- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-438-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00012-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė
- Kaltinamasis
- V. M., G. P.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria nutrauktas bylos procesas pagal nukentėjusiojo V. B. skundą dėl V. M. ir G. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 155 str. 1 d.
V. M. patirtos 248,87 Eur išlaidos, sumokėtos už advokato pagalbą, dokumentų kopijų darymą, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš Vytauto B. V. M. naudai.
G. P. patirtos 242 Eur išlaidos, sumokėtos už advokato pagalbą, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš Vytauto B. G. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. B. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2014 m. kovo 17 d. 9 val. 34 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), pasivadinęs vardu „Apmaudu“, internetiniame tinklapyje www.respublika.lt po publikuotu straipsniu „Ūkininkas V. B.: kol turėsime kuo didžiuotis, tol būsime“ patalpino tikrovės neatitinkantį ir V. B. įžeidžiantį komentarą: „Apmaudu, kad šitą žmogų ūkininku vadina, tikrų ūkininkų vardą žemina“, ir prašė patraukti V. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d.
Skunde taip pat nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. 9 val. 52 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) G. P., pasivadinęs vardu „G.“ po internetiniame tinklalapyje www.respublika.lt publikuotu straipsniu „Ūkininkas V. B.: kol turėsime kuo didžiuotis, tol būsime" patalpino tikrovės neatitinkantį ir V. B. įžeidžiantį bei šmeižiantį komentarą: „Tiktai žodžiai skiriasi nuo darbų, koks tu ūkininkas, tik samdytas parazituojančios įmonės (kuri net lietuviškų raidžių nepripažįsta AgroWill) samdytas kareivis. Ši įmonė per šantažus, kaip čia tiksliau pasakyti, supirko, konfiskavo, nureketavo kolūkiečių pajus. Taip bandydami atkurti kolchozus ir taip jie norėtų padaryti visoj Lietuvoj. Bet tuos kolchozus jie bando atkurti, atiminėdami teisėtai sugrąžintų ūkininkų žemes – tampydami juos po teismus, kad jiems parduotų žemes. O prokuratūra galėtų pasidomėti, kaip jūs vykdėt aukcioną ir savo dirbamas žemes, suformuodami didelius sklypus, pardavėt (duomenys neskelbtini) kapitalo įmonei (jūsų internetiniame puslapyje parduodamų sklypų aibė). Tiktai gaila, kad Respublika pasiduoda tai propagandai. Dar, tarp kitko, šis tariamas ūkininkas sugriovė seną jaunųjų ūkininkų sąjungą ir sukūrė naują, turbūt tokią, kad atstovautų Agrowillo interesus“, ir prašė G. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi baudžiamasis procesas pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. B. privataus kaltinimo skundą pagal BK 155 str. 1 d. dėl V. M. ir G. P., nutrauktas, privačiam kaltintojui atsisakius kaltinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-13 nutartį dalyje dėl 248,87 eurų proceso išlaidų priteisimo iš Vytauto B. V. M. naudai ir 242 eurų proceso išlaidų priteisimo iš V. B. G. P. naudai.
Nurodo, kad jis kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašė taikyti baudžiamąją atsakomybę kaltinamiems asmenims V. M. ir G. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. padarymo. Skundas buvo paduotas 2015 metų vasario mėnesį, kai šis baudžiamojo kodekso straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už tokią veiką. Teigia, kad nebaigus bylos nagrinėti iš esmės, 2015-07-10 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo 2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1888, kuris panaikino BK 155 str., todėl nebeliko pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. 2015-08-10 pareiškimu jis nuo pareikšto kaltinimo V. M. ir G. P. atsisakė. Kaltinamieji asmenys pateikė teismui prašymus juos išteisinti ir priteisti atstovavimo išlaidas už advokato pagalbą. Teigia, kad jis savo pareiškime argumentavo, jog kaltinimo atsisako dėl to, kad įstatymo leidėjas veiką dekriminalizavo, prašė nepriteisti kaltinamiems asmenims atstovavimo išlaidų, nes byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.
Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje, nutraukdamas privataus kaltinimo bylą, teismas pasisakė, jog atsisakyti kaltinimo yra privataus kaltintojo prerogatyva, ir kad nukentėjusysis sprendžia ar jam kreiptis su kaltinimu, ar atsisakyti. Teismas pasisakė, jog kaltinami asmenys neturėdami pasirinkimo teisės, buvo priversti kreiptis į advokatą, todėl jiems priteistinos turėtos išlaidos. Su tokia teismo išvada nesutinka, t. y. nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad kaltinamieji asmenys buvo „priversti“ kreiptis pagalbos į advokatą, o nukentėjusysis „vienintelis subjektas procese“, turintys teisę paduoti skundą, palaikyti kaltinimą ar atsisakyti skundo. Iš tokių argumentų, teismas padarė išvadą, kad jis neva savo veiksmais sukėlė tokias pasekmes, kad kaltinamieji asmenys kreipėsi pagalbos į advokatą, o jis (V. B.), po to „ėmė ir atsisakė skundo“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą V. M. prašo atmesti V. B. skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai vertino, kad V. B. veiksmai sąlygojo V. M. bei G. P. kreipimąsis teisinės pagalbos, jog būtent kaltintojo veiksmai, numatyti BPK 34 str., 407 str. ir 408 str., buvo vienintelė sąlyga kaltinamiesiems kreiptis teisinės pagalbos bei patirti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad kaltintojas turėjo įvertinti ne tik galimybę inicijuoti baudžiamosios bylos procesą, bet ir jos išnagrinėjimo perspektyvą priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Mano, kad kaltintojo procesinis veiksmas – atsisakymas nuo skundo – buvo sąmoningas ir be kita ko, sąlygotas siekiu išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal kaltinamųjų pateiktus prašymus atlyginti patirtas proceso išlaidas. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas nutartimi proceso išlaidas priteisė teisingai, nepažeisdamas BPK 105 str. nuostatų ir užkirsdamas kelią V. B. piktnaudžiauti procesu.
Atsiliepimu į nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą V. M. prašo atmesti V. B. skundą kaip nepagrįstą ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad kaltintojas deklaratyviai nurodo, jog kaltinimo atsisakymas nebuvo vien nukentėjusiojo V. B. prerogatyva, tačiau pagrindo, o būtent BPK normos, kurios įpareigotų kaltintoją atsisakyti nuo kaltinimo nenurodo. Teigia, kad vertinant BPK 416 str. nuostatas, kaltintojas yra asmuo, kuris palaiko kaltinimą ir nuo jo valios priklauso proceso eiga. Mano, kad kaltintojas nagrinėjamoje byloje neturėjo pareigos atsisakyti nuo kaltinimo, o tai reiškia, kad kaltinimo atsisakymas buvo išimtinai kaltintojo prerogatyva ir kad kaltintojas atsako už visą procesą ir dėl jo kylančias pasekmes, šiuo atveju – proceso išlaidų atlyginimą. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas nutartimi proceso išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai.
Teismo posėdžio metu kaltinamieji V. M. ir G. P. prašė nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas, gavęs BPK 313 str. nustatyta tvarka ir terminais apeliacinį skundą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagristumą.
Nukentėjusysis V. B. apeliaciniame skunde prašo apylinkės teismo nutarties dalį, kuria iš jo priteista 248,87 eurų proceso išlaidų V. M. ir 242 eurų proceso išlaidų G. P., panaikinti, nurodydamas, kad kaltinimo atsisakė dėl to, kad įstatymo leidėjas veiką dekriminalizavo.
BPK 105 str. 1 d. numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties įstatymo 6 d. nurodyta, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Minėto įstatymo 7 d. nurodyta, jog kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas dėl nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. B. pareiškimo, kuriuo jis atsisakė kaltinimo, priėmė ne nuosprendį, bet nutartį, o tokia proceso pabaiga nėra numatyta BPK 105 straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas turi teisę, o ne pareigą, nuspręsti, kokią proceso išlaidų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas baudžiamasis procesas.
Šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas buvo pradėtas V. B. iniciatyva, taikinamajame posėdyje šalys nesusitaikė, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Viename iš teismo posėdžių nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. B. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė kaltinimo, nurodydamas, kad 2015-07-10 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo 2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1888, kuris panaikino BK 155 str., t. y. nusikalstama veika buvo dekriminalizuota. Teisiamojo posėdžio metu, kaip matyti iš posėdžio protokolo, V. B. taip pat paaiškino, jog pasikeitus įstatymui nėra prasmės tęsti bylos nagrinėjimą (2 tomas, 13 b. l.).
Taigi įvertinus tai, jog nuo 2015 m. liepos 10 d. nusikalstama veika, numatyta BK 155 str. 1 d., nebelaikoma nusikalstama, nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. B. 2015 m. rugpūčio 10 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, kodėl jis atsisako kaltinimo bei atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė prisiteisti proceso išlaidas, kai nukentėjusysis ir privatus kaltintojas atsisako kaltinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. B. V. M. ir G. P. jų turėtas proceso išlaidas. Todėl apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis keistina, panaikinat nutarties dalį, kuria iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. B. priteistos proceso išlaidos V. M. ir G. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį pakeisti:
panaikinti nutarties dalį, kuria V. M. patirtos 248,87 Eur išlaidos, sumokėtos už advokato pagalbą, dokumentų kopijų darymą, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš Vytauto B. V. M. naudai bei G. P. patirtos 242 Eur išlaidos, sumokėtos už advokato pagalbą, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš Vytauto B. G. P. naudai.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.