Kauno apygardos teismo nutartis

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 287 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 840 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

6. Valstybei iš atsakovo priteisė 96 Eur žyminį mokestį, 17,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei 540 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra. Gyvenamąją vietą ieškovė yra deklaravusi tuo pačiu adresu kaip ir trečiasis asmuo. Ieškovės tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5238-151/2005, kuriuo ieškovės, tuo metu nepilnametės, gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovės mama, atsakovas ieškovės išlaikymui įsipareigojo teikti 350 Lt (101,37 Eur) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Atsakovas išlaikymą po 350 Lt (vėliau po 101,38 Eur) iki 2021 m. spalio 9 d. pervesdavo į trečiojo asmens sąskaitą. 2021–2022 mokslo metais ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini), valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Planuojama studijų pabaiga 2025 m. birželio 30 d.

8. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, nuo 2021 m. lapkričio iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauna išmoką vaikui, kurios dydis per mėnesį buvo 70 Eur, nuo 2022 m. vasario 10 d. – 73,50 Eur, nuo 2022 m. liepos 11 d. – 80,50 Eur. Nuo 2021 m. gruodžio 9 d. ieškovė iš atsakovo gavo materialinę paramą po 150 Eur per mėnesį, 2022 m. liepos 10 d. atsakovas jai pervedė 153,92 Eur, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais paramos neteikė. 2021 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), už lapkričio mėnesį ji gavo 249,99 Eur darbo užmokestį.

9. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje išskirtomis sąlygomis, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015), teismas padarė išvadą, kad ieškovė atitinka kriterijus dėl paramos gavimo, kadangi ji yra sulaukusi pilnametystės, bet dar neturi 24 metų amžiaus, mokosi pagal dieninių studijų programą pirmai kvalifikacijai įgyti, neturi registruotino turto ar santaupų. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro savivaldybės mokami vaiko pinigai, ją išlaiko mama su savo tėvų (ieškovės senelių) pagalba. Atsakovas iki 2021 m. spalio 9 d. ieškovei teikė 101,37 Eur išlaikymą, 2021 m. lapkričio 9 d. pervedė 110 Eur. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio atsakovas ieškovei ėmė teikti paramą po 150 Eur per mėnesį. Duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą po 2022 m. liepos 10 d., kai atsakovas pervedė 153,92 Eur, ieškovės banko sąskaitoje nėra.

10. Vertindamas materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybes gauti pajamas, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Tačiau pripažino, kad finansines galimybes turintys tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar, siekdami įgyti profesiją, studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, ir tėvai neturi reikalauti, kad tik ką vidurinį išsilavinimą gavęs, neturintis jokios specialybės bei jokių materialinių resursų asmuo prisiimtų finansinius įsipareigojimus vien tik dėl to, kad gerą materialinę padėtį turintiems tėvams (šiuo atveju – atsakovui) nereikėtų teikti paramos savo paties vaikui.

11. Svarbia aplinkybe teismas pripažino faktą, kad atsakovas iš esmės niekaip neprisidėjo prie ieškovės paruošimo savarankiškam pilnamečio asmens gyvenimui – be 2005 metais sutarto su ieškovės mama išlaikymo, kurio daugiau kaip 15 metų nedidino ir neindeksavo, atsakovas visiškai nusišalino ir nevykdė savo, kaip tėvo, pareigų, nes neteikė ieškovei jokios moralinės paramos ar pagalbos, neprisidėjo prie jos auklėjimo, lavinimo, reikalingų gyvenime įgūdžių formavimo, patirties perteikimo. Nors trečiasis asmuo nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio ieškovei padidinimo, tačiau tai, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad atsakovas galėjo nesirūpinti ieškovės gerove, realiai tinkamu materialiniu aprūpinimu ir kt. Bet kokius draudimus bendrauti su ieškove, trečiasis asmuo paneigė, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoja R. K., kurios parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

12. Vertindamas ieškovės galimybes įsidarbinti laisvu nuo paskaitų metu, teismas pripažino, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga derinti mokslą su darbu. Nustatė, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti studijų tvarkaraščiai patvirtina, kad mokymasis vyksta dieną, paskaitų grafikas nepastovus, jos vyksta įvairiu laiku, įvairiomis savaitės dienomis. Teismas konstatavo, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę bei pareigą koncentruotis į mokslus. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Nors tam tikromis dienomis ieškovei paskaitos trunka ne visą dieną, tačiau ji turi skirti laiko pasiruošti paskaitoms, atsiskaitymams, egzaminams, savarankiškų užduočių atlikimui ir pan., o tai apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu, juolab, kad paskaitų grafikai kinta. Be to, mažai tikėtina, kad jokio konkretaus išsilavinimo neturinti ieškovė, negalinti dirbti pastoviu grafiku, galėtų tinkamai studijuoti ir uždirbti pakankamai lėšų savo išlaikymui. Todėl pripažino, kad ieškovės galimybės savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos, nes didžiąją laiko dalį ji privalo skirti mokslams, o skirdama savo laisvą nuo paskaitų laiką ne mokymuisi, ieškovė gali prarasti valstybės finansuojamą studijų vietą ir tokiu atveju prisidėtų dar ir lėšų studijų apmokėjimui poreikis.

Žemesnės instancijos teismas

14. Vadovaudamasis nurodytu, teismas pripažino, kad nepaisant ribotų galimybių gauti pajamų, ieškovė studijuodama turi tenkinti būtinuosius savo poreikius. Nustatęs, kad ieškovės materialinė padėtis nėra gera, teismas pripažino, kad jai yra būtina tėvų parama kol ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vertindamas priteistino išlaikymo dydį pilnamečiui vaikui jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, teismas vadovavosi teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamu minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, kuriuo paprastai gali būti patenkinti tik minimalūs, būtinieji žmogaus poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nustatė, kad MMA, atskaičius mokesčius, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 533,65 Eur (neatskaičius mokesčių 730 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 633 Eur (neatskaičius mokesčių 840 Eur). Ieškovės nurodyta poreikių patenkinimui reikalinga suma MMA vidurkio 2022–2023 metais neviršija (533,65 Eur + 633,00 Eur ÷ 2 = 583,33 Eur), todėl pripažino, kad protinga ieškovei per mėnesį reikalinga išlaikymo suma, atitinkanti pilnametės aukštojoje mokykloje studijuojančios merginos poreikių pobūdį yra 574 Eur.

17. Spręsdamas realias ieškovės tėvų galimybes teikti paramą pilnamečiui vaikui, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos pajamas 2021–2022 metais vidutiniškai per mėnesį sudarė 708,80 Eur darbo užmokestis. Ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai ir liudytojos R. K. parodymai patvirtina, kad ieškovė su savo mama gyvena ieškovės seneliui (trečiojo asmens tėvui) priklausančiame bute, už kurį nuomos nemoka, tačiau moka komunalinius mokesčius, o prie ieškovės išlaikymo 300–400 Eur suma per mėnesį prisideda ir minėta liudytoja. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su Ž. Š. priklauso nekilnojamasis turtas, tai yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio mokestinė vertė 32 000 Eur, rinkos vertė 2006 m. – 21 452 Eur ir 9/100 dalys ūkio pastato, vidutinė rinkos vertė 7 070 Eur, kuriems įregistruota hipoteka; žemės sklypas 24 600 Eur vidutinės rinkos vertės; 813/3628 dalys žemės sklypo 6 030 Eur vidutinės rinkos vertės. Atsakovas turi transporto priemonę TAURIGA, TAURAS B 702S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė transporto priemonę HONDA JAZZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui ir jo sutuoktinei akcinė bendrovė „Swedbank“ 2006 m. gruodžio 15 d. kredito sutarties pagrindu suteikė kreditą būstui įsigyti, sutarties termino pabaiga 2036 m. gruodžio 15 d. Atsakovo pajamos Lietuvoje 2021 m. sudarė 13,30 Eur, jo darbo užmokesčio pajamos užsienyje 2021–2022 m. vidutiniškai sudarė 4 251,90 svarų sterlingų (4 804,65 Eur) per mėnesį. Atsakovas su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini). Atsakovo sūnui iki 18 metų nustatyta vidutinio lygio negalia dėl blogai kontroliuojamo pirmojo tipo cukrinio diabeto, kitų ligų (celiakinė liga, trumparegystė), taip pat iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jam mokama šalpos neįgalumo pensija. Atsakovo sutuoktinė iš Kauno rajono savivaldybės gauna išmokas vaikams, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas. Atsakovo teigimu, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį 4 400 Eur, o jo sutuoktinės apie 1 200 Eur. Atsakovui reikalingų lėšų dydis per mėnesį sudaro 3 739,52 Eur, savo nepilnamečiams vaikams per mėnesį jis skiria 1 000 Eur.

18. Įvertinęs abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, teismas pripažino, kad atsakovas turi daug geresnes nei trečiasis asmuo finansines galimybes suteikti paramą ieškovei, nes jis su savo sutuoktine turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, vien jis pats gauna daugiau kaip 6 kartus didesnį nei trečiasis asmuo atlyginimą. Nors atsakovas be ieškovės turi dar du vaikus, kurie yra nepilnamečiai ir vienas iš jų turi negalią, tačiau bendros atsakovo šeimos gaunamos pajamos nemažos, vien tik paties atsakovo gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro apie 4 vidutinius darbo užmokesčius Lietuvoje. Be to, valstybė negalią turinčiam atsakovo sūnui skiria išmokas, kurios kompensuoja brangesnį maistą bei reikalingas ligai kontroliuoti priemones, juolab, kad vaikams reikalingos medicinos priemonės dažnai suteikiamos nemokamai, o maistas nėra daug brangesnis nei įprastas, kurį galima nusipirkti su akcijomis. Kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog parama ieškovei neturėtų būti teikiama ar dėl tokios aplinkybės mažinama iš esmės. Atsakovo šeima, net ir turėdama paskolą būstui, galėjo įsigyti dar ir kitą nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus. Atsakovo argumentai dėl jam pačiam reikalingų ir nepilnamečių vaikų poreikiams skiriamų išlaidų dydžio, tik patvirtina, kad ieškovės poreikiai nėra užaukštinti ar neprotingi, juolab, kad ieškovė taip pat turi kai kurių sveikatos problemų (silpni dantys), o gydymas yra mokamas ir nepigus. Nors abu ieškovės tėvai turi finansines galimybes teikti jai paramą, teismo vertinimu, atsakovo realios galimybės yra didesnės už trečiojo asmens galimybes. Be to, ieškovei gyvenant kartu su trečiuoju asmeniu, būtent trečiajam asmeniui tenka užtikrinti ieškovei būstą, dengti nenumatytas papildomas buities ir kitokias išlaidas, prie kurių atsakovas neprisideda. Atsakovo argumentus, kad ieškovė klaidino teismą, nurodydama padidintas išlaidas internetui, teismas laikė smulkmeniškomis bei pažymėjo, kad atsakovas, reikalaudamas preciziškumo iš ieškovės, savo teiginių dėl jo paties ir šeimos poreikių, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, abiejų tėvų ieškovei anksčiau teiktą išlaikymą bei jų turtinę padėtį, įvertinęs kainų pokyčių tendencijas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas realiai ir nepažeidžiant savo bei savo šeimos interesų gali teikti savo pilnametei dukrai jos prašomo dydžio – 287 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokyklos pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus.

Žemesnės instancijos teismas

22. Patikslintą ieškinį tenkinęs visiškai, teismas nusprendė iš atsakovo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai yra 96 Eur ((287,00 Eur × 12 mėnesių × 3 procentai × 75 procentai) + (840 Eur × 3 procentai × 75 procentai)) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista, 540 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ir 17,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

23.2. Apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, kurioje imperatyviai nurodyta, kad vertinant išlaikymo prašančio pilnamečio vaiko turtinę padėtį turi būti vertinama ir tai, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Nors apeliantas sutinka, kad ieškovė turi tenkinti būtinuosius savo pragyvenimo poreikius, tai yra maisto, drabužių, avalynės, vaistų, higienos priemonių bei patiria įvairių kitų išlaidų, pvz., transporto ir kt., tačiau jo manymu, teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, priešingai, nei nurodyta minėtoje nutartyje, visiškai nevertino pačios ieškovės pastangų savo jėgomis gauti lėšų būtiniesiems pragyvenimo poreikiams patenkinti. Priešingai, teismas konstatavo, kad ieškovė nesikreipė dėl valstybės remiamos studijų paskolos, nes baiminasi, kad jai gali nepavykti paskolą grąžinti. Tačiau pilnamečio vaiko teisė į išlaikymą nėra absoliuti. Todėl vadovaujantis minėtos nutarties išaiškinimais ieškovės perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonės savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiančios atsisakymą prisiimti kreditinius įsipareigojimus, dažniausiai negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – atsakovui.

23.3. Teismas, apelianto vertinimu, nepagrįstai nesivadovavo jo nurodyta praktika (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011) bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015, kurioje kasacinės instancijos teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė dėl galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo, negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą. Nors teismas sutiko, kad pilnametystės sulaukęs ir siekiantis studijuoti asmuo turi dėti pastangas gauti pajamų, tačiau šio kriterijaus nagrinėjamoje byloje netaikė, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

23.4. Teismas svarbia aplinkybe laikė su bylos esme nesusijusį faktą, kad atsakovas, ieškovei esant nepilnametei, nedalyvavo jos gyvenime, nevykdė savo, kaip tėvo, pareigų, nes neteikė ieškovei jokios moralinės paramos ar pagalbos, neprisidėjo prie jos auklėjimo, lavinimo, reikalingų gyvenime įgūdžių formavimo, patirties perteikimo. Apeliantas mano, kad abu ieškovės tėvai, ieškovei dar esant nepilnametei, netinkamai vykdė savo, kaip tėvų, pareigas, tai yra atsakovas įstatymų nustatyta neindeksavo teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio, trečiasis asmuo negynė nepilnametės turtinių teisių – nesikreipė į teismą dėl išlaikymo padidinimo, nesikreipė dėl teismo sprendimo vykdymo priverstine tvarka (dėl netaikytos indeksacijos). Tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tokiu būdu teismas supainiojo du skirtingus teisinius institutus – nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir pilnametystės sulaukusio vaiko teisę į paramą (išlaikymą). Nepilnamečio vaiko turtinės ir neturtinės teisės ir nepilnamečio vaiko tėvų pareigos vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Teisine prasme, šis tėvo – vaiko įstatymais sureguliuotas santykis jau yra pasibaigęs. Taigi ieškovei tapus pilnamete, teismo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos tik bendražmogiška, moraline, bet ne teisine prasme, todėl šias teismo nurodytas aplinkybes apeliantas vertino kaip ydingas, teisiškai nesusijusias su nagrinėjamu teisiniu santykiu, nesudarančias pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo palaikomos praktikos privalomai vertinti išlaikymo prašančio pilnamečio vaiko pastangas savo jėgomis gauti lėšų būtiniesiems poreikiams patenkinti.

23.5. Teismo motyvai, kad atsakovas neturi teisės kelti klausimo, ar ieškovė tinkamai vykdo savo, kaip studentės pareigas, nes jos bendras mokymosi rezultatas yra įvertintas tik „6“, taip pat nėra pagrįsti. Pažangumas yra dar vienas kriterijus, kurį kasacinis teismas yra nurodęs privalomai vertinti paramos pilnamečiui vaikui priteisimo bylose. Pažangiai ar nepažangiai mokosi paramos prašantis vaikas, vėlgi yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, kurią aiškinasi ir vertina bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju, teismas išvis nepasisakė, ar ieškovės mokymosi rezultatai yra vertintini kaip atitinkantys pažangaus mokymosi standartą, teismas rėmėsi moralinio, o ne teisinio pobūdžio argumentais, nurodydamas, kad atsakovas nepadėjo ieškovei siekti gerų rezultatų moksle, nes ieškovės gyvenime nedalyvavo, todėl atsakovo kritiką dėl ieškovės mokymosi rezultatų atmetė nepagrįstai.

23.6. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai laikėsi ir vertino kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kadangi pilnamečio vaiko teisė į išlaikymą nėra absoliuti ir pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti beatodairiškai perkeliama tėvams. Vertinant išlaikymo prašančio pilnamečio vaiko turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

23.7. Teismas nesilaikė ir kasacinio teismo imperatyvaus išaiškinimo, pagal kurį, nustatytą vaiko išlaikymo dydį privaloma sumažinti valstybės mokamomis išmokomis, kurių dydis 2021 m. buvo 70 Eur/mėn., o 2022 m. – 73,50 Eur/mėn., todėl neteisingai apskaičiavo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Apelianto skaičiavimu, 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais 500 Eur/mėn. išlaikymo dydis, atskaičius vadinamuosius „vaiko pinigus“, sudarė 430 Eur (500 Eur – 70 Eur). Atsakovas turėjo pareigą teikti išlaikymą, kurio dydis yra dalintinas lygiomis dalimis tarp abiejų ieškovės tėvų, taigi atsakovas turėjo pareigą teikti 215 Eur/mėn išlaikymą (430 Eur/2=215 Eur). Kadangi nurodytu laikotarpiu teikė 150 Eur išlaikymą, už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn. susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma sudarė 130 Eur (215 Eur – 150 Eur = 65 Eur/mėn. x 2 = 130 Eur). 2022 m. sausio – birželio mėnesiais 500 Eur/mėn. išlaikymo dydis, atskaičius vadinamuosius „vaiko pinigus“, sudarė 426,50 Eur (500,00 Eur – 73,50 Eur), atsakovo teiktino išlaikymo dalis sudarė 213,25 Eur/mėn. (426,50 Eur/2 = 213,25 Eur), todėl įsiskolinimas už 2022 m. sausio–birželio mėn. (6 mėn.) sudarė 130 Eur (213,50 Eur – 150 Eur = 63,50 Eur/mėn. x 6 = 381 Eur). Tokiu būdu bendra išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2022 m. birželio 30 d. yra 511 Eur. Todėl teismas, nepadaręs privalomų atskaitymų pagal išmokų vaikams įstatymą mokamų išmokų dydžiu, nepagrįstai iš atsakovo priteisė 840 Eur sumą vietoj 511 Eur sumos.