Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-163-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų T. F. ir R. F. (R. F.) atstovės advokatės Natalijos Kucharevos atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2060-758/2016 pagal pareiškėjų T. F. ir R. F. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. gruodžio 8 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų T. F. ir R. F. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškimas nėra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CPK 538 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Šiuo atveju pareiškėjai prašyme nurodo, jog gyvena Jungtinėje Karalystėje, dėl ko tokia faktinė situacija neatitinka CPK 538 straipsnio 2 dalies nuostatų ir rodo, kad pareiškimas nėra teismingas tam teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjų atstovė advokatė Natalija Kuchareva prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Nurodo, kad nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą, nes pareiškimas yra paduodamas pareiškėjų, kurie gyvena užsienyje. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo vadovautis ir CPK VII dalies bei tarptautinių sutarčių nuostatomis. CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Negana to, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, skundžiamą nutartį priėmęs teismas yra teismingas nagrinėti pateiktą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiškimas neteismingas tam teismui. Atskiruoju skundu tvirtinama, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl ko, atsižvelgiant į CPK tarptautinį procesą reglamentuojančias normas bei Europos Sąjungos reglamentų nuostatas, pareiškimas yra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 782 straipsnyje įtvirtinta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo teismingumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi tik CPK 538 straipsnio nuostatomis ir nesirėmė CPK VII dalies bei Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis, nors turėjo pareigą savo iniciatyva jas taikyti.CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis suteikia Lietuvos Respublikos piliečiams, neturintiems Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, teisę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo paduoti bet kuriam apylinkės teismui savo pasirinkimu.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai T. F. ir R. F. pareiškime nurodė, kad dabartinė jų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Tokius teiginius patvirtina ir Gyventojų registro duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjai yra deklaravę savo išvykimą į užsienį (T. F. – (duomenys neskelbtini), o R. F. – (duomenys neskelbtini)). Iš pareiškėjų santuokos liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos Respublikos piliečių pasų duomenų nustatyta, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.Atsižvelgiant į nutarties 10, 11 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju abiejų pareiškėjų (sutuoktinių) pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti tos valstybės teismams, kurios piliečiai jie yra. Todėl skundžiamosios nutarties išvada, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nėra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui, yra nepagrįstos ir prieštarauja virš išdėstytoms tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktų nuostatoms.Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto, CPK 784 ir 785 straipsnių bei 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas ir dėl to pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 strapsnio1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų T. F. ir R. F. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui iš naujo.