- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-251-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17486-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- N. Č.
- Atsakovas
- S. Č.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės N. Č. prašymą dėl klaidos ištaisymo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei N. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Č. prašė ištaisyti teismo sprendime padarytas aiškias aritmetines klaidas ir nurodyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpa 1-5 yra 60,55 m² ir ieškovei N. Č. tenkanti namo dalis sudaro 18 029 / 35 300. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartyje ir 2017-04-20 vykdomajam rašte nurodyta, kad atidalinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priskirta gyvenamoji patalpa, pažymėta 1-5 yra 60,35 m², kas neatitinka tikrovės. Patalpos, pažymėtos 1-5, plotas yra 60,55 m². Ieškovei tenkanti dalinto namo dalis sudaro 18 009 / 35 300, o atsakovui 17 271 / 35 300. Sudėjus abi dalis gaunama 35 280, o ne 35 300 dalys. VĮ Registrų centras negali įregistruoti nuosavybės teise priteisto turto, nes sudėjus ieškovei ir atsakovui tenkančias turto dalis gaunama suminė išraiška nėra lygi 1. Atsakovas S. Č. su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad:Patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, plotas niekada nebuvo 60,55 m². Ieškovės su ieškiniu pateiktame ginčo gyvenamojo namo I aukšto plane indeksu 1-5 buvo pažymėta kita patalpa ir jos plotas buvo 16,81 m². Atsakovui pateikus patikslintą priešieškinį ir paprašius nustatyti naudojimąsi patalpomis planą, atsakovas pateikė naujus rūsio ir I aukšto planus. I aukšto padalijimo projekte iš anksčiau buvusios patalpos, pažymėtos indeksu 1-1 (64,81 m²), buvo naujai suformuotos dvi patalpos, kurios buvo pažymėtos indeksais 1-1 (4,26 m²) ir 1-5 (60,35 m²). Anksčiau buvusiai patalpai, pažymėtai indeksu 1-5 (16,81 m²) buvo suteiktas naujas indeksas 1-6. Ieškovė su tokiu padalijimu sutiko. Ieškovei buvo priteista 19 952 / 35 300 dalys namo, o atsakovui – 15 328 / 35 300 dalys. Šias dalis sudėjus gauname 35 280, t. y. suminė išraiška nėra lygi 1;Vilniaus apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą ieškovei priteisė visą statinį-aikštelę, o atsakovui – garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu G-l, tačiau suklydo įrašydamas garažo patalpos plotą. Garažo plotas buvo ne 19,43 m², bet 38,86 m². Atsakovui nors ir buvo priteistas garažas, plane pažymėtas indeksu G-l (38,86 m²), tačiau plotas buvo nurodytas tik kaip 1/2 dalies. Atitinkamai teismas suklydo ir dėl ieškovei bei atsakovui tenkančių gyvenamo namo dalių, vietoje 18 009 / 35 300 ir 17 271 / 35 300 dalių nurodęs 18 959 / 35 300 ir 16 231 / 35 300 dalis. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-04 nutartimi šią klaidą ištaisė, tačiau sudėjus patikslintas dalis negaunama suminė išraiška, kuri būtų lygi 1. Teismas nepadarė aritmetinės klaidos, nes nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo tarp šalių padalinti likusių 20 / 35 300 namo dalių (arba 0,20 m²). Ištaisydamas ieškovės nurodytą aritmetinį apsirikimą teismas priimtų naują sprendimą;Ieškovė jau kreipėsi į teismą su analogišku prašymu ir teismas šį ieškovės klausimą išsprendė, todėl teismas prašymą turėtų palikti nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aritmetinės klaidos taisomos tik esant CPK 276 straipsnio aplinkybėms. Nenustačius teismo procesiniame sprendime aritmetinių klaidų, šis institutas netaikomas. Byloje buvo išnagrinėtas ieškinys bei priešieškinis. Ieškovė ieškiniu gyvenamąjį namą prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe ir atskiromis patalpomis dalinti neprašė bei atskirų patalpų plotų nenurodė. Gyvenamasis namas buvo padalintas pagal atsakovo priešieškinį. Pirminiame atsakovo priešieškinyje (t. 2, b. l. 177) patalpą 1-5 atitinkančios patalpos 1-1 plotas pagal I aukšto patalpų atidalijimo projektą (t. 2, b. l. 189) buvo plotas nurodytas 60,55 kv. m. 2015-07-03 atsakovas patikslino priešieškinį ir prašė gyvenamąjį namą padalinti pagal UAB „Statkadma“ 2015-04-20 parengtą pasidalijimo projektą. Reikalavimuose atsakovas nurodė, kad patalpos 1-5 plotas yra 60,35 kv. m. Į bylą pateiktame UAB „Statkadma“ plane (t. 5, b. l. 202-204), kuris kaip nurodyta parengtas pagal 2015-04-14 kadastrinių matavimų duomenis, patalpos 1-5 plotas yra 60,35 kv. m. Dar viename 2016-05-06 priešieškinyje (t. 7, b. l. 166) atsakovas reikalavimuose prašė padalinti patalpą 1-5, kurios plotas 60,35 kv. m. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimo matyti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo dalintas pagal UAB „Statkadma“ parengtą 2015-04-20 ir 2015-05-15 patalpų padalijimo projektą (t. 9, b. l. 154). UAB „Statkadma“ 2015-04-20 patalpų pasidalinimo projekte (t. 5, b. l. 204) nurodyta, jog patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 (atitinka patalpas, pažymėtas indeksu 1-1), plotas yra 60,35 kv. m.VĮ Registrų centro pateiktoje kadastrinių matavimų byloje (t. 7, b. l. 11) nurodyta, jog patalpos 1-1 plotas yra 64,81 kv. m, kadastrinių matavimų byla parengta UAB „Statkadma“ pagal 2015-05-15 matavimus. Ankstesnėje UAB „Statkadma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, parengtoje pagal 2010-05-10 kadastrinius matavimus, patalpos 1-1 plotas nurodytas 64,81 kv. m (t. 7, b. l. 37). VĮ Registrų centro pagal 2004-03-12 kadastrinius matavimus parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad patalpos 1-5 plotas sudaro 60,07 kv. m. Tai rodo, jog turto dalinimui parengti planai neatitiko turto kadastrinių duomenų. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-03 nutartyje pastebėta, jog tikėtina, kad aritmetinę klaidą padarė ne teismas, o šalys procesiniuose dokumentuose, remdamosi klaidingais kadastrų duomenimis (t. 10, b. l. 14–15).Ieškovė nurodo, jog patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, plotas yra 60,55 m², tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Patikrinus byloje esančius patalpų planus nenustatyta, kad teismas būtų padaręs rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas neteisingą patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, plotą. Patalpos 1-5 plotas (60,35 kv. m) buvo nurodytas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei turto padalinimo plane, toks nurodytas ir teismų sprendimuose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taisyti rašymo apsirikimą.Galima klaida yra padaryta ne teismo procesiniuose dokumentuose, o turto padalinimo planuose. Sulyginus 2014-10-08 parengtą I aukšto patalpų atidalijimo projektą (t. 2, b. l. 189) bei UAB „Statkadma“ 2015-04-20 parengtą patalpų pasidalijimo projektą (t. 5, b. l. 204) matyti skirtingi duomenys, kurių neatitikimo priežastis svarstytina teikiant teismo sprendimą registruoti VĮ Registrų centre.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
prašymą atmesti.