Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-09-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-8446-251/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
e2YT-8446-251/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07029-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Inga Mekienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8446-251/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07029-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.4.4.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjai L. K.,pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Mekienei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikštą suinteresuotam asmeniui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. K. Po jo mirties nei ji, nei pirmos eilės paveldėtojas, jos ir mirusiojo sūnus V. K., nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad yra atsiradęs palikimas. UAB „Aviva Lietuva“ 2016-03-02 pranešė, kad mirusiojo V. K. 2015-12-31 buvo sukaupta 1375,51 Eur pensija, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra paveldima. Prašo šią priežastį pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Paaiškino, kad jos sūnus V. K. 2016-06-29 pareiškimu pas notarą atsisakė po tėvo mirties atsiradusio palikimo.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje prašymą palaikė. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos sūnus į tėvo palikimą nepretenduoja, šiuo metu jis gyvena užsienyje. Apie palikimo egzistavimą nebuvo žinoma, nes po V. K. mirties neliko jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį būtų reikėję priimti. Jie gyveno savivaldybei priklausančiame bute. Sužinojus apie palikimą, skubiai buvo imtasi visų veiksmų, t.y., pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos. Prašo nurodytą aplinkybę pripažinti svarbia ir terminą palikimui priimti atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (20 b. l.) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka, įrašo Nr. 68 (6 b. l.). Santuokos metu L. K. ir V. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. K. (7 b. l.). V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 128 (4 b. l.). Iš 2016-03-02 UAB „Aviva Lietuva“ pranešimo matyti, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu 2015-12-31 sukaupta 1375,51 Eur pensija (8 b. l.). Po V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties nei pareiškėja, nei jo sūnus V. K. nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į pensiją, likusią po V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (11 b. l.). 2016-06-29 pareiškimu notarui pareiškėjos sūnus V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) po tėvo V. K. mirties (10 b. l.).

Pareiškėja nurodė, kad laiku kreiptis dėl paveldėjimo jam sutrukdė nežinojimas apie tai, kad atsirado palikimas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjos teigimu, V. K. testamento nesurašė ir jokio turto testamentu nepaliko. Pagal įstatymą, V. K. palikimo pirmos eilės paveldėtojas yra jo sūnus V. K. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutinkamai su CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pareiškėjos sūnus V. K. nesikreipė į notaro kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo pagal įstatymą, išdavimo, palikimo pareiškimu atsisakė.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki 2015-02-17. Pareiškėja tik 2016-03-02 pranešimu apie sukauptą pensiją sužinojo, kad po jos sutuoktinio mirties atsirado palikimas. Konstatuotina, kad ši aplinkybė lėmė tai, kad buvo praleistas palikimo priėmimo terminas, kurį nustato įstatymas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, pratęsti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti sutuoktinio V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gema Janušienė