- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- eI-4040-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00157-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. G. teismui paduotu skundu prašė panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2018-03-29 sprendimą Nr.P9-72 „Dėl prašymo pakeisti žemės paskirtį“ (toliau- ir Sprendimas) ir įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorių tenkinti G. G. 2018-03-16 prašymą pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Suginčių sen., Molėtų r., (toliau- ir Žemės sklypas) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio bei nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. 2017-11-14 pareiškėjas Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija) direktoriui pateikė prašymą pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio bei nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą. Administracija 2017-11-20 raštu tenkinti prašymą atsisakė, nurodžiusi, jog numatomo įveisti miško nėra daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties Žemės sklypo ploto. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Molėtų skyriui pateikė prašymą įvesti mišką ne miško žemės sklype, šis jo prašymas buvo patenkintas NŽT Molėtų skyriaus 2017-12-15 raštu, miško įveisimui pritarė ir Administracija. 2018-03-13 Valstybinė miškų tarnyba 2018-03-13 raštu pareiškėją informavo, kad pagal jo pateiktą prašymą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys (toliau- ir Miškų kadastras) apie miškus, esančius Žemės sklype, yra atnaujinti bei pateikė Miškų kadastro žemėlapio fragmentą su pareiškėjo Žemės sklypo ribomis, iš kurio matosi, jog daugiau kaip 90 procentų viso Žemės sklypo užima būtent miškas. Pareiškėjas 2018-03-16 prašymu pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į miškų ūkio pakartotinai kreipėsi į Administraciją, tačiau Administracija Sprendimu jo prašymo netenkino, konstatavusi, jog Žemės sklypas pagal Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius nepatenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritoriją, todėl pakeisti Žemės sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus sprendimu nėra galimybės. Mano, kad atsakovas per siaurai aiškina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai teigia, jog Administracijos direktorius gali priimti sprendimą pakeisti žemės sklypo paskirtį tik urbanizuotose ir urbanizuojamosiose teritorijose. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktą 2014-09-08 išaiškinimą, asmenys, įveisę mišką ne miško žemėje ir pageidaujantys pakeisti minėtam žemės sklypui paskirtį, turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu priimti sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, šiuo atveju gali būti miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, jeigu ši schema tai teritorijai parengta. Utenos apskrities Molėtų rajono savivaldybės Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema yra parengta būtent tai teritorijai, kurioje yra Žemės sklypas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio vietą ir laiką yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ar urbanizuojamojoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau- ir Aprašas) nuostatas, tuo atveju, jeigu numatoma įveisti mišką daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas. Atsakovė ginčijamą Sprendimą priėmė remdamasi Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį administracijos direktorius priima tik urbanizuotose ir urbanizuojamosiose teritorijose, į kurias Žemės sklypas nepatenka. Be to, iš pareiškėjo Žemės sklypo nuosavybės dokumento matyti, kad miškas Žemės sklype neužima 90 procentų viso Žemės sklypo ploto. Kokie turi būti atliekami veiksmai dėl Žemės sklypo paskirties keitimo, nustato NŽT teritorinis skyrius, remdamasis Aprašo 18, 19 ir 20 punktais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu Žemės sklype esantis miškas užima 90 procentų viso Žemės sklypo ploto. Nurodė, kad atsakovė pareiškėją paliko nežinomybėje, neišaiškinusi, kur žmogus turėtų kreiptis ir kokius veiksmus jis turėtų atlikti. Jeigu būtų rengiamas žemėtvarkos projektas, jis vis tiek turėtų būti rengiamas pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, todėl mano, kad tai būtų tik bereikalinga gaišatis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui G. G. nuosavybės teise priklauso 7,8 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Suginčių sen., Molėtų r. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis Žemės sklype yra 4,9 ha miško plotas. Pareiškėjas 2017-11-29 prašymu kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių, prašydamas išduoti leidimą įveisti mišką Žemės sklype, nurodydamas pageidaujamo apsodinti mišku žemės sklypo plotą- 0,84 ha. NŽT Molėtų skyrius, gavęs Administracijos bei Kultūros departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus suderinimus, 2017-12-15 pareiškėjui išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 0,84 ha plote (toliau- ir Leidimas), nurodęs, jog leidimas išduodamas su sąlyga, kad įveisus mišką, turi būti keičiama Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į miškų ūkio paskirtį; Leidimo priede- Miško įveisimo ne miško žemėje žemės sklypo plane pažymėjo įveisiamo miško ribas bei plotą. Pareiškėjo prašymu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atnaujino Miškų kadastro duomenis apie miškus, esančius Žemės sklype, ir apie tai pareiškėją informavo 2018-03-13 raštu, pateikdamas Miškų kadastro miškų žemėlapio fragmentą.
Pareiškėjas 2018-03-16 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į miškų ūkio bei nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą. Su prašymu atsakovei pateikė Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl Žemės sklypo, Žemės sklypo planą, Valstybinės miškų tarnybos pranešimą, Miškų kadastro miškų žemėlapio fragmentą. Administracija 2018-03-19 sprendimu, įformintu Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2018-03-29 raštu Nr.P9-72, patenkinti pareiškėjo prašymą ir pakeisti Žemės sklypo paskirtį atsisakė, nurodžiusi, jog Žemės sklypas pagal Molėtų rajono teritorijos bendrojo plano sprendimus patenka į ekstensyvios žemės ūkio veiklos (IV-že) zoną (įskaitant įsiterpusius miškus), o pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį administracijos direktorius gali priimti tik urbanizuotoje ir urbanizuojamosiose teritorijose, atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pagal Aprašo 18,19,20 punktus, nurodė, kad ginčo atveju NŽT teritorinis skyrius nustato, kokie turi būti atliekami veiksmai dėl žemės paskirties pakeitimo. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir jį ginčija nagrinėjamojoje byloje.
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką bei sąlygas reglamentuojančios Žemės įstatymo teisės normos aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau- ir Teritorijų planavimo įstatymas) teisės normomis.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą (toliau ir Bendrasis planas), jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Žemės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintos teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai (tarp jų- vietovės lygmeniu rengiami detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (tarp jų-specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį, detalieji planai rengiami Bendrojo plano nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamosiose teritorijose (1 dalis), detalieji planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamosiose teritorijose nerengiami; tokiose teritorijose, vadovaujantis Bendruoju planu ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (4 dalies 1 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustato, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. O Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalis nustato, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal Bendrąjį ir detalųjį planus.
Šių teisės normų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama, vadovaujantis Bendruoju planu: urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje- pagal detaliuosius planus, tvirtinamus savivaldybės administracijos direktoriaus (teritorijų planavimo įstatymo 27 strapsnio 4 dalis), nesant teritorijai parengtų detaliųjų planų- savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose- žemėtvarkos planavimo dokumentu.
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr.1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas. Pagal Aprašo 9 punktą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Aprašo 10 punkte nurodyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu keičiamas tik Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais (ginčui aktuali nuoroda į Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį). Aprašo 11 punkte nustatyta, jog prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 9 punkte nurodytu atveju teikiamas institucijai, tvirtinančiai (patvirtinusiai) teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurių pagrindu keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), o Aprašo 10 punkte nurodytu atveju – savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas tik tada, kai žemės sklypas, kurio paskirtį prašoma pakeisti, patenka į Bendruoju planu nustatytą urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, kai tai teritorijai neparengti detalieji planai.
Byloje pateikta Molėtų rajono teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžinio ištrauka patvirtina, ir nagrinėjamojoje byloje šios aplinkybės šalys neginčija, kad pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas nepatenka į Bendruoju planu patvirtintą urbanizuotą ir urbanizuojamąją teritoriją. Todėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas nepriskirtinas Administracijos direktoriaus kompetencijai. Aprašo 18, 19 bei 20 punktai niekaip nekeičia aukščiau išvardintuose teisės aktuose įvirtintų nuostatų, tik apibrėžia, kokiomis sąlygomis keičiama (ar nekeičiama) žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės ūkio paskirties žemės sklype įveisiant mišką. Jeigu pagal Aprašo 19, 20 punktus turi būti keičiama žemės sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, (ar jos dalies) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, ji pakeičiama pagal šiuose punktuose nurodytus teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2.7 punktas numato, kad tuo atveju, kai keičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau- ir Projektas), kuris yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams (Taisyklių 2 punktas). Pagal Taisyklių 5 punktą, Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, tvirtina NŽT vadovas ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas, o Projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje- savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje. Tai dar kartą patvirtina teismo padarytą išvadą, kad spręsti klausimus, susijusius su pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimu, nepriskirtina Administracijos direktoriaus kompetencijai.
Pareiškėjas ir jo atstovė skundą grindžia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pateiktu 2014-09-08 išaiškinimu, tačiau šis išaiškinimas nėra teisiškai reikšmingas, nes galiojantys teisės aktai nesuteikia šios institucijos teikiamiems išaiškinimams privalomos teisinės galios.
Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė Sprendimu išsamiai ir aiškiai atsakė į pareiškėjo atsakovei pateiktą prašymą, jį pagrindė objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodė galimą pareiškėjos prašymu keliamo klausimo sprendimo būdą, Sprendimo apskundimo tvarką, kas skundžiamą Sprendimą leidžia vertinti kaip atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, atsisakydama pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl naikinti Sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.