Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-647-859/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
A6.-647-859/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-647-859/2023
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00928-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbęs MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi (šiuo metu bankrutuojanti), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie šios jos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus (turimą mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2022 m. vasario 28 d. deklaravus pridėtinės vertės mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir šio mokesčio delspinigius, 2021 m. gruodžio 1 d. deklaravus pelno mokestį už 2020 m. ir už 2021 m. pagal 2022 m. liepos 25 d. VMI suformuotą pakaitinę pelno mokesčio deklaraciją bei šio mokesčio delspinigius) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl Bendrijos bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė – nesikreipė į teismą dėl Bendrijos bankroto bylos iškėlimo. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo ir kartu su juo pateiktų priedų matyti, kad Bendrija yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. liepos 27 d. duomenimis, įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 42 298,34 EUR. Kai VMI 2023 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo, įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 42 298,34 EUR. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. vasario 28 d. nesumokėjus deklaruoto 2 7534,00 EUR pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir 5 636,88 EUR šio mokesčio delspinigių, nesumokėjus 2021 m. gruodžio 1 d. deklaruoto 4 202,04 EUR pelno mokesčio už 2020 m. ir 4 202,04 EUR už 2021 m. pagal 2022 m. liepos 25 d. VMI suformuotą pakaitinę pelno mokesčio deklaraciją bei 719,46 EUR šio mokesčio delspinigių. Siekiant iš Bendrijos išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu buvo taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (pareiškimo lentelėje pateikti atlikti veiksmai: 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. spalio 19 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), taip pat 2022 m. vasario 8 d., 2022 m. kovo 15 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto). Priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, įsiskolinimas nebuvo ir nėra padengtas. VĮ „Registrų centro“, Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrija nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, Bendrijos vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, Bendrija taip pat nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, geranoriškai su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja: nevykdo įsipareigojimų, įsiskolinimo nemoka, antstolio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs. Esant susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2099-562/2023 MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 20 d. Šioje nutartyje konstatuota, kad antstoliai Bendrijos atžvilgiu vykdo 7 vykdomąsias bylas, bendra iš Bendrijos išieškoma suma – 44 506,78 EUR. 2023 m. gegužės 12 d. duomenimis Bendrija taip pat skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SoDra) biudžetui 283,37 EUR, apdraustųjų asmenų skaičius – 0. Teismas darė išvadą, kad Bendrija nevykdo veiklos, yra nemoki, jos negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas, jai iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 9-11). VMI teigimu, Bendrijos vadovas žinojo įmonės turimus įsipareigojimus, kadangi jam vadovaujant buvo surašyti pirmiau išvardinti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, vėliausiai 2022 m. sausio 5 d., t. y. VMI priėmus 2022 m. sausio 5 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, privalėjo suvokti jog įmonė yra nemoki ir vėliausiai 2022 m. sausio 6 d. jam kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti mokumą arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau V. K. neįvykdė numatytos pareigos ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Į teismo posėdį atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neatvyko Institucijos atstovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neprieštaraujant bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant bei esant atitinkamam Institucijos atstovo prašymui (a. n. b. t. 1, b. l. 3 (pareiškimo 4 psl.), 19-20) byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. K. paaiškino, kad buvo Bendrijos savininkas ir vadovas apie metus, Bendriją pardavė 2023 m., viskas buvo gerai. Nebuvo veiklos. Dabar moka antstoliams, nes kažkas (duomenys neskelbtini), apie 6-8 tūkstančius eurų. Dėl Bendrijos įsiskolinimo. Galbūt ir reikėjo nemokumo bylą inicijuoti. Jam tada buvo vienodai, maždaug prieš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įvyko nelaimė šeimoje), nuo tada niekas Bendrijoje nevyko. Bendriją pardavė su skolomis, taip pardavėjui tiko. Jis tada negalvojo apie tą bankrotą. Pripažįsta, kad reikėjo kreiptis. Turi skolą, dabar ją moka. Uždirba (duomenys neskelbtini) EUR į rankas, dar (duomenys neskelbtini) dirba, apie (duomenys neskelbtini) EUR uždirba, moka paskolą. Nurodė, kad pats kaltas, manė, kad nebus teismo, yra areštuotas butas, automobilis. Tokia padėtis, prašo atsižvelgti, kad nebūtų didelė bauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas V. K. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, šią procedūrą tik 2023 m. balandžio 14 d. inicijavo VMI. Minėta, kad Bendrijos vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. K., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo Bendrijos nemokumą ir JANĮ nustatyta tvarka nedelsdamas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi V. K. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad A. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 EUR.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Minėta, V. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų tam, kad Bendrijos įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas įvertina V. K. asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo SoDros duomenimis dirba, teismo posėdyje paaiškino, kad darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), antstoliai išieško skolas, turimas turtas areštuotas, moka paskolą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. K. neteistas. Nors iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad praeityje buvo baustas, visgi – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą jis traukiamas pirmą kartą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta kaltę, gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, jog artimojo netektis V. K. itin paveikė, dėl ko jis galėjo laiku nepriimti sprendimų, susijusių su Bendrijos valdymu.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. K. skirtinas mažesnis nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus administracinės nuobaudos dydis – 500 EUR (penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog V. K. ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam 500 EUR (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij