Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-814-1108/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-02
Bylos Nr.
A20.-814-1108/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00874-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Irako Respublikos
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-814-1108/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00874-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Irenai Laurutėnienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotai atstovei Rūtai Girdziušienei,

suinteresuotiems asmenims Irako Respublikos piliečiams C. E. E. E., J. H. H. H., A. T. T. T., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjui Hicham Ibrachim,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems asmenims C. E. E. E. (ILTU kodas 90002450546), J. H. H. H. (ILTU kodas 900024451184), A. T. T. (ILTU kodas 90002451118).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir VSAT, pareiškėjas, institucija) teikimu prašo: Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam asmeniui C. E. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), pratęsti ir skirti nuo 2022 m. liepos 29 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems asmenims J. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnametei dukrai A. T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), skirti nuo 2022-07-29 alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Žemesnės instancijos teismas

Teikime nurodoma, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 1 d. sulaikė tamsaus gymio asmenų grupę, kurie prisistatė Irako Respublikos piliečiais. Sulaikytoje grupėje buvo Irako Respublikos piliečiais prisistatę asmenys C. E. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), J. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnametė dukra A. T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai ir jų nepilnametis vaikas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas priėmė užsieniečiams sprendimą Nr. 21M47742 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo yra pavesta vykdyti VSAT. Užsieniečiai nesutiko su sprendimu ir apskundė jį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, 2022 m. gegužės 16 d. teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. 2022 m. sausio 27 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu užsieniečių šeimai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 dienos. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. vasario 3 d. Migracijos departamento sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Medininkų užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuo 2022 m. vasario 21 d. užsieniečių šeima gyvena Pabėgėlių priėmimo centre, Karaliaus Mindaugo g. 18, Ruklos mstl., Jonavos raj. sav. 2022 m. birželio 22 d. nutartimi Nr. eA-2927-662/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą 2022 m. gegužės 16 d. Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų teismo sprendimą. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Susipažinus su šeimos medžiaga MIGRIS informacinėje sistemoje, nustatyta, kad C. E. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su B. M. I. I. I.,M. J. N. A. ir N. A. A. A., 2021 m. lapkričio 8 d. tarp 14.00 val. ir 16.35 val. viešoje vietoje – Medininkų Užsieniečių registracijos centre, adresu Pasieniečių g. 11, Medininkų kaime, Medininkų seniūnijoje, būdamas agresyviai nusiteikęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų atžvilgiu, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, tyčia link pareigūnų metė maišelį su jame esančiais maisto indeliais, taip pat panaudodamas fizinę jėgą tyčia su rankomis stumdydamas bei traukdamas segmentinę tvorą, priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), ją išlaužė, perlenkė pusiau dvi vartų sekcijas, sulaužė vartų užraktą, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sutrukdė normalų Medininkų Užsieniečių registracijos centro darbą ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 1140 Eur (be PVM) turtinę žalą. Šiais savo veiksmais C. E. E. E. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamuoju aktu ir 2022 m. gegužės 26 d. perduotas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. 2022 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu C. E. E. E. yra paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti. Byla dar nėra išnagrinėta, kardomoji priemonė asmeniui galioja ir nėra panaikinta. Atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį užsieniečiams buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, įvertinus tai, kad, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nors nuo atvykimo į Lietuvą jie nebandė pasislėpti ar bėgti iš Lietuvos Respublikos, augina nepilnametį vaiką, institucija mano, kad tik moteriai su vaiku gali būti skirta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, prašė užsieniečių šeimos vyrui C. E. E. E. tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, leidžiant būti Ruklos pabėgėlių priėmimo centro teritorijoje be judėjimo laisvės, nes jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jo žmonai bei vaikui leisti gyventi Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teismo posėdžio metu C. E. E. E. nurodė, kad ši bylą ir jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla yra nesusijusios. Jis jau 1 metus laiko yra uždarytas, dalyvavo protesto demonstracijose dėl prastų gyvenimo sąlygų – nėra pieno jo mergaitei, nėra pinigų, dėl to jis protestavo. Prašo neriboti jam ir jo šeimai judėjimo laisvės, nes jau 6 mėnesius gyvena Pabėgėlių priėmimo centre, nepadarė jokių nusižengimų.

Teismo posėdžio metu užsieniečių atstovas su teikimu užsienietės Jandar H. H. H., ir užsieniečių mažametės dukros A. T. T. T. atžvilgiu sutiko, o užsieniečiui C. E. E. E. prašė netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi nagrinėjant institucijos teikimą taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiais prisistatantys C. E. E. E., J. H. H. H. ir jų nepilnametė dukra A. T. T. T. 2021 m. rugpjūčio 1 d. į Lietuvos Respubliką atvyko, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami asmens tapatybę ir jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Jų atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas nesuteikti šiems užsieniečiams prieglobsčio, juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, taigi pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nebėra prieglobsčio prašytojai. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, kas leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai.

Teikimu prašoma užsieniečiui C. E. E. E. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o J. H. H. H. ir A. T. T. T. – užsieniečių apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. C. E. E. E. atžvilgiu prašoma taikyti judėjimo laisvės apribojimą, motyvuojant tuo, kad užsieniečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kad byla perduota nagrinėti teismui, užsieniečiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau tokie institucijos motyvai vertintini kritiškai, kadangi alternatyvią sulaikymui priemonę nepagrįstai norima taikyti kaip kardomąją priemonę baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato eilę kardomųjų priemonių, kurios ir turėtų būti taikomos užsieniečio, kaip įtariamojo ar kaltinamojo baudžiamajame procese, atžvilgiu, jeigu tam bus nustatyta būtinybė.

Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę visuomenei ir valstybės saugumui, užsieniečių šeima Lietuvoje yra jau metus laiko, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, šeima priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei, nes turi nepilnametį vaiką, todėl manytina, kad visos užsieniečių šeimos narių, įskaitant ir C. E. E. E., atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Būtent tokia priemonė vertintina kaip pakankama ir proporcinga siekiamiems tikslams – įvykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, institucijos teikimas tenkintinas iš dalies, užsieniečiui C. E. E. E., gim. (duomenys neskelbtini), skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; užsienietėms J. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 140¹⁹ straipsniu,

nusprendžia:

teikimą tenkinti iš dalies.

Irako Respublikos piliečiams C. E. E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., J. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė