- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- I-2753-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (įstaigai išsiuntimui įteiktas 2016-03-16) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą Alytaus pataisos namų Kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 45 2015 metais.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) ir atsiliepime į Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepimą (b.l. 21) nurodė, kad Alytaus PN atliekant bausmę Kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 45 buvo neužtikrintas teisės aktais numatytas gyvenamojo ploto normatyvas. Dalį kameros ploto užėmė inventorius: spintelės, lovos, sanitarinio mazgo patalpa. Taip pat asmenims nepakako pasivaikščiojimo kiemeliuose ploto. Dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą – sutriko psichika, dėl išgyvenimų teko kreiptis į gydytojus, patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, išgyvenimus, fizines ir moralines kančias.
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 10-13) nurodė, kad nuo 2015-01-07 iki 2015-04-17, nuo 2015-05-06 iki 2015-05-22, nuo 2015-05-22 iki 2015-06-05 pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 45, kuri yra 10,23 kv.m gyvenamojo ploto, kurioje esant užimtoms 3 vietoms iš 3 įrengtų, vienam nuteistajam tenka 3,41 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad baldai ir tualetas kameroje užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ir be jų. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Pareiškėjo skundas iš dalies patenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN KTP kameroje Nr. 45.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Pažymėtina, jog šis plotas minėtoje teisės normoje nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str., žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsiliepimas
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Alytaus PN KTP kameroje Nr. 45, kurioje gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Pareiškėjas nurodo, jog kameroje Nr. 45 gyveno 3 asmenys, atsakovas atsiliepime teigia, kad kameroje Nr. 45 yra įrengtos 3 gyvenamosios vietos (b.l. 11). Teismas daro išvadą, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kameros plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b.l. 11, 15, 16) nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę KTP kameroje Nr. 45 atliko laikotarpiais nuo 2015-01-07 iki 2015-04-17, nuo 2015-05-06 iki 2015-06-05. Kameros Nr. 45 plotas 10,23 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,41 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsižvelgtina į tai, kad dėl kamerose esančių baldų ir kitų įrenginių šis plotas buvo dar mažesnis (ABTĮ 57 str.). Taigi, pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN KTP kameroje Nr. 45 nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje – kamerų tipo patalpose 132 paras (pareiškėjui trūko 0,19 kv. m. gyvenamojo ploto). Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo mažai vietos. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjo teiginys ,,mažai“ yra subjektyvus, nes vienam asmeniu tai gali reikšti mažai, kitam – pakankamai, trečiam – daug.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 666 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo (ABTĮ 57 str., 88 str. 5 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 5 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo G. M. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 666 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.