Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, I. D., R. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dieną mirė pareiškėjos tėvas S. Č., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Iki mirties jis gyveno su sutuoktine, pareiškėjos motina E. Č., kuri sunkiai sergantį S. Č. slaugė ir prižiūrėjo. Nors po S. Č. mirties liko 4 paveldėtojai – sutuoktinė E. Č. ir 3 mirusiojo vaikai – tačiau vaikai susitarė, kad visas po S. Č. mirties likęs turtas pereina mirusiojo sutuoktinės E. Č. nuosavybėn, atsižvelgiant į šeimos tradicijas bei iš pagarbos motinai, kuri kartu su S. Č. sukūrė visą savo materialinę gerovę. E. Č. po sutuoktinio mirties labai pasiligojo, sunkiai vaikščiojo, prasidėjo problemos su širdimi, todėl rūpesčiai dėl sveikatos ir kaimo ūkio priežiūra sutrukdė jai, kaip paveldėtojai, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į po S. Č. mirties likusį turtą niekam nėra išduotas. (duomenys neskelbtini) mirė E. Č.. Nors pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties nesikreipė nustatytu terminu į notarą ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, ji buvo priėmusi palikimą, likusį po S. Č. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti: naudojosi ir disponavo savo nuožiūra likusiais namų apyvokos daiktais, piniginėmis santaupomis, rūpinosi ūkyje auginamais naminiais paukščiais, rūpinosi ir prižiūrėjo namą su pagalbiniais pastatais, name gyveno, mokėjo mokesčius, sudarė elektros tiekimo sutartį su elektros tiekėju ir t.t. Pareiškėja yra priėmusi po motinos mirties likusį palikimą, tačiau ji negali turto paveldėti, kadangi notaras atsisako pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. Č. faktiškai valdytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. Č., iki mirties kartu su sutuoktine, pareiškėjos motina E. Č., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po S. Č. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbiniais ūkio pastatais (pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). Po S. Č. mirties liko 4 paveldėtojai – sutuoktinė E. Č. ir 3 mirusiojo vaikai: pareiškėja J. Š., I. D., R. Č.. Velionio vaikai sutarė, kad visas po S. Č. mirties likęs turtas pereina mirusiojo sutuoktinės, jų motinos E. Č. nuosavybėn. E. Č. pareiškimas notarui dėl turto paveldėjimo turėjo būti paduotas iki (duomenys neskelbtini), tačiau šis terminas kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo buvo praleistas dėl to, kad E. Č. po sutuoktinio mirties labai pasiligojo, sunkiai vaikščiojo, prasidėjo problemos su širdimi ir pan. (duomenys neskelbtini) mirė E. Č.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Č. ir E. Č. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. net po S. Č. mirties E. Č. liko gyventi minėtame name ir juo naudojosi, prižiūrėjo iki mirties, tačiau, kaip nurodo pareiškėja, E. Č. susirgus, S. Č. palikimas nebuvo priimtas. Iš byloje esančio 2023-09-12 (duomenys neskelbtini) notaro biuro liudijimo matyti, kad mirusio S. Č. palikimas nebuvo priimtas. Iš byloje esančio 2023-08-29 (duomenys neskelbtini) notaro biuro liudijimo matyti, kad mirusios E. Č. palikimą priėmė pareiškėja J. Š.. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų testatorių sudarytų testamentų.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d. paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai J. Š. nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos mama E. Č. mirusio sutuoktinio S. Č. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai aptartą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. Š. motina E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą terminą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.