Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi D. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. S. 2015 m. rugsėjo 2 d. 10.00 val. – 15.20 val. Šiauliuose, Žemaitės g. 66, vairuodama transporto priemonę - automobilį „Renault Twingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė prie gatvės stovėti paliktą transporto priemonę bei ją apgadino.

D. J. S. kalta neprisipažino ir teisme paaiškino, kad stovėjo Žemaitės g., buvo tarpas tarp automobilių, nuėjo į turgų. Grįžusi matė, kad priešais, apie 1 metro atstumu, stovėjo automobilis. Pasistūmė atgal, kad išvažiuoti, stebėjo eismą ir išvažiavo. Nieko nekliudė. Ant jos automobilio žymių nėra. Su apžiūros aktu nėra susipažinusi, jai nieko nesakė. Baltų dažų ant jos automobilio nebuvo. Jos bamperis juodas, bet nieko nesimatė. Nepamena, kokio modelio automobilis stovėjo, buvo tamsiai mėlynos spalvos priekyje, o gale lyg baltos spalvos. Nematė apgadinimų. Pareigūnė išmatavo jos automobilį, sakė, kad nieko nėra. Atbula pavažiavo ir lengvai išsuko. Už jos stovėjo automobilis 1,5 metro atstumu. Kliudyti negalėjo. Jos bamperis irgi būtų pažeistas. Iki įvykio jos automobilis apgadintas nebuvo. Gavo šaukimą į policiją, atvyko, A. J. apžiūrėjo jos automobilį. Ant jos mašinos apgadinimų nėra. Po 10.00 val. išvažiavo iš tos gatvės, nes 10.30 val. buvo namie. Nežino, ar išvažiuojant aplink buvo asmenų. Ten judri gatvė, važiavo atsargiai, žiūrėjo per veidrodėlį. Automobilis priklauso jos sūnui V. S.. Tuo automobiliu naudojasi ji, sūnus juo nevažinėja, nes gyvena Kaune. Ji yra automobilio valdytoja. Tikrai negalėjo kliudyti automobilio, nes jos automobilis būtų apgadintas. Kai jos automobilį matavo, nukentėjusiojo automobilio nebuvo. Skambino jam A. J., bet negalėjo atvykti. Ant jos automobilio apgadinimų nėra. Nuotraukas darė tyrėja. Važiavo viena. Jau 13 metų su tuo automobiliu važinėja, apie 35 metus vairuoja, neturi nei vienos avarijos, jokio pažeidimo. Jai sūnus skambino, pasakė, kad jam skambino policija. Automobilį po įvykio matė sūnus, žentas, bet nieko nesimatė. Žentas E. A., galima jį apklausti. Nejuto, kad kliudė, garso negirdėjo. Jai reikėjo sukti, reikėjo apvažiuoti kitą automobilį, buvo didelis judėjimas. Matė tą automobilį, bet manė, kad nekliudys. Gyvena viena, mašina jai reikalinga, jai traumuotas stuburas. Be mašinos kaip be rankų. Didelių atstumų nevažinėja, tik į parduotuvę, polikliniką. Gerai mato, girdi, orientuojasi. Gyvena vienkiemyje, tvarkosi viena. Pensija nedidelė, tik 209 Eur.

Nukentėjusioji I. V. teisme parodė, kad baigė darbą ir išėjusi ant automobilio priekinio stiklo rado užkištą raštelį, kad apie 10 val. buvo kliudytas jos automobilis, o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Jos automobilis „VW Passat“. Į darbą atvyko 8.00 val., o išėjo apie 13-14 val., nes išsiprašė. Jos vyras būtų pamatęs, kad automobilis apgadintas. Apžiūrėjus apgadinimai matosi. Buvo nubraukti mašinos bamperio dažai. Ji tik žino automobilio numerius, kuris nubraukė jos mašiną. To žmogaus nepažįsta. Nežino, ar asmuo, kuris nubraukė jos mašinos bamperį, jautė ar nejautė. Prieš tai savo automobilį paliko sveiką. Garsinė signalizacija mašinoje yra. Ji nežino, ar ji galėjo įsijungti, nes nežino, kokio ji jautrumo. Draudimas žalos negalėjo atlyginti, nes dokumentuose nėra nustatytas kaltininkas.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad buvo pasišalinimas iš įvykio vietos. Asmens nepažįsta, nelabai pamena įvykio. Atvykę rado apgadintą automobilį. Nepamena, ar stipriai. Apgadintų dalių nepamena. Įvykį matė žmogus, kuris paliko lapelį su automobilio valstybiniais numeriais. Nepamena, ar jis ieškojo pasišalinusio asmens. Detalių, šukių įvykio vietoje lyg nebuvo. Apgadinimai buvo, bet nepamena kur. Buvo įbrėžimai. Vietoje buvo nukentėjusiojo automobilis. Ten šalia yra valgykla, žmogus paliko raštelį su automobilio valstybiniais numeriais. Nepamena, kada buvo gautas pranešimas.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad yra D. J. S. žentas, sutinka duoti parodymus. Žino, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, pasišalinimą. D. J. S. nesutiko, papasakojo, kad buvo prie valgyklos, priešais stovėjo mėlynas automobilis, pavažiavo atbula ir išsuko į gatvę. D. J. S. vairuoja „Renault Twingo“ automobilį. Tą automobilį mato dažnai. Iki įvykio jis visai nebuvo apgadintas. Jis tą automobilį prižiūri. Po įvykio matė automobilį, bet apgadinimų nematė. Atidžiai nežiūrėjo, bet matytųsi, jei kas būtų. Po pranešimo automobilį apžiūrėjo. Nesupranta, kaip ji galėjo apgadinti galinį bamperį. Apžiūrėjo automobilio priekį, būtų matyti, koks brūkšnys, įlenkimas. Kai papasakojo apie kaltinimą dėl pasišalinimo, automobilį apžiūrėjo. Sakė, kad neva apgadino aplenkdama, kad pavažiavo atbula ir išvažiavo į gatvę. Yra važiavęs su D. J. S., jos vairavimo įgūdžiai, atsižvelgiant į amžių, tikrai geri. Jos galva labai gerai dirba. Nėra turėjusi nei vieno įvykio. Gal žmogus koks matė pravažiuojantį jos automobilį, o apgadinimai gal jau anksčiau buvo padaryti nukentėjusiajai.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog prie kavinės „Bronelė“ yra apgadintas automobilis ir kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykę į įvykio vietą rado nukentėjusiąją, kuri pasakė, kad atėjusi prie mašinos rado užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, kad apgadinta jos mašina. Nufotografavo, surašė paaiškinimus, įformino apgadinimus. Kiek atsimena, buvo apgadintas kairės pusės galinis bamperis. Apgadinimas nebuvo labai didelis, bet jis matosi. Buvo įbrėžimas. Asmuo, kuris apgadino mašiną, turbūt turėjo jausti, kad kliudė kitą mašiną. Kaltininko įvykio vietoje nebuvo. Bandė jo ieškoti ir lygtais tai buvo senyvo amžiaus žmogus. Jai su juo vėliau neteko bendrauti. Iškvietimą gavo lygtais po pietų. Kiek žinoma, nukentėjusioji kavinėje „Bronelė“ dirbo ir ji tik išėjusi pamatė, kas atsitiko.

Liudytoja A. J. teisme parodė, kad žino, kodėl kviečiama, dienos nepamena, įvykis buvo Žemaitės g. Rastas apgadintas mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“. Apgadintas buvo kairės pusės galinis bamperis. Už lango užkištas raštelis su apgadinusio automobilio valstybiniais numeriais. Pagal duomenų bazę surado automobilį, iškvietė vairuotoją. Pasakojo, kad toje vietoje tą dieną buvo, tačiau nejuto, kad apgadino, sutiko, kad galėjo kliudyti. Apgadinimų aukščiai sutapo. Ant D. J. S. automobilio apgadinimai buvo, apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis. Ji sutiko, kad galėjo apgadinti, aukščiai sutapo. Nukentėjusioji atvaryti automobilio negalėjo, todėl realiai apgadinimus sulyginti negalėjo, bet vizualiai jie sutapo. Mano, kad dirbant varikliui, atsižvelgiant į vairuotojos amžių, vairavimo sugebėjimus, galėjo ir nejusti, kad apgadino. Kad šitas automobilis apgadino, abejonių nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, I. V. paaiškinimu, D. J. S. paaiškinimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, VĮ „Regitra“ duomenimis, liudytojo paliktu rašteliu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, fotonuotraukomis.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (LR ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiajai I. V. priklausantis automobilis „Wolksvagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir J. D. S. vairuotas, jos sūnui V. S. priklausantis, automobilis „Renault Twingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nors J. D. S. savo kaltę teisme neigė, nurodydama, kad ant jos vairuoto automobilio apgadinimo žymių nėra, tačiau tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją paneigia byloje esanti ir teisme ištirta medžiaga. Nukentėjusioji teisme parodė, kad apgadinimai ant jos automobio matosi, buvo nubraukti mašinos bamperio dažai. Taip pat atlikus transporto priemonių technines apžiūras, buvo nustatyta, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukščiai sutampa. Tai, kad dėl eismo įvykio buvo apgadintas ne tik nukentėjusiosios automobilis, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, patvirtina ir byloje esnačios fotonuotraukos, iš kurių matoma, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai ant kaires pusės galinio bamperio yra 45-55 centrimetrų aukštyje, o ant D. J. S. vairuoto automobilio apgadinimo žymės, esančios ant dešinės pusės priekinio bamperio, nustatytos analogiškame aukštyje. Liudytoja A. J., apžiūrėjusi transporto priemones, taip pat teigė, kad apgadinimai sutapo, kad J. D. S. automobilis apgadino kitą automobilį, abejonių nebuvo. Esanti įrodymų visuma bei įvykio vietoje paliktas liudytojo raštelis apie eismo įvykį sukėlusį automobilį, neginčijamai leidžia teigti, kad D. J. S., vairuodama automobilį „Renault Twingo“, apgadino kitą automobilį – „Wolksvagen Passat“, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

D. J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pažeidimą padarė būdama vyrensnė nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja A. J. 2015 m. rugsėjo 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad D. J. S. 2015 m. rugsėjo 2 d. 10.00 val - 15.20 val. Šiauliuose, ties Žemaitės g. 66 namu, vairuodama transporto priemonę, automobilį „Renault Twingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepalikusi saugaus tarpo iš šono, kliudžiusi prie gatvės paliktą stovėti transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

D. J. S., aiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, alkoholio nevartoja, turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, važiavo techniškai tvarkingu automobiliu. Tokios aplinkybės parodo, kad D. J. S. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad ant automobilių esantys apgadinimai nėra itin dideli, kontaktas tarp transporto priemonių buvo braukiamojo pobūdžio. Tai patvirtina ir byloje esančios automobilių fotonuotraukos bei transporto priemonių techninės apžiūros aktai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog D. J. S. yra asmuo, sulaukęs 82 metų amžiaus, kas tik patvirtina, jog ji galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. teigė, jog dirbant varikliui, atsižvelgiant į vairuotojos amžių, vairavimo sugebėjimus, galėjo asmuo ir nejusti, kad apgadino kitą automobilį. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad J. D. S. išvažiuojant iš stovėjimo vietos, reikėjo sukti į kairę, apvažiuoti kitą automobilį, o tuo metu buvo didelis judėjimas, todėl asmens dėmesys buvo nukreiptas į kitas važiuojančias transporto priemones.

Visapusiškai išanalizavęs bylos duomenis teismas konstatuoja, kad D. J. S. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, galėjo nesuvokti ar nesuprasti, kad apgadino kitą automobilį, o apgadinusi transporto priemonę neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas D. J. S. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

D. J. S. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

D. J. S. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.