, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. Notaras neprivalo ieškoti įpėdinių. Tačiau jeigu notarui žinoma, kad įpėdinis yra neveiksnus ar nepilnametis, jis turi imtis priemonių tokio įpėdinio interesams apsaugoti. 2011 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose “ nurodė, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Nepilnamečio giminaičiai, kurie žino apie nepilnametį asmenį, tačiau priima paveldėjimą savo vardu nesant teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, elgiasi nesąžiningai, ir jų teisės negali būti ginamos remiantis civilinių santykių stabilumo principu, jei pilnametystės sulaukęs asmuo pareikš prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjos Augutė ir S. B. yra pilnametės , todėl 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams ,numatantį, kad įpėdinis, pageidaujantis priimti palikimą pagal turto apyrašą, turi kreiptis į notarą, o ne į teismą. Taigi šiuo metu asmenys visais atvejais dėl palikimo priėmimo kreipiasi į notarą, nebent priima palikimą pradėdami paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdiniui kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pateikimo, notaras informuoja įpėdinį apie galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą arba nesudarant turto apyrašo. Notaras taip pat paaiškina apyrašo sudarymo pasekmes. Įpėdiniui pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodžius, kad jis pageidauja priimti palikimą pagal apyrašą, notaras išduoda jam vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Šį pavedimą (kaip anksčiau teismo) vykdo antstolis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų A. B. ir S. B. pareiškimą dėl leidimo išdavimo sudaryti palikimo apyrašą ir pavedimo jo sudaryti pasirinktam antstoliui.
Nutartis neskundžiama, tačiau tai neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo.