Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovės I. K. atstovui advokatui Algaudui Kiršai, atsakovės L. Paradnikaitės įmonės „Laimingė” savininkei Laimai Paradnikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Paradnikaitės įmonės „Laimingė” savininkės Laimos Paradnikaitės apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-356/2007 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Laimos Paradnikaitės įmonei „Laimingė” dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantę, prašiusią panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ieškovės atstovą, prašiusį palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus neišmokėtą darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso – 547,62 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-06-01 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 10 buvo priimta dirbti atsakovės parduotuvėje Visagine pardavėja. Darbdavė įsipareigojo mokėti jai ne mažesnę nei LR Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. Darbo sutartis su nutraukta 2005-06-30 jos pareiškimu. Atsakovė paaiškino, kad darbo biržai skubiai reikia pateikti duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį, ir tik tada, kai darbo birža sumokės atsakovei, ji išmokės darbo užmokestį ieškovei. Taip atsakovė ją apgavo įkalbėjusi pasirašyti apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, nors iš tikrųjų, atleidžiant iš darbo su ja nebuvo atsiskaityta. Atsakovė neišmokėjo 500 Lt darbo užmokesčio, 47,62 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iki darbo santykių pabaigos.

2006-07-01 Utenos rajono apylinkės teismas priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei I. K. iš atsakovės L. Paradnikaitės įmonės „Laimingė“ 550 Lt darbo užmokesčio ir 63,25 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, valstybei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. 2007-02-21 Utenos rajono apylinkės teismas minėtą preliminarų teismo sprendimą iš dalies pakeitė: ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir jai iš atsakovės priteisė 420,53 Lt darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš atsakovės valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovei – 30,93 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė I. K. nuo 2005-06-01 iki 2005-06-30 dirbo L. Paradnikaitės įmonėje „Laimingė“ pardavėja, jos draudžiamosios pajamos buvo 484,33 Lt (b. l. 3, 12, 13, 49–50). Darbo sutartimi šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 93 str.), darbdavė įsipareigojo mokėti ieškovei darbo užmokestį, ne mažesnį už LR Vyriausybės nustatytą MMA (DK 201 str.). Įver­tin­ęs byloje pateiktų įro­dy­mų vi­sumą, teismas pripažino esant didesnę tikimybę, kad egzistavo ne atsakovės, o ieškovės nurodyti faktai, todėl nustatė, jog atsakovė neišmokėjo ieškovei 2005 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje Nr. 9 nurodytos mokėtinos sumos – 420,53 Lt, o jame ieškovė pasirašė suklaidinta atsakovės. Tiesioginį rašytinį įrodymą – 2005 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį laikė nepatikimu, jį vertino kar­tu su ki­tais by­lo­je esan­čiais įro­dy­mais. Nustatė, kad atsakovės pateiktas minėtas žiniaraštis Nr. 9 (b. l. 23) neatitinka 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straips­nio reikalavimų, LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 1, 2, 8.3, 19 punktų reikalavimų, nes jame nėra visų būtinųjų rekvizitų – nėra apskaitos dokumento datos, nėra darbuotojo, turinčio teisę jį surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, asmens duomenų bei parašo, o taip pat žiniaraštyje nėra įrašų apie tai, kokia faktiškai išmokėta suma, nėra įrašo, kad pinigai pagal žiniaraštį išmokėti, nėra išmokėjusiojo pinigus parašo. Atsakovės kasos išlaidų orderyje Nr. 166 (b. l. 118), pagal kurį buvo išduodami pinigai atlyginimams už 2005 m. 06–07 mėnesius, išmokėti pagal darbo užmokesčio žiniaraščius Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, nėra visų būtinųjų įrašų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį prieš atsiskaitymo su darbuotojomis dieną, buvo išduoti pinigai jų darbo užmokesčiui išmokėti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nebuvo 2005-05-27 Ignalinos darbo biržos ir atsakovės sutarties (b. l. 73, 76) šalimi, todėl sutarties reikalavimai dėl duomenų apie įdarbinto asmens išdirbtą darbo laiką ir išmokėtą darbo užmokestį pateikimo jai galėjo būti žinomi tik iš atsakovės, todėl pripažino ieškovę įrodžius aplinkybę, jog atsakovė prašė ieškovę pasirašyti žiniaraštyje. Pripažino teisingais liudytojos J. C. parodymus (b. l. 145) apie tai, kad rašytinį paaiškinimą (b. l. 142) parašė jo turinį diktuojant ieškovei, ko pastaroji nepaneigė, kad atsakovė neišmokėjo liudytojai darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, kuriame ji pasirašė, nurodytos sumos, nes dalį pinigų pasiliko padarytai žalai atlyginti. Pripažino mažai tikėtinomis egzistavus atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes, kad ji sumokėjo ieškovei visą priklausančią su darbo santykiais susijusią sumą, nekreipdama dėmesio į padarytos žalos faktą ir žalos dydį. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovė teismo nutarimu jau buvo nubausta administracine tvarka už darbo užmokesčio neišmokėjimą darbuotojai (b. l. 146). Aplinkybių, jog pradiniame ieškinyje ieškovė nenurodė, kad buvo pasirašiusi darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje bei kad teisminės gynybos kreipėsi tik 2006-06-07, pripažino nepa­nei­giančiomis ieškovės nurodytų ir pripažintų nustatytais faktų. Neišmokėtas išmokas teismas apskaičiavo pagal 2005-06 mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis (b. l. 22), atsižvelgė į faktiškai dirbtą laiką bei vadovavosi LRV 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” patvirtintu minimaliu valandiniu atlygiu – 2,95 Lt. Kadangi atsakovė sumokėjo priklausančius mokesčius, todėl ieškovei priteisė išmokėtiną sumą – 420,53 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. Paradnikaitės įmonė „Laimingė” prašo panaikinti 2007-02-21 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas, nes priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pritaikius įstatymą. Nepagrįstos teismo išvados, kad parašas darbo užmokesčio žiniaraštyje nepatvirtina pinigų išmokėjimo ieškovei fakto, kad jis išgautas apgaulės būdu, netinkamai įvertinti tyčiniai ir kryptingi ieškovės veiksmai dirbtinai klastojant faktus motyvuojant kalbos nemokėjimu. Ieškovė pripažino, kad 2005 m. 06 mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje Nr. 9 grafoje apie 420,53 Lt gavimą yra jos parašas. Darbo užmokesčio sumokėjimas pagrįstas apskaitos dokumentais (žiniaraščiu), kuris surašytas laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, 2000-02-17 LRV nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 1, 2, 19 punktų reikalavimų. Įmonė maža, neturi pakankamai patyrimo tvarkant kasos dokumentus, todėl dokumente trūksta kai kurių rekvizitų. Ieškovė kreipėsi teisminės gynybos tik 2006 metais ir nenurodė teismui pasirašymo darbo užmokesčio žiniaraštyje aplinkybės. Liudytoja J. C. parodė, kad ieškovė padiktavo jai paaiškinimo turinį (b. l. 142) ir paneigė išgalvotas aplinkybes apie darbo užmokesčio neišmokėjimą. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą. Nepagrįstai teismas nusprendė, kad liudytojai J. C. nebuvo pilnai išmokėtas 2005 m. birželio mėnesio darbo užmokestis, todėl nepagrįstai suabejojo atsakovės paaiškinimu, kad, nors ir buvo nustatytas 600 Lt trūkumas, vis tiek išmokėjo visą darbo užmokestį. Liudytoja patvirtino, kad ji žiniaraštyje pasirašė gavusi darbo užmokestį, tik neprisiminė išmokėtos sumos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2005 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. 9 neturi visų būtinųjų rekvizitų, jis neatitinka 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, LRV 2000-02-12 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8.3 punkto reikalavimų, todėl pagrįstas nepripažintinas leistina įrodinėjimo priemone. Darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą patvirtina ir atsakovės pateiktas 2005-07-10 kasos išlaidų orderis Nr. 124, kuriame nurodyta pinigų suma nesutampa su darbo užmokesčio žiniaraščiais Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, žiniaraštyje Nr. 6 yra neaptartų taisymų. Atsakovė bausta administracine tvarka už darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį (b. l. 146). Teismas teisingai nustatė, kad liudytojai J. C. buvo išmokėtas ne visas žiniaraštyje Nr. 9 nurodytas darbo užmokestis, dalis jo buvo sumokėta ne apskaitos dokumente nurodytą dieną, o vėliau tais pinigais atlyginus dalį žalos. Liudytoja, paveikta atsakovės, atsisakė atvykti į teismo posėdį, todėl buvo atvesdinta. Jos parodymų visuma įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga, linkusi neatsiskaityti.

Atsakovės L. Paradnikaitės įmonės „Laimingė“ apeliacinis skundas atmetamas, o 2007 m. vasario 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė I. K. pagal 2005-06-01 darbo sutartį Nr. 10 (b. l. 3, 49–50) dirbo nuo 2005-06-01 iki 2005-06-30 L. Paradnikaitės įmonės „Laimingė“ parduotuvėje Visagine pardavėja. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojai bus mokamas ne mažesnis nei LRV nustatytas minimalus darbo užmokestis (DK 201 str.). Darbo pas atsakovę laikotarpiu ieškovės draudžiamosios pajamos sudarė 484, 33 Lt (b. l. 12, 13). Darbo kodeksas numato pareigą darbdaviui, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visas jam priklausančias darbo užmokesčio sumas išmokėti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 str. 1d. 1p.). Civilinio proceso kodeksas nustato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu ir Utenos rajono apylinkės teismo 2006-07-01 preliminariu sprendimu, tvirtino, kad su atleidžiama iš darbo ieškove atsiskaitė jos atleidimo iš darbo dieną 2005-06-30 bei išmokėjo jai 420,53 Lt išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (b. l. 20–21, 2006-07-19 prieštaravimas, b. l. 20, 2006-11-14 teismo posėdžio protokolas, b. l. 76). Nurodytai aplinkybei įrodyti pateikė 2005 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 22), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį Nr. 9, kuriame, grafoje „gavėjo parašas” yra ieškovės I. K. parašas (b. l. 23). 2006-12-11, 2007-02-07 teismo posėdžių metu (b. l. 105, 146) L. Paradnikaitė teigė, kad pinigus ieškovei išmokėjo pagal kasos išlaidų orderį Nr. 124 (b. l. 141).

Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 (1 str.). Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Įstatymas įpareigoja ūkio subjektus apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama (4 str. 1 p.). Įstatymo 13 straips­ny­je nu­staty­ti priva­lo­mi ap­skai­tos do­ku­men­tų rek­vi­zi­tai: apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas, pareigos.

Juridinių asmenų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja (1 p.) LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės). Pagal Taisyklių 2 p., kasos operacija – tai pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš ūkio subjekto kasos. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Jį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (4 p.). Taisyklių 7 p. įpareigoja ūkio subjekto vadovą ir vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) mokėjimo žiniaraštyje bendrą sumą žodžiais ir išmokėjimo terminą, kuris nustatytas ne ilgesnis kaip 5 dienos, patvirtinti parašais. Taisyklių 8.3 punktas nustato, kad mokėjimo žiniaraščio pabaigoje būtina įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, būtina sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti. Išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje turi būti įrašas: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)”. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (11 p.). Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (Taisyklių 16 p.). Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (Taisyklių 19 p.).

Atsižvelgiant į šiuos įstatymų reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl rašytinių įrodymų – apskaitos dokumentų – įrodomosios galios. Iš byloje esančio 2005 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio Nr. 9 (b. l. 23) kopijos matyti, kad jame nėra apskaitos dokumento datos, darbuotojo, turinčio teisę jį surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti, asmens duomenų bei parašo, įrašų apie tai, kokia faktiškai išmokėta pinigų suma, įrašo, kad pinigai pagal žiniaraštį išmokėti, nėra išmokėjusiojo pinigus parašo. Iš 2005-07-10 Kasos išlaidų orderio Nr. 124 (toliau tekste – KIO) (b. l. 141) matyti, kad iš kasos imti pinigai, skirti išmokėti atlyginimams pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 (b. l. 138–140), tačiau ieškovei darbo užmokestis buvo išmokėtas pagal žiniaraštį Nr. 9, ir, kaip teigė atsakovė, ne 2005 m. liepos mėnesį, o atleidžiant ieškovę iš darbo – 2005-06-30. Be to, nesutampa žiniaraščiuose ir KIO Nr. 124 nurodytų pinigų sumos – pagal minėtus žiniaraščius turėjo būti iš kasos paimta 2357, 83 Lt, o KIO Nr. 124 nurodyta 2428, 83 Lt, KIO Nr. 124 nėra pinigų gavėjo parašo, dėl ko laikoma, kad 2005-07-10 pinigai nebuvo išmokėti.

Byloje atsakovė pateikė ir 2005-09-10 KIO Nr. 166 (b. l. 118), kuriame nurodyta, kad pinigai – 3242, 87 Lt iš kasos paimti mokėti atlyginimams už birželio, liepos mėnesius pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12 (b. l. 112–116). Tačiau pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių apie atsiskaitymo su ieškove laiką. Iš KIO Nr. 166 matyti, kad pinigai iš kasos imti 2005-09-10, o ieškovė atleista iš darbo ir pinigai, pasak atsakovės, išmokėti 2005-06-30. Žiniaraščiuose ir KIO Nr. 166 nurodytų pinigų sumos taip pat nesutampa, pagal žiniaraščius turėjo būti iš kasos paimta 3717,09 Lt, o KIO Nr. 166 nurodyta 3242,87 Lt, KIO Nr. 166 nėra pinigų gavėjo parašo, dėl ko laikoma, kad 2005-09-10 pinigai nebuvo išmokėti.

Teismui pateiktos atsakovės kasos knygos įrašų kopijos, kasos aparato operacijų apskaitos žurnalo duomenys (b. l. 94–100) taip pat nepatvirtina atsiskaitymo su ieškove fakto, nes birželio 17–30 dienų (b. l. 55), liepos 1–16, 17–31 dienų kasos knygos (b. l. 56–57) įrašuose nėra duomenų, patvirtinančių atlyginimo išmokėjimo ieškovei, faktą, o pinigų ėmimo iš kasos aparato faktą paneigė pati atsakovės atstovė L. Paradnikaitė (b. l. 147). Teismo posėdžio 2007-02-07 metu, atsakovės atstovė L. Paradnikaitė, atsakydama į teisėjos klausimą, nurodė naują aplinkybę, kad pinigus, skirtus darbuotojų darbo užmokesčiui, sumokėdavo savo pinigais, nes kasoje jų trūkdavo, o piniginę operaciją kasoje fiksuodavo vėliau, Nurodė, kad pagal 2005-04-25 paskolos sutartį gavo 10 000 Lt, paskolą panaudojo rugpjūčio mėnesį (b. l. 147) o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau aiškino, kad asmeniškai paėmė paskolą ir sumokėjo pinigus darbuotojoms, pinigus į kasą įtraukė vėliau, pinigus išmokėjo darbuotojoms liepos mėnesį (posėdžio protokolo duomenys). Kiekvienas įrodymas turi formą ir turinį. Įrodymai civiliniame procese turi būti surinkti, pateikti, išreikalauti ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Tik įstatymu nustatyta tvarka gauta informacija gali būti leistinu įrodymu civilinėje byloje. Tokia tvarka yra nurodyta ne tik Civilinio proceso kodekse, bet ir kituose įstatymuose bei lydimuosiuose teisės aktuose. Apie rašytinių dokumentų su trūkumais įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 str.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad apskaitos dokumentai, sudaryti pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nurodytus reikalavimus – privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, paprastai nepripažįstami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Iš bylos matyti, kad atsakovės paaiškinimai teismui ra nenuoseklūs, posėdžių metu buvo nurodomos vis kitos atsiskaitymo su ieškove aplinkybes, kurių byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina. Nutartyje aptarti atsakovės pateikti apskaitos dokumentai neturi ne tik visų privalomų apskaitos dokumentams rekvizitų, dėl ko neįmanoma nustatyti atliktos ūkinės operacijos tapatumo, tačiau negalima ir apskaitos informacijos palyginti tarpusavyje, kad įsitikinti, jog ūkinė operacija iš viso buvo atlikta, ir taip būtų įrodytas atsiskaitymo su ieškove faktas. Esant aptartoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pateiktus apskaitos dokumentus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagrįstai pripažino, kad jie patikimai nepatvirtina, kad ieškovei buvo išmokėta žiniaraštyje nurodyta suma.

Atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, stipresnė darbo sutarties šalis, todėl jai keliami padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai, jai privalu vykdant veiklą laikytis įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija neatsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovės įmonė yra maža, kad savininkė neturi patyrimo ir pati tvarko kasos dokumentus. Faktai, kad ieškovė į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi praėjus metams po darbo santykių nutraukimo bei kad ieškinyje nenurodė pasirašymo darbo užmokesčio žiniaraštyje aplinkybių, nekeičia byloje esančių rašytinių įrodymų turinio ir jų įrodomosios galios, o pažeistų teisių gynimas yra vienodas per visą senaties termino laikotarpį nepriklausomai nuo to, ar į teismą kreiptasi jo pradžioje ar pabaigoje (DK 27 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad liudytoja J. C. paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes apie darbo užmokesčio neišmokėjimą, nes minėta liudytoja tiek teismo posėdyje (b. l. 145), tiek paaiškinime (b. l. 34, 142) patvirtino, kad ieškovė jai sakė, jog, atleidžiat iš darbo, atsakovė su ja neatsiskaitė. Tai, kad 2006-08-25 paaiškinimą liudytoja parašė prašant ir diktuojant ieškovei, nepakeičia liudytojos parodymų, duotų teismo posėdyje, turinio. Liudytoja prisiekė teismui, buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad, atleidžiant ieškovę ir minėtą liudytoja iš darbo, buvo atlikta inventorizacija ir nustatytas kelių šimtų litų trūkumas bei kad atsakovė buvo nepatenkinta ieškovės darbu, o dėl liudytojos J. C. darbo priekaištų neturėjo bei kad atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ja neatsiskaitė. Skiriasi tik atsakovės ir liudytojos nurodytos neatsiskaitymo priežastys: liudytoja teigė, kad nebuvo laiku atsiskaityta dėl nustatyto trūkumo (b. l. 145), o atsakovė – kad dėl to, jog kasoje nebuvo pinigų (b. l. 77). Tiek liudytoja, tiek ieškovė patvirtino, kad dėl nustatyto trūkumo atsakovė atsisakė išmokėti atleidžiamoms iš darbo darbuotojoms darbo užmokestį (b. l. 77, 145). Byloje taip pat nustatyta, kad 2005-05-27 Ignalinos darbo biržos su atsakove sutartimi (b. l. 73) (toliau – Sutartis) ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovę, kuri įsipareigojo mėnesiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikti darbo biržai duomenis apie kiekvieno pagal šią Sutartį įdarbinto asmens išdirbtą darbo laiką ir išmokėtą darbo užmokestį (1.4 p.). Ieškovė nebuvo Sutarties šalimi, pas atsakovę dirbo vieną mėnesį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis darbo teisiniuose santykiuose, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojos parodymus, pagrįstai suabejojo atsakovės paaiškinimų teisingumu ir pripažino esant didesnę tikimybę, kad egzistavo ne atsakovės, o ieškovės nurodyti faktai apie tai, kad jai Sutarties 1.4 punkto reikalavimai dėl duomenų pateikimo darbo biržai tapo žinomi iš L. Paradnikaitės, pastarajai nurodžius, kad būtina skubiai pateikti minėtus duomenis darbo biržai, dėl to ieškovė turi pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, taip atsakovė apgavo ieškovę ir neišmokėjo ieškovei 2005 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje Nr. 9 nurodytos mokėtinos sumos – 420,53 Lt.

Ieškovei I. K. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2007-04-03 sprendimu Nr. S-(1.7)-437-374-07 suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios vertė pagal 2007-05-14 pažymą Nr. TPI-71-07 yra 262, 94 Lt. Su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 12 Lt (b. l. 169, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovės valstybei ir ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. Paradnikaitės įmonės „Laimingė”, įmonės kodas 184251276, į valstybės pajamas 262,94 Lt (du šimtus šešiasdešimt du litus 94 centus) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.