Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2013-03-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.;

2) 2014-10-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., 261 str., 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 m. 2015-06-01 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2014-10-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis ir paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2016-09-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2017-12-15 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sugyventinei M. R., o būtent: 2022 m. balandžio mėn. 24 d., apie 22:25 val., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 3 smūgių nukentėjusiajai M. R. į galvos sritį, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – galvos poodines kraujosruvas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, mažamečiui A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: 2022 m. balandžio mėn. 24 d., apie 22:25 val., Šiauliuose(duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam A. F. į dešinę ranką, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinio dilbio poodinę kraujosruvą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Kaltinamojo kaltė grindžiama duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

2022-04-25 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. dėl to, kad 2022-04-24 apie 22:25 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus V. L., suduodamas ne mažiau 3 kartų kumščiu į galvos sritį, sumušė neblaivią sugyventinę M. R.. Be to, tuo pačiu metu, bute (duomenys neskelbtini), mėginantį užstoti mamą, suduodamas kumščiu 1 kartą į ranką, sumušė mažametį A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b.l. 5-8).

2022-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. (1 t., b.l. 9-15).

2022-04-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame fiksuota, kad M. R. atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams nurodė, kad sugyventinis V. L. kumščiu trenkė tris kartus į galvos sritį, skaudėjo (1 t., b.l. 16-19).

2022-04-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame fiksuota, kad A. F. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad V. L. polė mušti mamą bei jam sudavė vieną kartą kumščiu į dešinę ranką, skaudėjo. (1 t., b.l. 20-23).

2022-05-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta policijos pareigūnų ,,Body“ vaizdo kamerų įrašų apžiūra (1 t., b.l. 35-38).

2022-02-24 asmens apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad ant A. F. dešinės rankos dilbio stebimas paraudimas. Fotografuota (1 t., b.l. 39-44).

2022-02-24 asmens apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad ant M. R. kūno matomų sužalojimų nėra. Fotografuota. (1 t., b.l. 45-50).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad M. R. nustatyti sužalojimai: galvos poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. M. R. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 55).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. F. nustatyti sužalojimai: dešiniojo dilbio poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. A. F. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 60).

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga apie M. R. šeimą. Pokalbio metu A. F. nurodė, kad V. pradėjo priekabiauti prie mamos, daužė daiktus, trenkė mamai pirmą kartą delnu į galvą, vėliau dar du kartus, bet jis neprisimena kaip, nes buvo labai išsigandęs, norėjo apginti mamą, užstojo mamą, tada patėvis jam smūgiavo kumščiu į veidą, jis spėjo užsidengti rankomis ir smūgis pataikė į ranką. Jam skauda (1 t., b.l. 92-32).

Nukentėjusiosios M. R. parodymai, kad jai teisės ir pareigos išaiškintos, jas suprato ir nori paaiškinti, jog 2022-04-24 apie 22 val., namuose, po išgertuvių tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Sugyventinis V. L. buvo daugiau išgėręs alkoholio, o pati labai nedaug. Tačiau pas ją buvo sesė V. R., kuri prižiūrėjo jos vaikus. Pačio konflikto sesė nematė, nes nebuvo, ji atėjo iš karto po konflikto. Jų žodinio konflikto metu, ji sugyventiniui pasakė, kad skambins jo mamai, nes ji palaiko ją su vaikais ir padeda, sugyventinis jos klauso. Tuomet sugyventinis įsiuto ir namuose, kambaryje, išdaužė daiktus, išvartė viską, dėl ko ji labai išsigando. Išsigandusi, kad konfliktas taip paprastai nenurims, paskambino jo mamai, kad V. L. siautėja namuose ir ji labai bijo. Tada sugyventinis grįžo į tą kambarį, kur viską išvartė ir buvo jos vaikai. Ji mažąjį, L. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., laikė ant rankų, o didysis A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris yra iš jos ankstesnių santykių, buvo netoli jos. Sugyventinis kumščiu jai sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvą, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą. Balais vertintų 7. Negalėjo gintis, nei užsidengti galvos, nes tuo pačiu metu laikė sūnų, 3 metų amžiaus, ant rankų. Po jai suduotų smūgių sūnus A. F. stojo ginti jos, t.y. į tarpą tarp jos ir sugyventinio, dėl ko sugyventinis jam sudavė 1 smūgį kumščiu į dešinę ranką, dėl ko jis sušaukė, galimai nuo skausmo, nuo išgąsčio. Po suduotų smūgių jai ir jos vaikui, sugyventinis išėjo į kitą kambarį rinktis savo daiktų. Dėl viso šio konflikto jautėsi labai blogai, išsigandę, verkė tiek ji, tiek vaikai. Anksčiau yra sugyventinis smurtavęs, tačiau į policiją vis nesikreipdavo, nes vis atleisdavo, pasigailėdavo. Kitus kartus smurtaudavo tik jos atžvilgiu, niekada nėra vaikams sudavęs ar kaip kitaip nuskriaudęs, gal dėl to ir atleisdavo, nesikreipdavo į policiją. Kartu gyvena apie 5 metus, veda bendra ūkį. Prašo, kad jis negalėtų grįžti pas ją į namus. Nors butas yra nuomojamas, bet jį išsinuomojo dar negyvendama su sugyventiniu, tik vėliau su juo susipažino ir jis atėjo pas ją gyventi. Jei sugyventinis jos atsiprašys, gailėsis dėl savo poelgio, tai ji jam atleis, bet su juo daugiau negyvens. Pas med. ekspertus nuvyks ir nusiveš savo sūnų (1 t., b.l. 65-68).

Nukentėjusiosios M. R. papildomi parodymai, kad patvirtina, kad sugyventinis V. jai sudavė tris kartus į galvos sritį, bijo pasakyti, ar tuo metu laikė mažąjį vaiką ant rankų, galimai gulėjo lovytėje, dabar tiksliai nepasakys. Didysis A. buvo kitame kambaryje, bet jis atbėgo, išgirdęs triukšmą. Greitai viskas įvyko, sekundžių laiku. Gal ir A. nematė, kaip jai sudavė, gerai dabar to nepasakys. Iš streso ji gerai nepamena, ką sakė atvykusiems pareigūnams, galimai susipainiojo, kažkiek veikė alkoholis. Baisiai girta nebuvo, bet kažkiek galva sukosi. Ji nežino, ar A. puolė į jų tarpą, bet gavosi taip, kad sudavė ar stumtelėjo per ranką vaikui. A. nesiklaupė ant kelių, to nematė. Ar taip sakė pareigūnams, ji nepamena. Ji vaiko užgavimo momento nepamatė, bet, kad sudavė, tai faktas, tik tyčia ar netyčia, ji gerai nežino. Pamatė, kad vaikui paraudusi ranka, dešinė, ties riešu. Vaikas sakė, kad skauda. Kiek tas skauda, nežino, kitą dieną nieko nebuvo, neskaudėjo. Ji supranta, kad galimai jos pasakojimas skiriasi nuo to, ką sakė atvykusiems pareigūnams, bet tada ją veikė didelis stresas ir dalinai alkoholis. Pirmą kartą buvo su policija, niekada nėra kvietusi. Yra stumtelėjęs ir anksčiau, bet tuo ir baigdavosi, kumščiais niekada nėra davęs. Niekada nėra kvietusi policijos ir dabar dėl tų kitų pastūmimų jokių pretenzijų jam neturi. Nebendrauja dabar, neatsiprašė, tik atvežė jo draugas jai gėlių, tuo ir baigėsi. A. ji nemokė, ką sakyti, kaip kalbėti, tik sakė, kad reikės viską papasakoti. Tai ką jis pasakojo, yra jo sprendimas, niekas jo neįtakojo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Ar susitaikys, nežino, negali to pasakyti. Patvirtina, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo 4-5 dienas, juto maudimą galvoje. Mažasis vaikas nieko nesuprato, jo niekada nėra skriaudęs (1 t., b.l. 71-74).

2022-04-25 nutarimu M. R. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b.l. 75-77).

2022-04-26 nutarimu A. F. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 85-87).

2022-04-26 gautas Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad mažamečio A. F. interesus atstovaus tėvas R. F. (1 t., b.l. 90-91).

Liudytojo R. F. parodymai, kad su M. R., buvusia sugyventine, turi bendrą vaiką, sūnų A. F., kuriam šiuo metu A. metų. Su M. negyvena gal 5-6 metai, ir bendru susitarimu sūnus auga pas ją. Išlaikymą sūnui teikia, su vaiku bendrauja. Bendrauja telefonu kas kelios dienos, o gyvai matė prieš porą mėnesių. Pasak mamos, vaiko neleido matytis, nes jis atsikalbinėja, neklauso. Su M. jie seniai normaliai nebendravo, abu nenori, ir tiek. Teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos neturi. Kiek iš A. žino, kad jam patėvis nepatinka. Kad skriaustų, nėra to sakęs niekada. Gal kažką drausdavo, neleisdavo patėvis, ir jie pykosi, tai pilnai gali būti, bet A. nėra jam smulkiau pasakojęs, dėl ko jam patėvis nepatinka. Tokie pasakymai buvo reti. Apie mušimą nėra sakęs, kad jį skriaudė, to nebuvo. Bet žino, kad tas sugyventinis ne kartą skriaudė M. , ji pati jam skambino ir prašė pagalbos, konfliktai ir smurtas būna, kai jis užgeria. Bet M. , kiek žino, niekada nesiskundė ir nerašė pareiškimų policijai. Išsispręsdavo su juo, ir susitaikydavo. M. jam nėra sakiusi, kad jos sugyventinis kilnotų ranką prieš vaiką. Mano, kad jeigu patėvis būtų jam sudavęs, jis jam būtų pasakęs. Yra sūnui pasakęs, kad, jeigu bus kažkas panašaus, kad netylėtų ir jam pasakytų. Vakar, balandžio 27 d., jam paskambino iš vaiko teisių ir paklausė, ar sutinka būti atstovu pagal įstatymą. Klausė, kas nutiko, dėl ko, tačiau telefonu jam nepasakojo, tik pasakė, kad dėl M. sugyventinio. Jis sutiko atstovauti savo sūnų, tai jo pareiga. Rytoj vyksta į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir viską pasiaiškins. Jis vakar telefonu kalbėjo su A., tačiau vaikas jam nieko apie tą įvykį nepasakojo. Jis mėgino išklausti, klausdamas aplink įvairius klausimus, tačiau jis nieko nesisakė. Jis tiesiogiai jį ir neklausė, kas įvyko tą vakarą. Su M. jis nekalbėjo, nenori kalbėtis, sunku su ja kalbėtis, neranda bendros kalbos. Sutinka atstovauti sūnų procese, atvyks į jo apklausą (1 t., b.l. 135-138).

2022-04-28 nutarimu R. F. leista dalyvauti procese kaip mažamečio nukentėjusiojo A. F. atstovui pagal įstatymą (1 t., b.l. 139-141).

2022-05-12 nutarimu advokatei S. K. leista dalyvauti procese kaip mažamečio nukentėjusiojo A. F. įgaliotai atstovei. Pateikė advokato orderį LA Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 146, 147-149).

Nukentėjusiojo A. F. parodymai, kad mama gyveno kartu su V., jį vadina patėviu, retkarčiais vadino V., leidžia taip, nepyksta. Santykiai buvo geri, kartu žaidė žaidimus, viskas buvo gerai iki to įvykio. Pirmas kartas toks buvo. Kai išgirdo triukšmą, atėjo į kambarį ir jis nusisukęs nugara buvo, nematė jo. Kitame kambaryje buvo, su broliu. Išgirdo triukšmą, rėkavo patėvis ir mama. Atėjo į kambarį, ir patėvis buvo nusisukęs nugara, ir jis nematė, kai sukosi ir su pilvu netyčia užgavo. Neatsimena, kaip tiksliai užgavo. Nelabai nori kalbėti. Užgavo jam ranką ties riešu (parodo ranką). Skaudėjo, bet nelabai, gal 2-3 balai iš dešimties. Nematė, kas buvo tarp mamos ir patėvio, buvo su broliu kambaryje. Nematė, ar sudavė mamai. Mamos sesė iškvietė policiją, mama paskambino jai, girdėjo, kaip kalbėjo. Mama sakė, kad netyčia jį sukdamasis patėvis užgavo, mama išsigando. Nežino, kodėl ji taip sureagavo, nesitikėjo, kad taip bus. Truputį tik pats išsigando. Netyčia užgavo, nes jis jo nematė. Jis nepuolė užstoti mamos, nepamena, kad tai būtų buvę. Nematė, kad patėvis būtų mušęs mamą. Kai jį užgavo, jis nuėjo atgal į kambarį pas brolį. Mama brolio neturėjo ant rankų. Nepamena, kad būtų prašęs patėvį, kad nemuštų mamos. Su niekuo jis nekalbėjo apie šitą apklausą, ir jo niekas neprašė taip kalbėti. V. nėra mušęs mamos, pirmas kartas. Jo irgi nėra skriaudęs. Negalėjo jo V. atsiprašyti, nes negali bendrauti. Jeigu atsiprašytų, jis pagalvotų, ar atleisti. Klausimas: ,,Jeigu užgavo netyčia, tai kodėl pagalvotum, ar atleisti?“ Atsakymas: nuleidžia galvą ir tyli. Pasiilgo V., sutiktų, kad grįžtų kartu gyventi (1 t., b.l. 158-161).

Liudytojos V. R. parodymai, kad yra M. R. sesuo, gyvena šalia, per vieno namo kiemą. Ji gyvena su sugyventiniu V. L., turi bendrą vaiką. Taip pat jie augina M. sūnų A. iš pirmų jos santykių. Sesuo niekada nėra nesiskundė, kad ją sugyventinis muštų, skriaustų. Ką tą vakarą ji sakė pareigūnams, tai kartojo ir ji pati, nes nieko tiksliai nežinojo. Niekada nėra mačiusi sumuštos. Tą patį vakarą sesuo pareigūnams pasakė, kad buvo kažkoks smurtas per mažojo sūnaus gimtadienį. Ji nieko apie tai nežino, minėjo skausmą rankoje. Sekmadienį, balandžio 24d., vėlai vakare, ji jau gulėjo ir miegojo. Jai paskambino sesuo, galėjo būti apie 22:30 val., tiksliai laiko nepasakys. Paskambinusi pasakė, kad V. pradėjo muštis ir paprašė iškviesti policiją. Ji verkė ir suprato, kad rimta viskas. Išeidama iš namų, kvietė policiją, greitai susiruošė, per kelias minutes. Kodėl sesuo pati nekvietė, gerai nesuprato, matomai nespėjo. Paliko vaikus vyrui ir išėjo pas seserį, eidama pas seserį, paskambino policijai ir, bebūnat sesers namo kieme, atvyko pareigūnai. Ji kartu su pareigūnais, nuėjo pas seserį į butą. Viena pati nėjo, užlipo kartu, bijojo kiek ir eiti nesinorėjo. Nežinai, kas girtam užeis. Sesuo jai buvo sakiusi, kad jis girtas. Ji tik negalvojo, kad ji išgėrusi. Nebūdavo dėl to jokių problemų. Nuėjo pas seserį, ji bendravo su pareigūnais, sakė, kad davė jai į galvą V. . Sužalojimų nesimatė jokių. Girdėjo, kad ji sakė, jog V. sudavė vaikui, A. , per ranką. A. sakė irgi tą patį, bet nesimatė jokių žymių ant rankos. Sakė, kad skaudėjo tą vakarą, kai sudavė. Kitą dieną, jis sakėsi, kad nebeskauda, nes jis buvo užėjęs pas ją į namus. Ar V. sudavė vaikui tyčia ar netyčia, nežino, gal ir netyčia. Niekada nebuvo anksčiau jokių įtarimų, kad V. gali smurtauti, ypač prieš vaiką. A. gana kalbus, jis pasipasakotų, bet nėra niekada sakęs, kad jį V. skriaustų. Viena pati su seserimi nekalbėjo, kažkokių kitų detalių nežino. Vakare, prieš įvykį, ji pas seserį nebuvo, nieko nematė ir dėl ko jie susipyko, nežino (1 t., b.l. 164-167).

Įtariamojo V. L. parodymai, kad nori prisipažinti, nes yra kaltas. Jis areštinėje apklausiamas kaltės nepripažino, nes sunkiai viską prisiminė, norėjo pirma pakalbėti su M. , kad, ar tikrai smurtavo prieš ją, nes viskas buvo lyg per miglą. Dabar jis pripažįsta kaltę, nes išsiblaivęs pilnai, apgalvojęs savo veiksmus tą vakarą, jis sutinka su savo kalte. Jis išgėręs gerokai buvo, M. irgi buvo išgėrusi, bet nedaug. Jie sukonfliktavo, nes ji pastoviai jiems susipykus, skambina jo tėvams ir viską pasakoja. Jo mama nervinasi, nes turi sveikatos problemų, ir dėl to labai ant M. supyko. Jis savo daiktus išmėtė, nervinosi ir sutinka, kad buvo agresyvus. M. žodžiais puolė ant jo, dar labiau paaštrino konfliktą, ir jis nesusivaldęs sudavė kelis kartus į galvos sritį, kumščiu. Kiek tiksliai sudavė kartų, nepamena, bet kelis kartus, ir sutinka su tiek smūgių, kiek nurodo M. . Ar ji laikė vaiką tuo metu ant rankų, nepamena, jam rodosi, buvo padėjusi ant žemės. Į tarpą įšoko didysis jos sūnus A. , kuris jam netikėtai visai atsirado. Jis iš inercijos ranka vaiką stūmė iš tarpo tarp jų, ir tuo pat metu galėjo jam ranką užgauti, sutinka dėl to pilnai. Ar A. verkė, nematė, jis tik sakė jam, kad nelįstų prie mamos. Jis daugiau nelietė M. , vaiko tyčia užgauti nenorėjo. Jis jį stumdamas galėjo užgauti, nes jis lindo į tarpą. Buvo vakaras, jis nusiramino, nuėjo gultis. Po kiek laiko atvyko policija, o jis negirdėjo, kada M. policiją iškvietė. Jis savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. Per pažįstamą asmenį jis M. atsiprašė, perdavė, kad gailisi, nes dabar negali bendrauti. Jis sutiktų mokėti piniginę baudą, nors yra oficialiai nedirbantis, jis vyksta uždarbiauti į užsienį, turi pajamas. Turi iš ko sumokėti baudą. Kadangi jo pajamos yra iš darbo užsienyje, jis labai prašys neskirti jam lygtinės bausmės, nes negalėtų vykti dirbti, o turi išlaikyti šeimą ir yra pagrindinis šeimos maitintojas (2 t., b.l. 43-46).

Įtariamojo V. L. papildomi parodymai, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Jis sutinka, kad balandžio 24d., vakare, įvyko tarp jo ir sugyventinės M. konfliktas, ji žodžiais ant jo puolė, jis supyko ir sutinka, kad buvo agresyvus. Sudavė jai kelis kartus į galvos sritį, ir tada jos sūnus A. atbėgęs į tarpą kišosi, jis tą vaiką stūmė ir galėjo jam užgauti tą ranką. Tiksliai aplinkybių nepamena, ir dar jį veikė alkoholis, buvo apgirtęs. Jis sutinka, kad yra kaltas, gailisi ir norėtų užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su prokuroro bausme. Jis tik prašo neskirti su laisvės atėmimu ar jos atidėjimu susijusios bausmės, nes turi darbą užsienyje, kur pastoviai važinėja ir šeimai uždirba pinigus (2 t., b.l. 58-60).

Vadovaujantis LR BPK 140 str., V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-04-24, 22.54 val., iki 2022-04-25, 16.05 val. (2 t., b.l. 26-28, 38-40).

Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sugyventinei, bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, mažamečiui, numatė kilusius padarinius ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Duomenys apie nukentėjusiojo informavimą dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: 2022-05-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pranešta nukentėjusiajai M. R. (2 t., b.l. 68-69).

2022-05-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešta nukentėjusiajam A. F., jo atstovui pagal įstatymą R. F., įgaliotai atstovei advokatei S. K. (2 t., b.l. 70-71). Kaltinamasis V. L. su siūlomų bausmių rūšimis ir dydžiais sutinka. Prašo leisti baudą sumokėti per metus laiko (2 t., b.l. 61-63, 64-67).

V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,01 promilės girtumas (1 t., b.l. 5) ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Administraciniai teisės pažeidimai: baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 10-14).

Teismo vertinimu, skirtina prokuroro siūlomos laisvės apribojimo ir baudos bausmės, bausmės dydžius parenkant artimus minimaliems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, V. L. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios. Teismas neskiria įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, nes būtų apsunkinta nuteistojo (probuojamojo) kontrolė (kaltinamasis kaip pagrindinį pajamų šaltinį nurodo darbą užsienyje). Skirta baudžiamojo poveikio priemonės – pakankama priemonė bausmės tikslams pasiekti. Bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, nes baudos bausmė į kitas bausmes nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas M. R.), ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas A. F.), ir skirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir V. L. skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. L. 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą, kurią sumokėti iki 2023-06-03.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-04-24, 22.54 val., iki 2022-04-25, 16.05 val., ir konstatuoti, kad V. L. atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti arčiau nei nurodytu atstumu, pradėjus vykdyti Teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

2 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais palikti prie bylos.

Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti teismo skirtas baudas nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka:

Gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia teismo baudžiamąjį įsakymai priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.