Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-07-02 · Byla Nr. BIK-394/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
BIK-394/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys (pirm.), Alvydas Pikelis, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
M. Z.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2376/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21379-2023-2
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Z. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo, klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31d. nutarties dalį, priimtą M. Z. atžvilgiu, o Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. Z. paskirtos bausmės pakeisti – pripažinti M. Z. prisipažinimą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pripažinti, kad M. Z. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pripažįstant kad M. Z. išlaiko asmenį, kuris serga sunkia liga (BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išlaiko mažamečius vaikus (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir šiuo pagrindu už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę; bausmės skyrimo dalyje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam M. Z. neskirti bausmės, susijusios su realiu terminuotu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. Z. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismai pažeidė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kadangi skiriant M. Z. bausmę buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pilnas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, bei atsisakymas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nors buvo visos sąlygos skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas, nes M. Z. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas), jis išlaiko mamą, kuri serga sunkia liga (BK 62 straipsnio 2 dalis 1 punktas) ir mažamečius vaikus (BK 62 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi užsienio valstybės teismo sprendimu, kuris nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikoje, nebuvo išreikalautas, nebuvo atliktas dokumento vertimas. Minėtas dokumentas negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas ir patikimas įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas šį dokumentą pripažindamas įrodymu padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, susijusį su įrodymų vertinimu. Teismai tendencingai ir šališkai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti teismų pripažintas aplinkybe, lengvinančią baudžiamąją atsakomybę, kadangi M. Z. pirmosios instancijos teisme pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriomis teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Anot kasatoriaus, nusikalstama veika buvo užkardyta pirminėje nusikalstamos veikos vykdymo stadijoje, o tai, pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, gali būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš esmės kasatorius ginčija bausmės dydžio klausimą, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 59 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų taikymo, grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika dėl, jo nuomone, netinkamų šiais klausimais pateiktų apeliacinės instancijos teismo išvadų ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu atskirų nustatytų aplinkybių interpretavimu. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Bausmės švelninimo klausimas pats savaime nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Dėl analogiškų nuteistojo M. Z. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 59 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės bausmės M. Z. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta teisinga bausmė, kuri yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo.

Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. Z. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas BudrysAlvydas PikelisOlegas Fedosiukas