Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2017 m. lapkričio 15 d., apie 7.00 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienintele savo judėjimo krypties, Sėlių gatvės, eismo juosta nuo Narbuto gatvės pusės, privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat, kad vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Sėlių gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją I. D. ir vairuojamu automobiliu ją partrenkė, dėl ko I. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 7.00 val. važiavo savo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sėlių gatve į darbą, leidosi nuo Žvėryno kalno, nuo Narbuto g. kalno link Seimo. Buvo tamsu, lijo, migla, matomumas buvo ribotas. Važiavo pirma eismo juosta. Privažiavus prie perėjos, pristabdė, jo priekyje buvo automobilis, matyt dėmesį nukreipė į jį, galbūt kito automobilio šviesos apakino, žvilgins nukrypo kažkur kitur ir staiga pamatė, kad prieš pat jį, už maždaug 0,5 m atsirado žmogus. Staigiai spaudė stabdžio pedalą, pagalvojo, kad žmogus praėjo, bet dėl visa ko iš karto už perėjos sustojo pažiūrėti, ar tikrai žmogus perėjo. Pamatė, kad ant šaligatvio guli nukentėjusioji, norėjo nunešti nukentėjusiąją į savo automobilį, kad ant asfalto ji nebūtų, bet nukentėjusioji pasakė, kad negali eiti, tada kaltinamasis atnešė nukentėjusiajai pledą ir praeiviai pasakė, kad jau iškvietė visas tarnybas. Minėta perėja su paaukštėjimu, bet neapšviesta. Kaltinamasis smūgio visiškai nepajuto, jo automobilis nebuvo apgadintas. Atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, susitaikė su ja, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. D. atsisakė pareikšto civilinio ieškinio. Nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusiajai padaryta žala atlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. D. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 7.05 val. ji atvažiavo iš Pilaitės mikrorajono visuomeniniu transportu, išlipo Narbuto g. esančioje stotelėje „Žvėrynas“ ir ėjo į darbą. Buvo dar tamsus paros metas, lijo, kelio danga buvo šlapia, buvo įjungtas gatvių apšvietimas. Priėjusi (duomenys neskelbtini) namu, nereguliuojamą, ant greičio ribojimo kalnelio esančią pėsčiųjų perėją, įsitikinusi, kad, jai iš kairės pusės, Sėlių gatve link Narbuto gatvės atvažiuojantis automobilis sustojo ir praleidžia, žengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo. Praėjusi vieną eismo juostą, kuria važiuoja automobiliai Sėlių g. link Narbuto gatvės, pasižiūrėjo į dešinę, kad įsitikintų ar jai iš dešinės nėra automobilių. Pamatė, kad minėta kryptimi automobiliai važiuoja, bet atstumas iki jų jos manymu buvo pakankamas, koks tiksliai pasakyti negali, o greitis nedidelis, koks taip pat pasakyti negali, kad ji spėtų pereiti pėsčiųjų perėja ir kad atvažiuojančio automobilio vairuotojas ją, einančią per pėsčiųjų perėją, pastebėtų ir praleistų. Todėl drąsiai ėjo toliau, kai likus vos porai žingsnių iki šaligatvio pamatė ir suprato, kad jai iš dešinės Sėlių g. nuo Narbuto g. važiuojančio automobilio vairuotojas jos nemato ir automobilio nestabdo. Tuo momentu tarp automobilio ir jos atstumas buvo apie 0,5 metro. Koks tai buvo automobilis nežino. Automobilio stabdymo garso neatsimena, kad būtų girdėjusi. Ir iškart pajuto smūgį į dešinę koją. Išvengti susidūrimo buvo neįmanoma, nes atstumas tarp jos ir automobilio buvo itin mažas. Dėl to ji nespėjo imtis jokių veiksmų. Po smūgio ji nukrito ant nugaros, ant šaligatvio, galva į važiuojamąją dalį. Matė, kad ją partrenkęs automobilis sustojo pravažiavęs pėsčiųjų perėją. Sustojęs automobilio vairuotojas priėjo prie jos. Ar ko nors teiravosi, ji neatsimena. Taip pat priėjo ir daugiau žmonių, kurie padėjo jai atsisėsti. Paeiti ji negalėjo, todėl ją partrenkusio automobilio vairuotojas atnešė užklotą, kad galėtų ant jo atsisėsti. Kas konkrečiai iškvietė greitąją ir policiją ji nežino, tik girdėjo, kad šalia buvę žmonės kalbėjo, kad greitoji iškviesta. Atvykus medikams ją nunešė į greitosios pagalbos automobilį, kur jai esant, atėjo policijos pareigūnai ir davė pūsti į alkotesterį, kuris parodė nulius, t. y. kad ji yra blaivi. Po to greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. (M.) O. nurodė, jog 2017 m. lapkričio 15 d., apie 7.00 val. jis važiavo Sėlių g., nuo Narbuto g. pusės į darbą. Tuo metu lijo lietus, kelio danga buvo šlapia, buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimo žibintai įjungti. Automobilių eismas nebuvo didelis. Jis ir priešais jį važiavęs automobilis VW važiavo nuo Narbuto g., Sėlių g. link Žvėryno apie 20-30 km/h greičiu. Privažiuojant ties (duomenys neskelbtini) pastatu esančią nereguliuojamą ant greičio ribojimo kalnelio pėsčiųjų perėją, priešais jį važiavęs automobilis VW dar sumažino greitį. Jokių žmonių einančių pėsčiųjų perėja jis nematė. Prieš jį važiavęs automobilis VW, pravažiavęs beveik visą pėsčiųjų perėja, sustojo. Automobilio VW galinė dalis buvo ant pėsčiųjų perėjos, ant greičio ribojimo kalnelio. Iš karto nesuprato jo sustojimo priežasties, tik po to pastebėjo ant šaligatvio, ant nugaros, kojomis kampu į važiuojamąją dalį gulinčią moterį. Tuomet suprato, kad automobilis VW ją partrenkė. Jis taip pat sustojo. Sustojo likus apie 5 metrams iki pėsčiųjų perėjos. Išlipęs iš automobilio priėjo prie gulinčios moters, norėjo skambinti 112, bet šalia buvusi mergina pasakė, kad jau paskambino ir pranešė apie įvykį. Jam stovint prie partrenktos moters, priėjo VW vairuotojas, kuris buvo nustebęs ir vis kartojo „iš kur, iš kur ji“. Jis davė jam savo telefono numerį ir pasakė, kad yra vaizdo registratoriaus įrašas. Po ko jis iš įvykio vietos išvyko. Po keleto dienų į jį kreipėsi automobilio VW vairuotojas, kuriam perdavė vaizdo įrašą (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. nurodė, jog 2017 m. lapkričio 15 d., apie 7.10 val. ji palydėjusi vaiką buvo prie (duomenys neskelbtini) namo ir atsisukusi veidu į Sėlių g., pamatė kaip pėsčiąją, pėsčiųjų perėjoje, esančioje Sėlių g., ties (duomenys neskelbtini) namu, kryptimi nuo Narbuto g. link Sėlių g. autobusų žiedo, partrenkė sidabrinės spalvos automobilis. Jis pėsčiąją kliudė važiuodamas nuo Narbuto g. pusės, priekine kaire automobilio dalimi. Iš karto paskambino telefonu 112 ir eidama arčiau, link eismo įvykio vietos, kalbėjo su operatore. Priėjusi padiktavo automobilio, kuris partrenkė moterį valst. Nr. (jo neatsimena), pasiteiravo partrenktos moters amžiaus ir viską susakė operatorei. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, lynojo, buvo šlapia, gatvės apšvietimas įjungtas, bet pati pėsčiųjų perėja neapšviesta. Priešingoje eismo juostoje, kuria automobiliai važiuoja Sėlių g. link Narbuto g., pravažiavę pėsčiųjų perėją, antroje eismo juostoje stovėjo keletas automobilių, kurie ketino sukti į kairę, link (duomenys neskelbtini) namo. Prieš kliudydamas pėsčiąją, minėtas sidabrinis spalvos automobilis praleido perėja ėjusią kitą pėsčiąją. Partrenkta pėsčioji, po smūgio persivertė per ją partrenkusį automobilį ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, prie šaligatvio, ant nugaros, kojomis pasisukusi į šaligatvį. Po smūgio sidabrinio automobilio vairuotojas, kuris partrenkė pėsčiąją, sustojo ties „Žvėryno“ stotele, pravažiavęs perėją apie 2-3 metrus. Išlipęs iš automobilio, jis priėjo prie moters, pasiteiravo, ar viskas gerai. Moteriai atsakius, kad lyg ir viskas tvarkoj, jis grįžo į savo automobilį ir atsisėdo į jį. O tuo metu kitų automobilių, sustojusių prie eismo įvykio vietos, vairuotojai perkėlė moterį nuo važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio. Sidabrinio automobilio vairuotojas atnešė kažką, ant ko galėtų moteris atsisėsti ir sulaukti policijos ir medikų (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė J. M. – Č., išnagrinėjusi jai pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad I. D., nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniajame kelyje ir čiurnoje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio ir tarpkrumplinės pakylos lūžis, dešinės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, dešinės pėdos panirimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32).

Eismo įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos tarnybiniame pranešime (b. l. 6), Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 7-10), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. l. 11-14), vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, apžiūros protokole, vaizdo įraše (b. l. 16-17; prisegtas prie galinio bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kelių eismo taisyklių 30 punkte numatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą (tarp jų kaltinamojo paaiškinimus teisme, nukentėjusiosios, liudytojų bei specialistės paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaizdo įrašo bei kitų rašytinių įrodymų duomenis), sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. B. 2017 m. lapkričio 15 d., apie 7.00 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Sėlių gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją I. D. ir vairuojamu automobiliu ją partrenkė, dėl ko I. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kėlių eismo taisyklių nuostatas, t. y. vairuotojo pareigą praleisti per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį, lėmė tai, jog nukentėjusiajai I. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata Vadinasi, kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, o tai reiškia, jog tarp G. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis, nepastebėjęs per pėsčiųjų perėją einančios nukentėjusiosios ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamasis G. B. privalėjo įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra žmonių ir tik tada važiuoti, tačiau to nepadarė ir dėl to kilo eismo įvykis. Ši neatsargi kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. B. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jos papildomai reikalautą turtinę ir neturtinę žalą (susitarė dėl iš viso 1 200 Eur žalos atlyginimo), nukentėjusioji I. D. pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio atsisakė. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis G. B. teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad dėl jo veiksmų būtų kada nors atlikti tyrimai ar pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 51); ir iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas: per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą – 2015 m. lapkričio 11 d. už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, bauda nedelsiant sumokėta (b. l. 52), galiojančių nuobaudų neturi. Duomenų apie jo priklausomybes, žalingus įpročius taip pat nėra. Kaltinamasis dirbantis, vedęs. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis G. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Dėl kitų klausimų

Nukentėjusioji I. D. šioje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį byloje dėl 305,49 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, kurio 2018 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu atsisakė, kadangi susitarė su kaltinamuoju dėl iš viso 1 200 Eur žalos atlyginimo, kurią kaltinamasis atlygino 2018 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kadangi nukentėjusiajai I. D. žala atlyginta, ji civilinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu atsisakė, bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 str.).

Kaltinamajam G. B. kardomoji priemonė nepaskirta, pagrindo ją skirti nėra. Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, prisegtas prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. B. kardomosios priemonės neskirti.

Bylos dalį dėl I. D. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti G. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.