Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2008 m. rugsėjo 4 d., laike tarp 14 ir 16 valandos, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) savo namuose dėl asmeninių paskatų, konflikto metu, tyčia spyrė savo sutuoktinei N. P. į pilvo sritį sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajai sveikatą, nes nuo patirto smurtinio veiksmo nukentėjusiajai plyšo akloji žarna.

Tokiu būdu tiesioginiais tyčiniais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - sutuoktinei.

2008 m. rugsėjo 4 dieną kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose buvo girtaujama. Po 14 valandos, tikslesnis laikas nenustatytas tarp kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiosios N. P. kilo konfliktas, kurio metu A. P. pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, t. y. spyrė nukentėjusiajai. Po suduoto smūgio praėjus nedideliam laiko tarpui nukentėjusioji pajuto skausmus pilvo srityje. Išgirdusi kaimynės dejavimą atėjo R. K., kuri rado nukentėjusiąją gulinčią ant sofos, A. P. tuo metu sėdėjo fotelyje. Nesiliaujant skausmams pilvo srityje, bei jiems stiprėjant buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri išvežė N. P. į ligoninę.

Tokius nusikalstamos veikos faktus ir faktines aplinkybes atskleidžia byloje surinkti duomenys, kurių analizė pateikiama nuosprendyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad žmonai jis nespyrė, bet ją pastūmė, todėl ji parkrito ir krisdama atsitrenkė į medinį sofos galą, todėl tokiu būdu galėjo susižaloti. Kaltinamasis nurodė, kad ji buvo labai girta, savo kalbomis jį supykdė, be to metė į jį dubenėlį, todėl ją ir pastūmė. Kaip ji parkrito nematė, nes pastūmęs apsisuko ir nuėjo į virtuvę, kur užsirūkė. Prieš šį įvykį jis miegojo. Maždaug už penkiolikos minučių žmona pradėjo dejuoti ir skųstis pilvo skausmais. Tuomet atėjo kaimynė, kuri ir iškvietė greitąją pagalbą. Neigia spyręs, nurodo, kad žmona jį taip teigdama apkalbėjo, nes buvo girta ir apklausiama po narkozės.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 61–64) kaltinamasis A. P., kai jam buvo pasiūlyta parodyti vietoje, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota jo žmona, nurodė, kad jis sėdėjo fotelyje priešais nukentėjusiąją, kuri stovėjo prie sofos – lovos veidu į jį. Kai žmona į jį metė dubenėlį, jis supykęs sugriebė žmoną už pečių ir pastūmė ant sofos – lovos, tačiau kaip griuvo N. P. jau nematė, nes iš karto apsisuko ir išėjo iš kambario. Tokie kaltinamojo parodymai yra fiksuoti ir fotografijose, pridėtose prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo.

Nukentėjusioji N. P. apklausiama teisme parodė, kad tą dieną ji su kaimyne ir dar viena moterimi gėrė alkoholinius gėrimus. Jos vyras A. P. grįžo į namus jau būdamas girtas ir miegojo. Apie 14 valandą, išvažiavus V. M., tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, ji metė į vyrą dubenėlį, o vyras ją stūmė ant sofos. Ji nugriuvo atsitrenkdama pilvo sritimi ant sofos medinio galo, neužilgo pajuto skausmą pilve, pradėjo dejuoti, vėliau skausmas tapo labai stiprus, todėl kaimynė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pripažįsta, kad konfliktą išprovokavo ji pati, todėl prašo vyro nebausti. Dėl savo ankstesnių parodymų teigia, kad pasakodama pareigūnams apie tai, kad A. P. jai spyrė į pilvą, greičiausiai fantazavo, nes buvo tik po operacijos, o įvykio dėl girtumo gerai neprisiminė.

Protokole – pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (b. l. 17) N. P. 2008-09-07 Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui T. F. nurodė, kad ji 2008-09-04 apie 17 val. sukonfliktavo su grįžusiu girtu vyru ir pastarasis koja jai spyrė į pilvo sritį. Teisgė, kad dėl jos sužalojimo kaltas jos vyras A. P., todėl prašė jį nubausti.

Apklausta liudytoja byloje (b. l. 18-19) N. P. nurodė, kad „konfliktuojant žodžiu A. P. susinervino ir koja man spyrė į pilvo sritį.“ Dėl jos sužalojimo nurodė kaltą jos vyrą A. P., teigdama, kad jis smurtauja prieš ją jau nebe pirmas kartas.

Apklausiama papildomai (b. l. 28-29) N. P. nurodė, kad ji pamenanti tik momentą, kai A. P. sėdėjo fotelyje, o ji ant sofos – lovos. Kas toliau vyko neprisimena dėl girtumo. Tik per miglą prisimena, kad jai staiga pradėjo skaudėti pilvą. Ar jai vyras sudavė į pilvą, ar ją pastūmė ir ji nugriuvo nepamena. Papildė, kad niekus iš kambario nebuvo išėjusi, todėl pati susižaloti negalėjo, o kad būtų griuvusi ant medinio sofos galo nepamena.

Liudytoja R. K. parodė, kad minimą dieną ji su nukentėjusiąja gėrė alų. Jos vyras tuo metu miegojo. Vėliau išėjo į svo namus. Praėjus kažkiek laiko išgirdo dejuojant kaimynę, kuri tiesiog rėkė. Atėjusi rado ją susirietusią ant sofos. Skausmui nesiliaujant iškvietė greitąją pagalbą. Kas nutiko jai niekas neaiškino.

Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G 1422/08 (04) (b. l. 35) konstatuojama, kad N. P. padarytas trauminis aklosios žarnos plyšimas.

Eksperto išvadoje konstatuojama, kad sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į pilvą, kad sužalojimas nėra būdingas traumai, kuri gali kilti krentant.

Taip pat eksperto akte nurodyta, kad dėl aklosios žarnos trauminio plyšimo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Mykolo Romerio Universiteto Teismo Medicinos Instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.PG 125-1422/08(04) nurodyta, kad įvertinus medicininius duomenis ir kitus duomenis, kurie užfiksuoti baudžiamosios bylos medžiagoje, darytina išvada, kad N. P. trauminis aklosios žarnos plyšimas padarytas suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu į pilvo sritį. Sužalojimas nėra būdingas griuvimo ar kritimo metru ant sofos medinio krašto galimai traumai.

Taigi, apibendrinęs ištirtus ir aprašytus duomenis, teismas konstatuoja, kad jų visuma pagrindžia teismo nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Vertinant teisiškai šias faktines aplinkybes, baudžiamojo įstatymo prasme, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios N. P. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, t. y. padaryta nusikalstama veika - sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas sutuoktinei savo vyro (baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokią išvadą pagrindžia įrodymų visuma, kaltininko veiksmų vieninga apimtis ir tyčios turinys. Nors kaltinamasis neigdamas savo tiesioginius tyčinius veiksmus, nurodo, kad jis tik pastūmė nukentėjusiąją, jai tiesiogiai nesmogdamas, tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia visumos byloje ištirtų duomenų teisinė analizė, jų sugretinimas ir kitų juos paneigiančių duomenų nebuvimas.

Taikytinos teisės normos, pagrindžiančios kaltininko padarytą nusikalstamą veiką

Taigi, bylos duomenys patvirtina faktą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu tikrai buvo padaryta nusikalstama veika. Jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir šią nusikalstamą veiką padarė sutuoktinis (šeimos narys).

Byloje ištirti įrodymai liudija, kad nusikaltimą padarė A. P., kuris neabejotinai smogė nukentėjusiajai tiesioginį smūgį į pilvo sritį, kuris ir sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Apie tai liudija nukentėjusiosios parodymų visumos analizė, iš dalies kaltinamojo parodymai, ir teismo medicinos specialisto išvados. Nors nukentėjusioji N. P. bylos tyrimo metu nebuvo nuosekli aiškindama faktines įvykio aplinkybes, tačiau jos parodymus sugretinus su kitais byloje esančiais duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir specialisto išvada, teismas atmeta jos parodymus teisme apie tai, kad ji susižalojo griūdama ant medinio sofos lovos krašto ir sprendžia, kad nukentėjusioji, teigdama, kad ji neprisimena fakto, kad kaltinamasis jai spyrė, siekia palengvinti savo sutuoktinio teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog duodama pirmuosius paaiškinimus apie faktines įvykio aplinkybes, kur ji nurodė, jog kaltinamasis jai spyrė, nukentėjusioji buvo tokioje būsenoje, jog negalėjo suvokti ką kalba. Ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

Vertinant kaltinamojo A. P. parodymus, ir tą aplinkybę, kad jis nuosekliai neigė savo kaltę smogus tiesioginį smūgį nukentėjusiajai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis galėjo pasirinkti tokį gynybos nuo jam pareikštų kaltinimų būdą ir neduoti parodymų prieš save. Tačiau kiti bylos įrodymai, kurių analizė pateikta aukščiau, paneigia kaltinamojo versiją apie tai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti parkrisdama ant medinio sofos krašto.

Todėl teismas, surinktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad tiesioginį smūgį nukentėjusiajai, nuo kurio sunkiai sutriko jos sveikata plyšus aklajai žarnai, smūgiavo A. P., dėl girtumo ir kilusio buitinio konflikto. Bylos duomenys iš dalies patvirtina galimybę, kad nukentėjusioji galėjo provokuoti kaltinamąjį savo elgesiu, todėl teismas pripažįsta, kad kaltininko padarytos veikos motyvas buvo provokuojantys nukentėjusiosios veiksmai.

Dėl kaltininko tyčios turinio

Bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis, vartodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, tačiau neigiami padariniai kilo nuo tyčinių kaltininko veiksmų – tiesioginio smūgio į pilvo sritį N. P..

Taigi, teismas, įvertinęs bylos įrodymus, atskleidžiančius kaltininko padarytos nusikalstamos veikos faktą, šių ištirtų įrodymų turinį susiejęs su kitais bylos duomenimis, juos nuosekliai ir logiškai susiejęs su veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurias atskleidžia kiti ištirti bylos duomenys, taip pat kaltinamojo veikos motyvas ir paskatos, nukentėjusios veiksmai konstatuoja, kad subjektyvinė kaltininko nusikalstamos veikos pusė, visa apimtimi pagrindžia pareikštą jam kaltinimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo savo sutuoktinei (BK 135 str. 2 d. 3 p).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į konkrečias įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dviem aspektais:

visų pirma į tai, kaip įstatymo leidėjas traktuoja šią veiką pagal objektyvųjį pavojingumą, nesiejant nei su konkrečia byla, nei su konkrečiais atliktais kaltininko veiksmais, nei su konkrečiais subjektais, nei konkrečiais padariniais;

ir antra – į konkrečiai įvykdytą veiką nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, siejant jas su faktinėmis aplinkybėmis, su konkrečiais objektyviaisiais kaltininko veikos požymiais ir konkrečiais subjektais, veikos motyvais, paskatomis, nukentėjusiosios provokuojančiu elgesiu.

Todėl teismas dar kartą pasikartoja, kad, skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamo kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, padarytos žalos ir konkrečių, tiesiogiai iš šios nusikalstamos veikos kilusių neigiamų padarinių dydį, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuria teismas pripažįsta nukentėjusiosios provokuojantį elgesį ir sunkinančią aplinkybę, kuria teismas laiko kaltinamojo girtumą, į kaltininko atliktų veiksmų pobūdį (suduotas tik vienas smūgis, nesiekiant konkretaus rezultato), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios požiūrį į padarytą kaltinamojo veiką ir jos vertinimą.

veika, kurios padarymu pripažįstamas kaltas A. P., įstatymo leidėjo pripažinta sunkiu nusikaltimu, o šiuo įstatymu ginamos vertybės – žmonių sveikata, visuomenės saugumas, bendro gyvenimo taisyklės ir šeimos tradicijos, bei šeimos narių teisės ir pareigos vienas kitam turi ypatingą svarbą.

Tokią išvadą teismas daro, remdamasis teismo nustatytų ir pripažintų įrodytomis kaltininko padarytos veikos faktinių aplinkybių viseto analize, kuri atskleidžia kaltinamojo A. P. pasirinktą netinkamą galimų konfliktų sprendimo būdą, jo veiksmų reikšmingumą ir nesiskaitymą su pripažintomis moralės, bendro gyvenimo ir sugyvenimo taisyklėmis ir teisės normomis. Todėl teismas, svarstydamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam, atsižvelgia ne tik į veikos faktines aplinkybes, nukentėjusiosios netinkamą provokuojantį elgesį, bet ir į kaltininko asmenybės bruožus.

Svarstant ir individualizuojant kaltininkui skiriamą bausmę, jos dydį, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę. Šiuo atveju kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, sunkinančia – kaltinamojo girtumą nusikaltimo padarymo metu, kurios yra reikšmingos, svarbios ir neformalios.

Be to, šiame kontekste paminėtinas ir Lietuvos A. T. senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 p., kur nurodyta, jog, vadovaudamasis teisine sąmone, teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. To paties senato nutarimo 5 p. pabrėžta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Taigi, vertindamas kaltinamojo A. P. asmenybę, teismas išskiria jo asmenybės požymius, kurie lemia šio asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu (girtaujantis, kaip beje ir nukentėjusioji, nedirbantis, ne kartą svarstytas, nesirūpinantis šeima – sūnumi), tačiau po nusikaltimo padarymo (pradėjo ieškoti darbo) – rodo, kad kaltininkas stengiasi suprasti savo veiksmų pobūdį, suvokia neigiamas jo pasekmes, nors savo tiesioginiais veiksmais nesiekė jas sumažinti, neieškojo galimybės atlyginti sukeltus nusikalstamais veiksmais nuostolius.

Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga įrodo, kad kaltininkas anksčiau nebuvo teistas, todėl bylos duomenys, apibūdinantys kaltininką nepatvirtina, kad nusikaltimas buvo loginė kaltininko gyvenimo būdo ar jo ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekmė.

Tačiau kaltinamąjį apibūdina ir lengvina jo teisinės atsakomybės padėtį lengvinanti aplinkybė, kurią teismas pripažįsta ir vertina – tai, kad veika padaryta dėl rizikingo nukentėjusiosios elgesio, provokuojant kaltinamąjį.

Dėl civilinio ieškinio

Dėl nukentėjusiojo gydymo stacionare ieškinys tenkinamas iš A. P., nes tik jo tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. P. sveikata, dėl ko ji buvo gydomas stacionare. Priteistina iš kaltininko ligonių kasai 5535,90 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl savo sutuoktinei N. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą (3) trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę nuteistajam A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti dienos

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo tenkinti. Priteisti iš nuteistojo A. P. valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos už N. P. gydymą 5535,90 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.