Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Erikai Ziniūtei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinėje byloje – Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovei L. K., skundą pateikusio asmens atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-11 Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) priėmė nutarimą, kuriuo V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2013-10-11 apie 19.40 val. V. K. šuo įkando į ranką V. N.. Tokiu būdu V. K. nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-26 įsakymo Nr. AD1-1874 II sk. 6.1.p., VI sk. 43 p. reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracimnių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje. Už šį pažeidimą V. K. paskirta 750 Lt dydžio bauda.

Skundo nagrinėjimo teisme metu V. K. paaiškino, kad ne jos šuo V. N. sukandžiojo rankas ir nosį. V. N. pabeldė į duris, parodė jai rankas ir pasakė, kad tai padarė jos šuo. Kaimynas buvo išgėręs. Po to jis parašė skundą. Nagrinėjant skundą V. N. pasakė, kad šuo įkando į nosį. Ji suprato, kad V. N. nori pinigų, nes prieš tai ne kartą jam buvo mokėjusi. V. N. mokėdavo, nes nenorėjo pyktis su kaimynais. Jos ir V. N. santykiai yra konfliktiški. Jos šuo yra mišrūnas, su visais kaimynais elgiasi draugiškai. Pas sūnų ateina draugai, bet šuo niekam nėra įkandęs. Ji šuns vieno nepaleidžia, bet yra buvę atvejų, kai vasarą šuo iššokdavo pro langą.

Liudytojas V. N. paaiškino, kad su savo šuniuku išėjo į lauką, o kaimynė paleido savo šunį, kuris užpuolė jo šuniuką. Kol jis kėlė savo šunį ant rankų, kaimynės šuo įkando jam į ranką ir į nosį. Kad V. K. šuo įkando jam į nosį policininkams nesakė, nes buvo šoke. Įvykio metu buvo blaivus, blaivumą tikrinosi ligoninėje, tačiau kodėl nėra jokių duomenų, pasakyti negali. Su V. K. 4 ar 5 metus pykstasi. Kaimynė juos šmeižia. Jo šuo nedidelis, mišrūnas. Jis pas V. K. nebuvo, pas ją policija buvo. Policininkai matė, kad jo nosis sukruvinta ir medikai tai matė. Jis savo šunį vedžiojo su pavadėliu, o kaimynė savo šunį paleido. Kaimynės šuo yra ilgas, rudas.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad V. K. yra jos kaimynė, tarp jų santykiai draugiški. Tą dieną pas V. K. ji gėrė arbatą, kaimynės šuo drybsojo namie. Ji grįžo apie 20 val. su savo šunimi. Įvykio nematė, bet augo jos vaikai ir kaimynės šuo niekam nekando. Pas V. K. ji buvo apie 19 val. ir išėjo apie 19.30 val. V. K. šuo vedžiojamas su pavadėliu, palaidas nelaksto. Kiek jai žinoma, V. K. ir V. N. konfliktuoja.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad juos pasitiko V. N. ir pasakė, kad kaimynės šuo palaidas bėgiojo. Iš karto nurodė, kuri kaimynė. Asmuo konfliktavo su kaimyne. Atvykus, šuo buvo pas V. K.. V. K. sakė, kad ir kaimyno šuo buvo palaidas. Neatsimena, kur buvo nukentėjusiajam kandimo žymės, bet buvo įkandimas ant rankos. Nematė ar buvo dar kur nors kąsta. Daugiau kraujo nepastebėjo. Po įvykio rašo paaiškinimą pagal tai, ką žmogus parodė. Gauna iškvietimą per budinčią dalį. Iškvietimo laikas tikslus. Buvo nukentėjusiojo mama namie, kai juos pasitiko. Matė šuniuką pas moterį, jis nebuvo kruvinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 110 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. kaltė, jog jos augintinis įkando žmogui, grindžiama V. N. paaiškinimais (b. l. 14), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 17, 18), VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kortele (b. l. 15), išrašo iš medicininių dokumentų kopija (b. l. 16). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. N. buvo padaryta kąstinė žaizda, tačiau siekiant konstatuoti V. K. kaltę būtina nustatyti ar tai padarė būtent jos augintinis. Nei vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė ir sužinojo apie jį tik iš V. N. pasakojimų. Vertinant V. N. paaiškinimus, atsižvelgtina į tai, kad tarp jo ir V. K. santykiai yra konfliktiški. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojai V. M. ir V. M., tiek V. K. ir V. N.. Dėl šios priežasties teismas negali besąlygiškai remtis tik V. N. paaiškinimais. Liudytojas M. M. nurodė, kad matė V. K. šunį, tačiau jis nebuvo kruvinas. Nors V. K. savo augintinio nustatyta tvarka neskiepijo, tačiau iš pateikto veterinarinio sveikatos pažymėjimo matyti, kad apžiūrėjus V. K. šunį, nustatyta, kad jis geros psichikos, draugiškas, neturi dviejų priekinių dantų (b. l. 33), kas kelia pagrįstą abejonę, kad V. N. įkando būtent V. K. šuo. Taigi vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad surinktų duomenų nepakanka konstatuojant V. K. kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2013 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-14/2013). Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1d. 2 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

V. K. skundą tenkinti.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 nutarimą, kuriuo V. K. pagal LR ATPK 110 straipsnio 10 dalį paskirta 750 Lt bauda, panaikinti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.