- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-08
- Bylos Nr.
- 2-440
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas (pran.), Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- Panamos įmonės Armadale Investments S, A.V.
- Trečiasis asmuo
- A.V.
- Atsakovas
- K.J.M., JAV įmonės American Equitable Finance Corporation
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Panamos įmonės Armadale Investments S.A (ieškovo A.V. teisių perėmėjas) atstovo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens A.V. atstovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovų K.J.M. ir JAV įmonės American Equitable Finance Corporation (toliau - JAV įmonės AEFC) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas A.V. pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovams JAV įmonei AEFC ir K.J.M. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 702 679 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų nuosavybės teise valdomų UAB „Žinių radijas” akcijų, taip pat nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovams, areštą visiškam galimo teismo sprendimo įvykdymui reikalinga apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005m. vasario 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovų JAV įmonės AEFC ir K.J.M. 702 679 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, tarp jų ir atsakovų nuosavybės teise valdomas UAB „Žinių radijas” akcijas.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - panaikinti JAV įmonės AEFC nuosavybės teise valdomų 7453 vnt., kas sudaro 29,999% visų UAB „Žinių radijas” paprastųjų vardinių akcijų, areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005m. vasario 22 d. nutartimi atsakovų pareiškimą tenkino – panaikino atsakovės JAV įmonės AEFC nuosavybės teise valdomų 7453 vnt. UAB „Žinių radijas” paprastųjų vardinių akcijų areštą.
Vilniaus apygardos teismas 2005m. birželio 8 d. nutartimi ieškovą A.V. civilinėje byloje pakeitė visų A.V. teisių byloje perėmėja Panamos įmone Armadale Investments S.A., o A. V. procesinę padėtį byloje pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo A.V. atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1. Uždrausti atsakovams atlikti žemiau nurodytus veiksmus: 1) priimti sprendimus didinti ar mažinti UAB „Žinių radijas" (toliau - bendrovė) įstatinį kapitalą; 2) priimti sprendimus dėl bendrovės akcijų rūšies, klasės, nominalo ir skaičiaus keitimo; 3) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; 4) priimti sprendimus reorganizuoti, likviduoti, restruktūrizuoti, pertvarkyti bendrovę ar vykdyti bendrovės atskyrimą; 5) priimti sprendimus dėl bendrovės sandorių, numatytų bendrovės įstatų 8.4 punkte ir šio įstatų punkto keitimo; 6) sudaryti balsavimo sutartis, balsavimo teisės perleidimo ar kitokias akcininkų sutartis, suteikti įgaliojimus balsuoti ir priimti sprendimus aukščiau nurodytais klausimais bet kokiems tretiesiems asmenims; 7) perleisti visas ir bet kokias turtines ir neturtines teises akcijų suteikiamas teises tretiesiems asmenims, taip pat kitokiu būdu suteikti galimybę tretiesiems asmenims naudotis ir/ar realizuoti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. 2. Įpareigoti bendrovės vadovą padaryti atitinkamus įrašus atsakovų vertybinių popierių sąskaitose bei akcijų registracijos žurnale dėl aukščiau nurodytų apribojimų. Nurodė, kad 2005 m. vasario 9 d. nutartyje nėra aiškiai nurodyta akcijų arešto apimtis bei nėra apspręstas disponavimas ir naudojimasis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Atsakovai, laisvai disponuodami ir naudodamiesi akcijų suteikiamomis teisėmis, gali priimti bet kokius ir visus sprendimus, kurie pakeistų akcijų statusą ir/ar iš esmės sumažintų akcijų vertę. Atsakovams atitinkamai realizavus akcijų suteikiamas teises ir sumažėjus areštuotų akcijų vertei, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomas ir todėl būtų pažeisti ieškovo teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 15 d. nutartimi trečiojo asmens A.V. atstovo pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra ginčo dėl atsakovams priklausančių UAB ,,Žinių radijas” akcijų nuosavybės, dėl akcininkų turtinių ir neturtinių teisių apimties bei, kad byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų UAB ,,Žinių radijas”, todėl prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės neturi ryšio su nagrinėjamu ginču dėl nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovės reikalavimai byloje yra užtikrinti ne vien tik atsakovų nuosavybės teise valdomų UAB „Žinių radijas” 16821vnt. akcijų areštu, bet ir šešių atsakovui K.J.M. priklausančių didelio ploto žemės sklypų (l t., b.1.65-70), vien kurių vertė, teismo manymu, turėtų būti didesnė už ieškinio sumą, areštu. Be to tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, bei trečiojo asmens ir/ar ieškovo teisėms iškilusį pavojų dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovų K.J.M. ir JAV įmonės AEFC atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų JAV įmonės AEFC ir K.J.M. 702 679 Lt vertės nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, tarp jų ir atsakovų nuosavybės teise valdomų UAB „Žinių radijas” akcijų areštą. Nurodė, jog 2005 m. birželio 10 d. atsakovas JAV įmonė AEFC į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB „Vilniaus bankas”, pervedė atitinkamą sumą eurais, atitinkančią ieškinio sumą 702 679 Lt. Mokėjimo paskirtis - UAB „Žinių radijas” akcijų, priklausančių atsakovams, arešto panaikinimui CPK 146 str. 2d. nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog CPK 146 str. 2 d. sąlygos įvykdytos, todėl atsakovų turto areštas naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovų K.J.M. ir JAV įmonės AEFC atstovo pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų JAV įmonės AEFC ir K.J.M. 702 679 Lt vertės nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, tarp jų ir atsakovų nuosavybės teise valdomų UAB „Žinių radijas” akcijų, areštą. Teismas nurodė, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 17 d. sąskaitos išrašo matyti, kad 2005 m. birželio 16 d. atsakovas JAV įmonė AEFC į Vilniaus apygardos teismo depozitinę valiutinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 203 510 EUR (ekvivalentas litais 702 679,33 Lt). Mokėjimo paskirtis - pagal CPK 146 str. 2d. turto arešto panaikinimui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1357-43/05. Piniginės lėšos į teismo sąskaitą pervestos nurodant konkrečią jų paskirtį, kiti atsakovų kreditoriai šios sumos išsireikalauti negalės. Teismas pažymėjo, jog ieškinio suma yra 702 679 Lt, o reikalaujamų priteisti palūkanų dydis pinigine išraiška šiuo metu nėra žinomas, ieškovas yra nurodęs reikalaujamų priteisti palūkanų dydį tik procentine išraiška, todėl sumokėtas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos į ieškinio sumą neįeina. Dėl išdėstyto, teismas sprendė, jog areštuoto atsakovų turto suma yra lygi atsakovo JAV įmonės AEFC į teismo sąskaitą pervestai pinigų sumai, užtikrinančiai galimo teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo Panamos įmonės Armadale Investments S.A atstovas prašo: 1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės. 2. Uždrausti atsakovams atlikti žemiau nurodytus veiksmus: 1) priimti sprendimus didinti ar mažinti bendrovės ,,Žinių radijas" įstatinį kapitalą; 2) priimti sprendimus dėl bendrovės akcijų rūšies, klasės, nominalo ir skaičiaus keitimo; 3) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; 4) priimti sprendimus reorganizuoti, likviduoti, restruktūrizuoti, pertvarkyti bendrovę ar vykdyti bendrovės atskyrimą; 5) priimti sprendimus dėl bendrovės sandorių, numatytų bendrovės įstatų 8.4 punkte ir šio įstatų punkto keitimo; 6) sudaryti balsavimo sutartis, balsavimo teisės perleidimo ar kitokias akcininkų sutartis, suteikti įgaliojimus balsuoti ir priimti sprendimus aukščiau nurodytais klausimais bet kokiems tretiesiems asmenims; 7) perleisti visas ir bet kokias turtines ir neturtines akcijų suteikiamas teises tretiesiems asmenims, taip pat kitokiu būdu suteikti galimybę tretiesiems asmenims naudotis ir/ar realizuoti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. 3. Įpareigoti bendrovės vadovą padaryti atitinkamus įrašus atsakovų vertybinių popierių sąskaitose bei akcijų registracijos žurnale dėl aukščiau nurodytų apribojimų. 4. Įpareigoti Turto arešto aktų registrą įregistruoti atitinkamus draudimus disponuoti akcijomis ir jų suteikiamomis teisėmis. Nurodo, jog nutartis yra teisiškai nepagrįsta, pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus bei naikintina dėl šių argumentų:
1. Teismo teiginiai, jog byloje nėra ginčo dėl atsakovams privačios nuosavybės teise priklausančių UAB ,,Žinių radijas” akcijų nuosavybės, akcininkų turtinių ir neturtinių teisių apimties bei byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų UAB ,,Žinių radijas”, todėl prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės neturi ryšio su nagrinėjimu ginču dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįsti. Nurodo, jog teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi areštavo atsakovams JAV įmonei AEFC ir K.J.M. priklausančias UAB „Žinių radijas” akcijas, tačiau nutartyje aiškiai nenurodė akcijų arešto apimties bei neišsprendė disponavimo ir naudojimosi akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, todėl atsakovai laisvai disponuodami ir naudodamiesi akcijų suteikiamomis teisėmis, gali priimti bet kokius sprendimus, kurie pakeistų akcijų statusą ir/ar iš esmės sumažintų akcijų vertę (pvz. gali sumažinti arba padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą, perleisti balsavimo teises ir kt). Atsakovams atitinkamai realizavus akcijų suteikiamas teises ir sumažėjus areštuotų akcijų vertei, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomas, todėl būtų pažeisti apelianto teisėti interesai. Aplinkybės, kad šioje byloje nevyksta ginčai dėl akcijų ar jų suteikiamų teisių, apelianto manymu, nereiškia, kad atsakovai negali sumažinti akcijų vertės. Perleidus balsavimo teises tretiesiems asmenims akcijos taptų visiškai bevertės. Balsavimo teisių perleidimas nėra viešai atskleidžiamas juridinis faktas, todėl apeliantas teigia, jog negalėtų imtis jokių prevencinių priemonių tokiam perleidimui išvengti. Be to pažymi, jog uždarosios akcinės bendrovės akcijomis nėra prekiaujama viešai, todėl jokie bendrovės esminiai įvykiai, priimami sprendimai, galintys iš esmės pakeisti akcijų vertę, nėra skelbiami viešai ir negali būti žinomi apeliantui. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. lapkričio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-554/2004) nurodė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali įtakoti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimas tokiais klausimais, kaip įstatų pakeitimas, įstatinio kapitalo mažinimas (išskyrus kai tai numatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų keitimas į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimas ar reorganizavimas, pelno paskirstymas, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovių įstatinio kapitalo, perleidimas, nuoma ar įkeitimas, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis yra didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimas bei garantavimas. LAT taip pat nurodė, kad balsavimo šiais klausimais uždraudimas atsakovui yra viena iš galimų būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas teigia, jog apribojimas priimti sprendimus, galinčius pabloginti akcijų vertę, gali būti taikomas ne tik esant ginčui dėl akcijų ar jų suteikiamų teisių, bet ir kitais atvejais, kai gali būti sumažinama jų vertė, todėl pateiktas prašymas turi tiesioginį ryšį su byla. Be to atsakovai 2005 m. birželio 14 d. pareiškime patys nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra pripažinta, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo apimtį atitinka kreditoriaus ir skolininko pusiausvyros principą. Tačiau, apelianto manymu, tokios laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti laikomos pakankamomis tik tuo atveju, jei akcijų vertė nesumažėtų, o būtų tokios pačios vertės, kaip ir jų arešto metu. Būtent dėl to ir yra būtina išspręsti disponavimo akcijomis ir jų suteikiamomis teisėmis apimtį. Apeliantas pažymi, jog neprašo naujų ar papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, o prašo teismo patikslinti akcijų arešto apimtį, nustatant draudimą priiminėti sprendimus, mažinančius akcijų vertę. Toks patikslinimas yra svarbus ir esminis, siekiant išvengti neaiškumų ir vėlesnių ginčų dėl arešto masto bei apimties.
2. Teismas teigdamas, kad areštuotų žemės sklypų vertė yra didesnė už ieškinio sumą viršijo teismui suteiktos kompetencijos ribas bei įgaliojimus. Turto ir verslo vertinimo įstatymas imperatyviai nurodo, kad turto vertinimu užsiima atestuoti turto vertintojai, turintys atitinkamą kvalifikaciją bei licenciją. Dėl to areštuotų žemės sklypų vertes turi teisę nustatyti tik nepriklausomi turto vertintojai, o ne teismas. Apeliantas teigia, jog jo reikalavimai yra užtikrinti K.J.M. žemės sklypų areštu, tačiau sumažėjus akcijų vertei apelianto reikalavimai byloje būtų nepakankamai užtikrinti, o teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
3. Ginčo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nutartyje nenurodė nustatytų aplinkybių bei nepateikė motyvų ir argumentų. Teismo motyvo „turėtų būti didesnė už” loginė konstrukcija vertintina, kaip tam tikra abejonė, kuri priimant sprendimą (nutartį) neturėtų būti laikoma pagrindiniu motyvu priimant pagrįstus ir teisėtus teismo sprendimus (nutartis).Teismas neįvertino aplinkybės, kad ne tik K.J.M., bet ir JAV įmonė AEFC yra atsakovas šioje byloje. Aplinkybė, kad K.J.M. areštuoto turto užtektų ieškinio reikalavimams patenkinti, apelianto manymu, neįrodo ir neužtikrina, jog atsakovo JAV įmonės AEFC įsipareigojimai apeliantui būtų patenkinti priverstinio vykdymo atveju. Apeliantas teigia, jog, reikšdamas reikalavimą keletui atsakovų, turi teisę reikalauti, kad šio reikalavimui užtikrinti būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės visų bendraatsakovių atžvilgiu. Be to, apelianto duomenimis, atsakovas JAV įmonė AEFC Lietuvoje kito turto, išskyrus 97,71 proc. UAB ,,Žinių radijas” akcijų (t.y. 24 274 akcijų; areštuota tik 70 proc. bendrovės akcijų), nuosavybės teise neturi ir iki šiol nenurodė banko sąskaitų, kuriose galėtų būti kokių nors lėšų. JAV įmonė AEFC yra užsienio juridinis asmuo, veikiantis JAV, su kuria Lietuva nėra sudariusi teisinės pagalbos sutarties, todėl teigiamo apeliantui sprendimo atveju, šio sprendimo vykdymas galėtų tapti apskritai neįmanomas arba labai sunkiai realizuotinas. Apeliantas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, labai svarbu, kad areštuotas vienintelis atsakovo JAV įmonės AEFC turtas neprarastų savo vertės ir apeliantui teigiamo teismo sprendimo atveju į jį galėtų būti nukreiptas išieškojimas Lietuvoje.
4. Teismo teiginys, jog tretysis asmuo A.V. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei teisėms iškilusį pavojų dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo, nepagrįstas. Apeliantas teigia, jog neprašo naujų ar papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, o prašo teismo patikslinti akcijų arešto apimtį, nustatant draudimą dėl sprendimų, mažinančių akcijų vertę, priėmimo. Akcijų areštas turėtų apimti ir apelianto prašomus nustatyti apribojimus dėl akcijų vertės mažinimo. Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka nustatyti akcijų arešto apimtį, apelianto manymu, leidžia teigti, kad atsakovai turi ketinimų pasinaudoti esamu neaiškumu dėl turto arešto apimties ir sumažinti akcijų vertę.
Kitu atskiruoju skundu ieškovo Panamos įmonės Armadale Investments S.A atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės - atsakovų prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nurodo, jog nutartis teisiškai nepagrįsta, pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus , todėl naikintina dėl šių argumentų:
1. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes, kad minima suma eurų buvo pervesta ir užskaityta atsakovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo sąskaitoje. Apeliantas teigia, jog iš teismo nutartyje nurodytų aplinkybių tapo žinoma, kad minėta suma EUR šiuo metu yra apskaitoma ne Vilniaus apygardos teismo sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) į kurią atsakovas, duodamas mokėjimo nurodymą bankui, norėjo šias lėšas pervesti, o Vilniaus apygardos teismo depozitinėje valiutinėje sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Dėl to, apeliantas teigia, jog nesutinka su teismo nutartyje nurodytais teiginiais, kuriais tvirtinama, kad atsakovas įmokėjo minėtą sumą EUR į teismo depozitinę valiutinę sąskaitą. Atsakovas duodamas nurodymą bankui nurodė pinigines lėšas pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, apelianto manymu, minėtos lėšos būtent šioje sąskaitoje ir turėtų būti apskaitomos. Pažymi, jog bankas, vykdydamas kliento (atsakovo) mokėjimo nurodymą, nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pinigines lėšas perkėlė ne į tą sąskaitą, kuri buvo nurodytą mokėjimo pavedime, o teismo buhalterija, neturėdama teisės ir nesilaikydama teisės aktų nustatytų reikalavimų, minėtą sumą priėmė ir apskaitė savo valiutinėje sąskaitoje, todėl atsakovas, pasinaudodamas šia banko ir teismo buhalterijos klaida, turi teisę, bet kuriuo momentu pinigines lėšas, perkeltas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir be savininko tinkamai išreikštos valios, susigrąžinti. Apeliantas teigia, jog šiuo atveju nesilaikyta CPK reikalavimų ir piniginės lėšos pervestos ne į specialiąją teismo sąskaitą, o į paprastą atsiskaitomąją sąskaitą, skirtą operacijoms su užsienio valiuta, todėl piniginės lėšos nėra tinkamai apsaugotos nuo galimo išieškojimo trečiųjų asmenų naudai bei paties atsakovo nesąžiningų veiksmų.
2. Teismo teiginys, jog piniginės lėšos į teismo sąskaitą pervestos nurodant konkrečią jų paskirtį ir kiti atsakovų kreditoriai šios sumos išsireikalauti negalės, nepagrįstas dėl to, kad mokėjimo paskirtimi atsakovas nurodė - pagal LR CPK 146 str. 2 d. turto arešto panaikinimui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1357-43/05. Apeliantas teigia, jog minėta paskirtis suprantama, ne kaip atsakovo tinkamo prievolių įvykdymo garantija, o kaip sumos sumokėjimas, turint tikslą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Būtent pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu ir yra apsiribojama šiuo piniginių lėšų sumokėjimu, sumokėjimo tikslo pasiekimas, t.y. teismo priimtos nutarties panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjimas leis atsakovui piniginėmis lėšomis disponuoti laisvai. Lėšų apskaitymas atsiskaitomojoje teismo sąskaitoje, skirtoje operacijoms su užsienio valiuta, apelianto manymu, negali būti sutapatinimas su piniginių lėšų apskaitymu specialiojoje teismo sąskaitoje. Apeliantas pažymi, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų teismo sąskaitų atidarymo, uždarymo, šiose sąskaitose laikomų piniginių lėšų apskaitos, disponavimo šiose sąskaitose laikomomis lėšomis tvarkos, įmokėjimo ir išmokėjimo iš šių sąskaitų tvarkos. Teismo „specialioji” sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), arba „depozitinė” valiutinė sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), ieškovo žiniomis buvo atidarytos, kaip paprastos atsiskaitomosios juridinio asmens sąskaitos, todėl jokių apribojimų ar draudimų nukreipti išieškojimą į šiose sąskaitose esančias skolininkų lėšas vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus nėra. Esama teisinė bazė, apelianto manymu, suteikia teisę antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą, nukreipti išieškojimą ir į pinigines lėšas esančias pas trečiuosius asmenis (įskaitant teismą). Tokiu būdu ieškovo reikalavimai šioje byloje lieka visiškai neapsaugoti.
3. Teismo teiginiai, jog ieškinio suma yra 702 679 Lt, o reikalaujamų priteisti palūkanų dydis pinigine išraiška šiuo metu nėra žinomas, nes ieškovė yra nurodžiusi reikalaujamų priteisti palūkanų dydį tik procentine išraiška, o sumokėtas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos į ieškinio sumą neįeina, nepagrįsti, todėl kad procesinės palūkanos ieškinio pateikimo teismui dieną bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dieną negali būti išreiškiamos pinigine išraiška. CPK įtvirtina teisę ieškovui reikalauti iš atsakovo procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Būtent teisminis bylos nagrinėjimo ir sprendimo įvykdymo terminas apsprendžia konkretų procesinių palūkanų dydį, bei piniginę šių palūkanų išraišką. Palūkanos yra skaičiuojamos iki to momento, kai teismo sprendimas yra įvykdomas. Ieškovas teigia, jog atsiliepime nurodė, kad šioje byloje procesinės palūkanos gali siekti daugiau kaip 13 000 ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į atsakovų prašymus prijungti kelias civilines bylas, įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, procesinių palūkanų gali susikaupti dar apie 24 000 Lt. Dė to, apeliantas mano, jog teismas spręsdamas atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo privalėjo į šiuos teiginius atsižvelgti. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, jog sumokėtas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos į ieškinio sumą neįeina nes CPK numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Dėl to apeliantas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, juolab, kad jau šiuo metu bylinėjimosi bei teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra didelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovai ginčija atskirųjų skundų argumentus ir prašo: 1) apeliacinį procesą pagal ieškovo Panamos įmonės Armadale Investments S.A. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo nutraukti; 2) ieškovo Panamos įmonės Armadale Investments S.A. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo atmesti; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paduodant nepagrįstą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo paskirti apeliantui Armadale Investments S.A. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų ) baudą atsakovų K.J.M. ir American Equitable Finance Corporation naudai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Dėl 2005 m. birželio 29 d. nutarties
CPK 144 straipsnio pirma dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Iš bylos dokumentų matyti, kad A.V. (jo teises perėmė Panamos įmonė Armadale Investments S.A.), pareikšdamas JAV įmonei American Equitable Finance Corporation ir K.J.M. ieškinį dėl 702 679 Lt nuostolių atlyginimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1 t. 2 b.l.). Pirmosios instancijos teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovų turtą 702 679 Lt sumai (1 t. 28 b.l.). Atsakovas JAV įmonė American Equitable Finance Corporation 2005 m. birželio 16 d. pervedė į Vilniaus apygardos teismo valiutinę sąskaitą 203 510 eurų, kuri pagal galiojantį kursą lygi 702 679 litams (2 t. 78, 79 b.l.). Taigi atsakovas, įmokėdamas į pirmosios instancijos teismo sąskaitą ieškiniu prašomą priteisti sumą, užtikrino būsimo (ieškinio tenkinimo atveju) sprendimo įvykdymą, tai yra pašalino aplinkybes, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio antra dalimi, kuri nurodo, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pagrįstai ieškovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovų turto areštą) panaikino.
Atsakovas JAV įmonė American Equitable Finance Corporation, sumokėdama pinigus į teismo sąskaitą, nurodė, jog jie mokomi A.V. pareikštam ieškiniui užtikrinti ir šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) panaikinimui. Taigi pinigai sumokėti į teismo sąskaitą, jų mokėjimo paskirtis nurodyta ir be bylą nagrinėjančio teismo nurodymo jais niekas negali naudotis. Todėl apelianto teiginiai, jog pinigai sumokėti į netinkamą sąskaitą, atsakovai ar kiti asmenys galės jais naudotis ir ieškinys liks neužtikrintas, nepagrįsti.
Apeliantas argumentuoja, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovui bus priteista didesnė negu 702 679 Lt suma, nes jis bylinėjimosi procese patirs didesnius nuostolius, ir dėl to naikinti laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) nebuvo pagrindo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovų turtą bendrai 702 679 Lt sumai. Ieškovas tokią laikinąją apsaugos priemonę laikė pakankama užtikrinti ieškinį, nes teismo nutarties neginčijo ir taikyti didesnių laikinųjų apsaugos priemonių neprašė. Atsakovas, sumokėdamas pinigus į teismo sąskaitą, užtikrino ieškinį tokia apimtimi, kokią teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė, todėl minėtas apelianto argumentas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį neteisėta. Kiti apelianto argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti 2005 m. birželio 29 nutartį neteisėta.
Atsakovai, atsiliepdami į atskirąjį skundą, nurodo, kad apeliantas, pareikšdamas aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaudamiesi CPK 95 straipsnio antra dalimi, prašo skirti apeliantui baudą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamo atskirojo skundo padavimas nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jam už tai turėtų būti skirta bauda. Jeigu atsakovai mano, kad visa šios bylos eiga rodo, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jie turi teisę CPK 95 straipsnio pirmos dalies pagrindu ir tvarka kreiptis į teismą dėl piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis padarytų nuostolių atlyginimo.
Dėl 2005 m. birželio 15 d. nutarties
Laikinosios apsaugos priemonės tai Civilinio proceso kodekso normų nustatytas laikinas, kol bus priimtas teismo sprendimas, ginčo objekto apsaugos mechanizmas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu teismas jas taiko, jeigu yra realios prielaidos, kad jų nepritaikius gali pasunkėti arba tapti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Jas taikydamas teismas įprastai skiria vieną ar kelias CPK 145 straipsnyje numatytas priemones ir apriboja atsakovo teises arba sukuria jam pareigas. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo A.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažino, jog tikslinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir 2005 m. vasario 9 d. nutartimi areštavo atsakovų JAV įmonės American Equitable Finance Corporation ir K.J.M. turtą, tame tarpe jų valdomas UAB ,,Žinių radijas" akcijas, bendrai 702 679 litų sumai (1 t. 28 b.l.). Vėliau, 2005 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė-panaikino areštą daliai atsakovo American Equitable Finance Corporation valdomų UAB ,,Žinių radijas" akcijų (1 t. 80 b.l.). Trečiojo asmens A.V. atstovas prašė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra prašė atsakovams uždrausti: didinti ar mažinti UAB ,,Žinių radijas" įstatinį kapitalą; keisti šios bendrovės akcijų rūšį, klasę, skaičių; reorganizuoti, likviduoti ar kitaip pertvarkyti bendrovę; priimti sprendimus dėl bendrovės sandorių; perleisti tretiesiems asmenims balsavimo akcijomis teises ir apriboti kitokias akcininkų (atsakovų) turtines bei neturtines teises.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareikštą prašymą, kadangi pagal bylos dokumentus, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos ne tik UAB ,,Žinių radijas" akcijos, bet ir ženklus atsakovui K.J.M. priklausantis nekilnojamasis turtas (šeši žemės sklypai), kurio, pirmosios instancijos teismo nuomone, faktiškai pakanka ieškinio užtikrinimui. Atsakovai valdo UAB ,,Žinių radijas" akcijas, tačiau ši bendrovė yra atskiras ūkio subjektas, kuris nėra bylos dalyviu (su byla nesusijęs), ir visiškas bendrovės akcininkų veiklos suvaržymas aiškiai pažeistų šio ūkio subjekto interesus, dėl šių suvaržymų bendrovė galėtų patirti ženklių nuostolių. Be to, kaip nutartyje minėta, pirmosios instancijos teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra panaikino atsakovų turto areštą ir kolegija šia nutartimi paliko 2005 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą, todėl nagrinėjamas ginčas dėl 2005 m. birželio 15 d. nutarties neteko teisinės reikšmės.
Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad naikinti ginčijamą teismo 2005 m. birželio 15 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.