Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Antanui Pliaugai, Rasai Kalkauskienei, Bogdanui Jermak, Ernestui Bušmovičiui, Vincui Pacevičiui, Romaldui Briliui, Stasiui Zabitai, Jolantai Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei, Vytautui Tučkui, Kęstučiui Stungiui, Jūratei Kleinauskienei, Isaakui Kaganui,

nuteistiesiems T. V. , J. B. , A. K. , A. S. , Z. K. , R. V. , J. L. , P. Z. , V. V. , V. T. , T. K. , M. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų T. V. , A. S. (A. S. ), J. B. , M. B. , Z. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. 140 MGL (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtosios bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 17500 (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų bauda ir teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 17 d. ir T. V. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 14500 (keturiolika tūkstančių penki šimtai) litų.

J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. 80 MGL (dešimt tūkstančių litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtosios bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10000 (dešimt tūkstančių) litų bauda ir teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. kovo 15 d. ir J. B. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 7250 (septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) litų.

M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. 140 MGL (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtosios bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 17500 (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų bauda ir teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 17 d. ir M. B. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 14500 (keturiolika tūkstančių penki šimtai) litų.

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. sausio 15 d. iki 2003 m. sausio 30 d.

Z. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., 292 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Z. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su 2002 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir Z. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 150 (šimto penkiasdešimt) litų bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2003 m. sausio 23 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos Įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (2002 m. lapkričio 7 d. įst. Nr.IX-1182) 4 str. 2 p. Z. K. neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. 100 MGL (dvylikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtosios bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) litų bauda ir teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. kovo 14 d. ir G. V. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 9500 (devyni tūkstančiai penki šimtai) litų.

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d., 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. 292 str. 1 d. 200 MGL (dvidešimt penkių tūkstančių litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtosios bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25000 (dvidešimt penkių tūkstančių) litų bauda ir teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. kovo 16 d. ir A. K. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 22000 (dvidešimt du tūkstančiai) litų.

R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d. ir nubaustas 120 MGL (penkiolikos tūkstančių litų) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. balandžio 15 d. iki 2003 m. birželio 7 d. ir R. V. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 2000 (du tūkstančiai) litų.

J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d. ir nubaustas 150 MGL (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. gegužės 21 d. ir J. L. nustatytas galutinis bausmės (baudos) dydis – 8500 (aštuoni tūkstančiai penki šimtai) litų.

K. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., 24 str. 6 d., 292 str. 1 d. , nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d. konfiskuota iš: G. V. 6932 litai, T. V. 2152 litai, J. B. 4035 litai, M. B. 4573 litai, Z. K. 2421 litai, R. V. 1883 litai, taip pat konfiskuotos nusikaltimo priemonės – automobilis “VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir “Ford Taurus“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) , saugomi VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir J. L. , Ž. Ž. , V. T. , T. K. , P. Z. , V. V. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla nuteistojo Z. V. atžvilgiu nutraukta, nuteistajam mirus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad būdamas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) užkardos sargybų būrio jaunesniuoju specialistu, sukurstė tos pačios užkardos sargybos būrio pasieniečius G. V. , J. B. , T. V. ir M. B. padėti neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir po to A. K. , G. V. , J. B. , T. V. ir M. B. veikdami bendrininkų grupėje prie jų prisidėjus J. L. padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei organizuojant tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Tais pačiais veiksmais A. K. , G. V. , J. B. , T. V. ir M. B. , būdami valstybės tarnautojais piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir asmeninės naudos, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

2001 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku A. K. , būdamas (duomenys neskelbtini) užkardos sargybos būrio jaunesniuoju specialistu, pasiūlė ir įkalbėjo tos pačios užkardos pasieniečius G. V. , T. V. , M. B. ir vyresnįjį pasienietį J. B. už atlygį, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, padėti neteisėtai gabenti kitiems asmenims per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje užsieniečius, tuo tikslu valstybės sienos perėjimui pagaminti tiltelį, kurį pastarieji visi kartu bendrai padarė, bei nunešė ir paslėpė 3-jame (duomenys neskelbtini) užkardos sienos apsaugos ruože, įkalbėjo patikrinti ir pašalinti užtvarą vandens pralaidoje, esančioje po sienos apsaugos inžinerine sistema, po ko G. V. , J. B. , M. B. ir T. V. bendrais veiksmais patikrino minėtąją vandens pralaidą, nupjovė jos užtvaro spyną vienoje pralaidos pusėje, o J. L. , kuris įsijungė į šią nusikalstamą veiką- nupjovė spyną iš kitos pralaidos pusės. Taip sudarius sąlygas neteisėtam valstybės sienos perėjimui, A. K. atjungdamas elektroninę sienos apsaugos sienos sistemą, o G. V. , J. B. , M. B. ir T. V. nelikdami patruliuoti nustatytu maršrutu ir laiku prie valstybės sienos, nepranešdami apie sienos pažeidimus, tęstiniais veiksmais 2001 metų balandžio mėnesį- gegužės mėnesį ir 2001 m. gegužės – birželio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku padėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims neteisėtai pervesti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keturis kartus tiksliai nenustatyto dydžio užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, grupes. Po to, 2002 m. kovo – balandžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku tęsiant nusikalstamus veiksmus, su organizavus ir vykdant neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, tyrimo metu nenustatytiems asmenims A. K. įkalbėjo G. V. surasti vietą (duomenys neskelbtini) tikslu ten neteisėtai per valstybės sieną gabenti užsieniečius, o pastarasis tokią vietą surado, apie ją pranešė tyrimo nenustatytiems asmenims, tikslu netrukdyti gabenant užsieniečius, paprašė G. M. , kad šis būtų namuose ir apie tai niekam nepraneštų.

Už šiuos atliktus veiksmus G. V. gavo 2576 JAV dolerius, J. B. 1500 JAV dolerių, M. B. 1700 JAV dolerių, T. V. 800 JAV dolerių.

A. S. nuteistas už tai, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, organizavo užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, bei jų gabenimą ir slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo tikslu surado P. Z. , Z. V. , J. K. , Ž. Ž. , kurie turėjo vykdyti užsieniečių gabenimą, parodė jiems užsieniečių gabenimo maršrutą, vietas kur slėpti neteisėtai sieną perėjusius užsieniečius. Vykdant šią A. S. ir kito tyrimo metu nenustatyto asmens suorganizuotą nusikalstamą veiklą, Z. V. neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną po to Lietuvos Respublikos teritorijoje tuos pačius asmenis gabeno ir kartu su A. S. surado vietą juos slėpti bei slėpė, Ž. Ž. padėjo gabeno ir pats gabeno, V. T. padėjo gabenti, T. K. gabeno, P. Z. gabeno, V. V. padėjo gabenti, o J. L. slėpė tuos pačius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius, neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius. Z. V. , gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečius, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Paminėtieji kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai pasireiškė sekančiai. A. S. veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai gabenti į Lietuvą užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, surado asmenis galinčius iš Baltarusijos atgabenti į Lietuvą užsieniečius, bei galinčius toliau juos gabenti, slėpti Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. J. K. (pastarojo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta) Z. V. , P. Z. , V. V. , Ž. Ž. , J. L. , nurodė jiems reikalingus atlikti veiksmus, paskirstė jų vaidmenis, nurodė užsieniečių gabenimo maršrutą, jų slėpimo vietą, bei ją pats surado (duomenys neskelbtini) Konkrečiai 2002 metų kovo – balandžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, vykdant suorganizuotą veiklą, A. S. su kitu asmeniu (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta) nuvyko į Minską, ten pastarojo vežamus užsieniečius lydėjo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur, A. S. nurodytoje vietoje, Z. V. užsieniečių grupę neteisėtai pervedė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) teritorijoje tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0582-0583. Toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje iki (duomenys neskelbtini) užsieniečių grupę vedė P. Z. , o dar toliau juos P. Z. automobiliu „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. K. automobiliu „Ford Taurus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobiliais lydint ir saugant nuo policijos Ž. Ž. ir V. T. , gabeno iki (duomenys neskelbtini), J. L. sodybos. Šioje sodyboje J. L. užsieniečių grupę parą laiko slėpė. Po ko T. K. tą pačią užsieniečių grupę automobiliu, kitais automobiliais lydint Ž. Ž. ir V. T. , gabeni iki (duomenys neskelbtini).

Sekantį kartą, 2002 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tęsiant nusikalstamą veiklą, A. S. su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu tokiu pat būdu paskirsčius vaidmenis, suorganizavo antros užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, grupės gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybė sieną, gabenimą ir slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai yra Z. V. su J. K. atgabenus užsieniečius iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, Z. V. tokiu pat būdu pats neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) rajone tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0582 ir 0583 ir pervedė per valstybės sieną užsieniečių grupę į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur toliau Z. V. kartu su P. Z. užsieniečių grupę nuvedė į A. S. ir V. V. iš anksto surastą negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ten juos slėpė, o vėliau iš šios vietos užsieniečius automobiliais P. Z. „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. K. – „Ford Taurus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , lydint kitais automobiliais Z. V. ir V. T. , nugabeno iki J. L. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje J. L. užsieniečių grupę parą laiko slėpė, po to T. K. automobiliu „Ford taurus“, lydint kitu automobiliu V. T. , užsieniečius nugabeno į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini).

Po to, 2002 m. spalio 4 d., organizuojant tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant nusikalstamą veiklą Ž. Ž. iš tos pačios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), automobiliu „Ford Taurus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, lydint V. T. automobiliu „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių grupę iki (duomenys neskelbtini) miestelio, kur užsieniečius O. ir P. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) slėpė. Po paros laiko tuos pačius užsieniečius iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vežė automobiliu „Ford Taurus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Z. , o Ž. Ž. automobiliu „Ford Escort“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. T. automobiliu „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį lydėjo, tikslu įspėti apie policiją. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) P. Z. vairuotas automobilis su 11 asmenų užsieniečių grupe buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o pats P. Z. iš įvykio vietos pabėgo

Taip pat 2002 metų gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtą užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gabenimą per valstybės sieną, Lietuvos teritorijoje, bei slėpimą organizuojant tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. V. , J. L. , J. K. ir V. V. surado vietą (duomenys neskelbtini), į kurią tuos pačius užsieniečius, prieš tai Z. K. neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, valstybės ženklo 0580 teritorijoje, pervedė, bei tokiu būdu ir pats neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o po to iš (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Z. vežė (gabeno), o J. K. ir V. V. automobiliu „Audi 80“ valst. (duomenys neskelbtini) lydėjo bei saugojo, kad nesustabdytų policija. Atgabenus tuos pačius užsieniečius į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), toliau iki (duomenys neskelbtini) juos automobiliais vežė tyrimo metu nenustatyti asmenys, o R. V. , saugodamas, kad nesustabdytų policijos pareigūnai, juos automobiliu „VW Golf“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo. Po to, 2002 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tęsiant nusikalstamą veiklą, Z. K. tokiu pat būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sienos ženklo Nr. 0580 teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai pervedė kitą užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, grupę ir taipogi pats neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje tuos pačius užsieniečius Z. K. savo automobiliu „Moskvič“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. Z. automobiliu „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai gabeno, o V. V. automobiliu „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugodamas, kad nesustabdytų policija, lydėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios, ir iš anksto sutartos vietos, iš kur tą pačią užsieniečių grupę iki sutartos vietos automobiliais gabeno tyrimo metu nenustatyti asmenys, o juos lydėjo, saugant, kad nesustabdytų policija, automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. .

Po to, tiksliai nenustatytu laiku, tokiu pat būdu tęsiant nusikalstamą veiklą, Z. K. tokiu pat būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai pervedė dar vieną užsieniečių grupę, bei ir pats neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Toliau šią užsieniečių grupę Lietuvos teritorijoje Z. K. savo automobiliu „Moskvič“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno, o V. V. automobiliu „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo ir saugojo iki (duomenys neskelbtini), iš kur tuos pačius užsieniečius neteisėtai iki (duomenys neskelbtini) automobiliais gabeno tyrimo metu nenustatyti asmenys ir juos lydėjo bei saugojo, kad nesustabdytų policija, R. V. .

Už šiuos atliktus veiksmus nuteistieji gavo piniginį atlygį, atitinkamai Ž. Ž. – 1000 litų, J. L. – 100 JAV dolerių ir 300 litų, kas atitinka viso 569 litus, V. T. – 1000 litų, T. K. 1200 litų, P. Z. – 400 JAV dolerių, kas atitinka – 1076 litus, V. V. – 2000 JAV dolerių, kas atitinka 5380 litų, Z. K. - 900 JAV dolerių, kas atitinka 2421 litą, R. V. – 700 JAV dolerių, kas atitinka 1883 litus, Z. V. – 300 JAV dolerių, kas atitinka 807 litus.

Šioje byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. buvo kaltinamas ir K. M. . Jis buvo kaltinamas tuo, kad organizuojant kitiems asmenims, 2002 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai gabeno savo automobiliu „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos teritorijoje, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių grupę, tą pačią naktį neteisėtai perėjusią Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, (duomenys neskelbtini) iki miško (duomenys neskelbtini). Po to, vėlgi organizuojant kitiems asmenims, 2002 m. gegužės – birželio mėnesiais, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, jis padėjo neteisėtai gabenti užsieniečius, lydėdamas kartu su R. V. jo automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kito asmens neteisėtai gabenamus iš (duomenys neskelbtini), saugodamas, kad nesulaikytų pareigūnai, iki miško (duomenys neskelbtini). Po to, organizuojant kitam asmeniui, 2002 m. gegužės – spalio mėnesiais, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis savo automobiliu „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenustatytu automobiliu „Mercedes“ neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai perėjusias šešias užsieniečių grupes, nuo (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika Lazdijų rajone.

Teismo nuosprendžiu K. M. pagal BK 292 str. 1 d. ir 24 str. 6 d., 292 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 1 d. 5 d. 2 p.).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį nuteistųjų G. V. , T. V. , J. B. , M. B. , A. K. , R. V. , J. L. atžvilgiu pakeisti, nuosprendį išteisintojo K. M. atžvilgiu panaikinti ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokuroro nuomone, nuosprendis dalyje dėl G. V. , J. B. , T. V. ir M. B. keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareigūnai tais pačiais veiksmais ir padėjo neteisėtai gabenti užsieniečius, ir piktnaudžiavo tarnyba, t. y. nusikalstamas veikas padarė esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. G. V. , T. V. , J. B. , M. B. paskirtąsias bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, kiekvienam jų paskiriant galutinę bausmę – baudą.

Prokuroras skunde nesutinka su A. K. nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. ir 292 str. 1 d., nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. K. nusikalstamos veikos keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Prokuroro nuomone, teismo išvados, kad A. K. veiksmuose nėra neteisėto užsieniečių gabenimo per valstybės sieną organizavimo, nepagrįstos. Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. nusikalstamos veikos dispozicija numato kelias alternatyvias veikas – tai neteisėto užsieniečių gabenimo organizavimas per valstybės sieną, užsieniečių gabenimo Lietuvos teritorija organizavimas bei tokių užsieniečių slėpimo Lietuvoje organizavimas. A. K. buvo kaltinamas būtent neteisėtu užsieniečių gabenimo per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką organizavimu. Prokuroras nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų – G. V. parodymų bei pirminių M. B. , J. B. , T. V. parodymų, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų, kurie tarpusavyje sutapo, akivaizdu, kad A. K. veiksmai atitinka būtent organizatoriaus veiksmus, t. y. jis parengė nusikalstamą veiką – įkalbėjo kitus asmenis padėti daryti nusikalstamą veiką, paskirstė jiems vaidmenis, jiems vadovavo. A. K. vaidmuo gabenant užsieniečius per valstybės sieną buvo lemiamas, be jo veiksmų paruošiant nusikalstamą veiką bei vadovaujant užsieniečių gabenimui per valstybės sieną, parenkant gabenimo laiką, užtikrinant saugumą, kad neteisėto užsieniečių gabenimo per valstybės sieną neužkluptų kiti pareigūnai, neteisėtas užsieniečių valstybės sienos perėjimas būtų buvęs neįmanomas.

Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę A. K. , turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą, kadangi A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Prokuroras taip pat pažymi, jog teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi į bausmė laiką A. K. įskaitė sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. kovo 16 d., nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. sulaikyme ir suėmime buvo nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. birželio 16 d.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas ir dalyje dėl R. V. ir J. L. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 1 d. Kaltinimai R. V. ir J. L. buvo grindžiami paties R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis tiek dar ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje keitė. Pirmosios instancijos teisme R. V. nurodė, kad J. L. prie užsieniečių gabenimo neprisidėjo, o jis pats tik padėjo gabenti užsieniečius asmenims, kurių nepažįsta, Baltarusijoje gyvenančio asmens, kurį pažinojo Boriso vardu, prašymu. Tačiau prokuroras pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje priėmus nuosprendį, iš šios bylos išskirtoje kitoje byloje, buvo sulaikytas Ž. K. , iš kurio parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matosi, jog R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Prokuroras skunde nurodo, jog nuosprendis K. M. atžvilgiu nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant K. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. , t. y. neteisėtai gabenus tris užsieniečių grupes. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas K. M. išteisino nepagrįstai. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad R. V. parodymus pakeitė po to, kai buvusi jo sutuoktinė ėmė jam priekaištauti dėl parodymų apie nusikalstamą veiką davimo ir bendrininkų nurodymo, į tai, kad tyrimo akte nustatyto R. V. sužalojimo, neva patvirtinančio, jog prieš jį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, atsiradimo laikas yra po R. V. parodymų davimo apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Prokuroras nurodo, jog teismas be pagrindo K. M. parodymo atpažinti protokolą vertino kritiškai, neatsižvelgdamas į P. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios parodymą atpažinti, šiuo atveju pažeistos nebuvo. Be to, papildomų duomenų apie K. M. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje buvo gauta tiriant iš šios bylos išskirtą kitą baudžiamąją bylą dėl Ž. K. ir kitų nenustatytų asmenų, neteisėtai gabenusių užsieniečius.

Išteisintojo K. M. atžvilgiu nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., ir nuteisti 140 MGL (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) bauda. Į bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2003 m. balandžio 22 d. iki 2003 m. birželio 12 d., t. y. 51 parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., iš K. M. konfiskuoti 3456 litus.

Nuteistojo G. V. atžvilgiu nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jam paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 9500 (devynių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą. Kitą nuosprendžio dalį G. V. atžvilgiu palikti nepakeistą.

N. T. V. atžvilgiu nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jam paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 14500 (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą. Kitą nuosprendžio dalį T. V. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Nuteistojo J. B. atžvilgiu nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jam paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 7250 (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt) litų baudą. Kitą nuosprendžio dalį J. B. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. B. atžvilgiu nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jam paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 14500 (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą. Kitą nuosprendžio dalį M. B. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. K. atžvilgiu nuosprendį pakeisti, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. ir skirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2006 m. birželio 16 d.

N. R. V. atžvilgiu nuosprendį pakeisti, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. ir skirti R. V. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2003 m. balandžio 15 d. iki 2003 m. birželio 7 d.

Kitą nuosprendžio dalį R. V. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Nuteistojo J. L. atžvilgiu nuosprendį pakeisti, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. ir skirti J. L. 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. gegužės 23 d.

Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir skirti mažesnę baudą, panaikinti nuosprendžio dalį dėl jam taikyto turto konfiskavimo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, vadovavosi vien tik prielaidomis, apkalbomis, objektyviais įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis. Nuteistasis teigia, teismui davęs sąžiningus ir nuoširdžius parodymus, dirbdamas pasienio tarnyboje apie nelegalų migrantų gabenimą nieko nežinojęs, pats tokia veika neužsiiminėjęs, parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš jo išgauti buvo naudojant psichologinį spaudimą, grasinimus, operatyviniams darbuotojams nurodžius, kokius parodymus reikia duoti. Anot apelianto, medinį tiltelį prie valstybės sienos jis vežė vykdydamas tarnybinius pavedimus.

J. B. nuomone, teismas vieno iš kaltinamųjų – G. V. , kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir tokių pat veikų padarymu apkaltino jį (apeliantą), parodymus turėjo vertinti visų kitų įrodymų visumoje. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų G. V. parodymus, taip pat nėra nustatytas nei vienas konkretus faktas, kad nelegalūs migrantai buvo gabenami per valstybės sieną.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. reikalavimus, o būtent į tai, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota kaip padėjėjo, į jo asmenybę - jis yra invalidas, pragyvena tik iš invalidumo gaunamos pašalpos, žmonos mėnesinis atlyginimas nesiekia 500 litų, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, anksčiau neteistas. J. B. taip pat nesutinka ir su teismo išvada dėl 4035 litų konfiskavimo, nurodo, jog teismas privalėjo nustatyti, ar pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, tikslias pinigų sumas.

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. jam paskirti bausmę – teisės dirbti VSAT pasieniečiu atėmimą trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 1 d. jam paskirti 100 MGL dydžio baudą, Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu bausmes subendrinti ir nustatyti jam galutinę bausmę – 100 MGL (dvylikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą ir teisės dirbti VSAT pasieniečiu atėmimą trejiems metams. Į paskirtą bausmę – baudą įskaityti kardomojo kalinimo nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 17 d. laiką ir nustatyti galutinį baudos dydį – 9500 (devynis tūkstančius penkis šimtus) litų.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė bausmę – atėmė teisę tris metus dirbti darbą valstybės tarnyboje. Tačiau ši nuosprendžio formuluotė neatitinka Lietuvos Respublikos BK 45 str. 1 d. reikalavimų. Anot apelianto, teismas privalėjo nurodyti, kokio konkrečiai darbo, kokioje veiklos srityje ir kokioje valstybinėje institucijoje jis negali dirbti.

Nuteistasis M. B. nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, nurodo, kad teismas, skirdamas jam tokią didelę baudą, neindividualizavo baudos dydžio, t. y. neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis mokosi aukštojoje mokykloje, siekia tapti kvalifikuotu specialistu, kad per mėnesį uždirba tik apie 700 litų, taip pat į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.

Nuteistasis Z. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje jį išteisinti, kitoje dalyje nuosprendį pakeiti ir paskirti jam galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu taip pat,atsižvelgiant į sunkią jo materialinę padėtį, sumažinti konfiskuojamo turto dydį.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netiksliai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jo veiksmus, todėl jį nuteisė už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė. Z. K. teigimu, nei viename epizode jis asmeniškai valstybės sienos nekirto, nelegalius asmenis jis pasitikdavo prie valstybės sienos ir, juos pavežęs į sutartą vietą, perduodavo kitiems asmenims. Todėl, pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. jis nuteistas nepagrįstai. Anot apelianto, šiame epizode jis nuteistas remiantis tik jo paties parodymų patikrinimo vietoje metu duotais parodymais, kuriuos tyrėja ne taip suprato ir protokole aplinkybes išdėstė kitaip negu buvo iš tikrųjų.

Apeliantas pripažįsta įvykdęs tik nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., todėl ir bausmė, jo nuomone, už vieną nusikalstamą veiką turi būti mažinama sankcijos ribose. Taip pat nuteistasis pažymi, jog atliko paskutiniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, t. y. sumokėjo 150 litų baudą.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d., pakeisti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį bei jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. bei paskirti švelnesnę bausmė rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, jog buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, ko pasėkoje buvo padarytas Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio pažeidimas.

Nuteistasis nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d., nurodo, jog jo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė tik kaltinamųjų P. Z. , V. V. , Z. V. parodymais. P. Z. ikiteisminio tyrimo metu dėl tų pačių aplinkybių buvo apklaustas net devynis kartus. Anot apelianto, P. Z. atliktų apklausų skaičius bei šių apklausų metu duotų parodymų nenuoseklumas, kiekvienos apklausos metu vis naujų aplinkybių pateikimas, kurias pastarasis nurodydavo mainais už pažadą jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, patvirtina aplinkybes dėl įrodymų rinkimo neteisėtumo ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su P. Z. parodymų pakeitimu, t. y., kas ir kokiu tikslu P. Z. žadėjo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi tik tais P. Z. parodymais, kuriuose jis apkaltino kitus kaltinamuosius, tačiau prieštaravimai tarp P. Z. ir kitų kaltinamųjų parodymų pašalinti nebuvo.

Kaltinamasis V. V. , analogiškai kaip ir P. Z. , ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net dešimt kartų. Apelianto nuomone, V. V. parodymai apie tai, kad jis (apeliantas) pasiūlė gabenti užsieniečius, nurodė važiuoti į Baltarusijos Respubliką susitikti su J. K. , o po to vieną kartą už tai sumokėjo pinigus, negali būti vertinami, kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus požymiai Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. prasme.

Apeliantas nurodo, jog sistemiškai vertinant jo parodymus kartu su kaltinamųjų Ž. Ž. , V. T. bei T. K. parodymais, matyti, kad pastarieji pasiūlymą dėl užsieniečių gabenimo gavo iš asmens vardu Juzefas, kuris ir duodavo visus nurodymus, susijusius su užsieniečių gabenimu. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo aiškintasi dėl asmens vardu Juzef, kaip ir dėl kito asmens vardu Borisas, gyvenančio Baltarusijos Respublikoje, iš kurio V. V. ir J. K. gavo pasiūlymą savarankiškai, be jo (apelianto) dalyvavimo vykdyti užsieniečių gabenimą, ir kuris Baltarusijos Respublikoje perdavinėjo užsieniečius V. V. ir J. K. . Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 257 str. reikalavimus, kadangi, nustatęs asmenų, kurių vardai Juzefas ir Borisas dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, motyvuota nutartimi apie tai turėjo pranešti prokurorui, tačiau byloje nėra jokių duomenų dėl minėtų asmenų atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų.

Apeliantas teigia, jog tiek P. Z. , tiek V. V. , tiek kitų kaltinamųjų - J. K. , V. T. , Z. V. , T. K. parodymai įrodo tai, kad jis tik perdavinėjo tikrojo nusikalstamos veikos organizatoriaus, kuris ikiteisminio tyrimo metui nebuvo nustatytas, nurodymus kitiems grupės nariams, be to grupės narių – V. V. ir J. K. iniciatyva buvo pašalintas iš grupės ir nedalyvavo kitų nusikalstamų veikų daryme, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip padėjėjo, bet ne kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus.

A. S. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų ir šios aplinkybės pripažinimu jo atsakomybę sunkinančia, kadangi nebuvo nustatyta, kokią naudą jis turėjo iš užsieniečių nelegalaus gabenimo per valstybės sieną. Apeliantas pažymi, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, norėdamas bent kiek padėti šeimai bei vedinas pilnamečio vaiko pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, kuriems reikalinga parama. Todėl, nuteistojo nuomone, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios turtinės padėties.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi jis paskirtas savo senelių – V. S. ir L. S. rūpintoju, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šiuo metu jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, administracinių teisės pažeidimų ar naujų nusikaltimų nepadarė, yra sąlygos jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmės rūšį.

Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei jį išteisinti.

Apeliantas nurodo, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, apie užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nežinojo ir tokia veikla neužsiėmė. Medinį tiltelį, minimą nuosprendyje, jis padėjo gaminti, gabenti ir paslėpti prie valstybės sienos, tikrino pasienio ruože esančią pralaidą tarnybiniais tikslais, vykdydamas tarnybinius pavedimus.

Taip pat apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas nepakeliamas psichologinis spaudimas, o būtent: jis daug kartų buvo iškviečiamas iš areštinės ir be advokato tardomas nepažįstamų pareigūnų, kurie reikalavo prisipažinti įvykdžius jam inkriminuotus nusikaltimus, gąsdino, kad jam neprisipažinus, jo žmona bus atleista iš darbo, o jis pats niekada nebus paleistas į laisvę. Tokių apklausų protokolai dažniausiai rašomi nebuvo. Dėl tokio psichologinio spaudimo jis palūžo ir buvo priverstas save bei kitus asmenis apkalbėti.

Nuteistasis T. V. pažymi, jog kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog nusikalstamas veikas jis padarė tik 2001 m. balandžio – gegužės mėnesiais ir su jo pagalba Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai perėjo dvi užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, grupės. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog be kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų jis ir 2001 m. gegužės – birželio mėnesiais padarė analogiškas nusikalstamas veikas ir taip padėjo neteisėtai pervesti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną viso keturias užsieniečių grupes. Apeliantas nurodo, jog dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2001 m. gegužės – birželio mėnesiais, jam nebuvo pareikštas įtarimas ir prokuroro kaltinimas teisme, jis nebuvo netgi apklaustas teisme dėl minėtų veikų. Be to, T. V. nurodo, jog nusikalstamų veikų 2001 m. gegužės – birželio mėnesiais jis negalėjo padaryti, kadangi 2001 m. gegužės mėnesį išėjo atostogų, po kurių į Akmenių užkardos Galinių atraminį postą negrįžo dirbti. Po atostogų dirbo Akmenių užkardoje, apie 10 km atstumu nuo Galinių atraminio posto, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę nekreipė dėmesio.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų T. V. , A. S. , J. B. , M. B. , Z. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji T. V. , A. S. , J. B. , M. B. , Z. K. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų T. V. , M. B. , J. B. , Z. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas K. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. išteisino, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti K. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. Pagrindiniai įrodymai, kuriais prokuroras grindžia savo prašymą – nuteistasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kad K. M. neteisėtai gabeno tris užsieniečių grupes, nuteistasis P. Z. atpažino K. M. , kaip asmenį, gabenusį užsieniečius, kitoje byloje apklaustas įtariamuoju Ž. K. parodė, kad nusikalstamą veiką su juo vykdė kiti asmenys, tame tarpe jis atpažino K. M. . Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu gali būti tik neabejotinų įrodymų visetas, visos abejonės ir prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo (įtariamojo, šiuo atveju išteisintojo) naudai. Įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas K. M. yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. V. parodė, kad kartu su kitais asmenimis nusikalstamą veiką darė ir K. M. . Parodymų patikrinimo vietoje metu R. V. paminėjo ir K. M. pavardę, tačiau nenurodė, kokius veiksmus atliko K. M. (t. 12, b. l. 17 – 21). Pirmosios instancijos teisme R. V. paneigė savo parodymus apie K. M. , nurodydamas, kad taip kalbėti buvo verčiamas policijos pareigūnų. Nuteistasis P. Z. parodymo atpažinti metu nurodė K. M. , kaip asmenį, kuris vairavo mikroautobusą ir Pirčiupių kaime paėmė nelegalius migrantus (t. 10, b. l. 146 – 148). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme P. Z. parodė, kad K. M. atpažinti jam liepė policijos tyrėjas, prieš parodymą atpažinti parodė nuotrauką to žmogaus, kurį turėtų atpažinti, K. M. atpažino ne iš karto (t. 18, b. l. 81). Apeliacinės instancijos teisme P. Z. kategoriškai neigė savarankiškai atpažinęs K. M. , aiškino, kad į K. M. jam parodė policijos pareigūnai. Jeigu P. Z. prieš atpažinimą buvo parodyta K. M. nuotrauka (tokie P. Z. parodymai nėra paneigti byloje surinktais įrodymais), toks atpažinimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 191 str., 192 str. reikalavimų ir negali būti laikomi leistinu įrodymu, juo labiau, kad vėliau P. Z. paneigė atpažinimo metu duotus parodymus. Atliekant ikiteisminį tyrimą kitoje byloje, įtariamajam Ž. K. buvo pateikta atpažinti K. M. nuotrauka, Ž. K. nurodė į K. M. , paaiškindamas, kad tai tas pats Romas, apie kurį davė parodymus (t. 20, b. l. 32). Parodymas atpažinti iš nuotraukų galimas tik Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d. nurodytomis sąlygomis, t. y., kai parodyti asmens negalima arba atpažįstančiojo asmens saugumui užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad K. M. nebūtų galima parodyti Ž. K. ar, kad pastarojo saugumui būtų iškilusi kokia nors grėsmė, todėl Ž. K. atpažinimui turėjo būti parodytas K. M. , o ne jo nuotrauka. Be to, Ž. K. į K. M. nurodė, kaip į asmenį, vardu Romas, nors M. yra vardu K. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, Ž. K. kategoriškai tvirtino, kad salėje sėdintis K. M. nėra tas pats asmuo, apie kurį jis yra davęs parodymus. Įrodymais, kuriais grindžiamas kaltinimas K. M. , verčia abejoti ir tai, kad niekuo nepaneigtas K. M. aiškinimas, jog inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu jis automobilio ,,VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , neturėjo. Byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas (t. 2, b. l. 65 – 66) patvirtina, kad I. M. 2002 m. gegužės 17 d. tuo pačiu ,,VW Transporter“ markės automobiliu matė važiuojant ir atpažino visiškai kitą asmenį, 2002 m. rugsėjo 24 d. tuo pačiu ,,VW Transporter“ markės automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , padarytas autoavarijos tyrimas (t. 2, b. l. 70 – 71) taip pat nepatvirtino, kad šį automobilį būtų vairavęs K. M. . esant tokiems prieštaringiems įrodymams, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, apkaltinamasis nuosprendis K. M. atžvilgiu nebūtų teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas R. V. ir J. L. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 1 d. už padėjimą neteisėtai gabenti užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. ir 292 str. 1 d. už kurstymą padėti ir padėjimą neteisėtai gabenti užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o A. S. – už neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimą bei jų gabenimą ir slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo R. V. , J. L. ir A. K. veiksmus pripažinti kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. organizavimą, o A. S. apeliaciniame skunde prašo jo veiksmus kvalifikuoti ne kaip organizatoriaus, o kaip vykdytojo ar padėjėjo. Lietuvos Respublikos BK 24 str. nustatyta, jog vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinimus asmenis arba nesulaukusius Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti; organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiem vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs; kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką; padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas arba pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Organizatoriaus sąvoka yra platesnė nei kurstytojo ar padėjėjo, organizatorius ne tik palenkia kitus asmenis daryti nusikalstamą veiką, suranda ir teikia nusikaltimo įrankius, priemones, bet ir numato nusikaltimo objektą, dalyką, parenka vykdytojus, padėjėjus, sukuria nusikalstamos veikos planą, vadovauja nusikaltimo darymui, koordinuoja bendrininkų veiksmus. Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. numatytas organizavimas neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje apima ne visą užsieniečių gabenimo iš jų kilmės šalies į galutinį tašką grandinės organizavimą – organizatorius gali organizuoti ir atskirus šios nusikalstamos veikos grandinės veiksmus – t. y. organizuoti neteisėtą užsieniečių gabenimą per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, jų gabenimą ir slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išgabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į kitą valstybę. Gali būti keli vienos užsieniečių grupės gabenimo organizatoriai, kurie organizuoja atskirus tokio gabenimo etapus, ar koordinuoja visą nusikalstamos veikos grandinę.

A. S. inkriminuota, kad jis nusikalstamą veiką organizavo su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Toks kaltinimo formulavimas nepažeidžia įstatymų reikalavimų, nes, kaip minėta, gali būti tiek vienas, tiek keli Lietuvos Respublikos BK 292 str. nustatytos veikos organizatoriai. Analizuojant įrodymus dėl A. S. inkriminuotos veikos, matyti, kad A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. nustatytą nusikalstamos veikos organizatoriaus sampratą. A. S. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu parinko nusikaltimo objektą, surado užsieniečių, norinčių neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, grupes, parinko nusikalstamos veikos bendrininkus – P. Z. , Z. V. , J. K. , Ž. Ž. , V. V. , paskirstė jiems nusikalstamos veikos vaidmenis, funkcijas – jo nurodymu J. K. ir V. V. gabeno užsieniečius Baltarusijos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, Z. V. šiuos užsieniečius neteisėtai pervesdavo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei kartu su P. Z. slėpė sodyboje, P. Z. ir Ž. Ž. užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. S. ne tik paskirstė bendrininkams užduotis, bet ir koordinavo jų veiksmus, nurodydamas kur ir kada nelegalius migrantus paimti, kur juos nuvesti ar nuvežti, ėmėsi priemonių šalinti nenumatytas kliūtis – sugedus T. K. automobiliui, vežusiam užsieniečius, A. S. nurodė P. Z. nuvažiuoti ir vežti užsieniečius savo automobiliu. Taip pat A. S. organizavo užsieniečių, neteisėtai pergabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, maitinimą, paskirstydavo bendrininkams iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Ta aplinkybė, kad A. S. visą šią veiką atliko kartu su nenustatytu asmeniu, kurį A. S. įvardija ,,Juzefu“, nepaneigia A. S. , kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., organizatoriaus vaidmens. Pirmosios instancijos teismas A. S. veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d.

Tuo tarpu R. V. , J. L. ir A. K. veika nėra tokia plati ir visa apimanti, kaip A. S. . R. V. , J. L. ir A. K. atliko tik atskiras nusikalstamos veikos organizatoriaus jiems pavestas funkcijas. A. K. , žinodamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną rengiamasi neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, sukurstė savo bendradarbius G. V. , T. V. , J. B. , M. B. pašalinti kliūtis nusikalstamos veikos darymui, t. y. padaryti lieptelį, atidaryti vandens pralaidą ir kitus veiksmus, taip pat A. K. pats padėjo nusikalstamos veikos darymui, atjungdamas elektroninę valstybės sienos apsaugos sistemą. Nėra duomenų, kad A. K. būtų suradęs ar parinkęs užsieniečių, norinčių neteisėtai pereiti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, grupę, parinkęs asmenis, kurie pergabentų šią grupę per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jiems būtų vadovavęs ar koordinavęs jų veiksmus – A. K. funkcijos buvo žymiai siauresnės, t. y. užtikrinti, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnai nesukliudytų pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, visa A. K. veika buvo nukreipta, būtent, šių funkcijų įgyvendinimui. Ta aplinkybė, kad A. K. įkalbėjo nusikalstama veika užsiimti ir savo bendradarbius – G. V. , J. B. , T. V. ir M. B. – kvalifikuotina ne kaip organizavimas, o kaip kurstymas daryti nusikalstamą veiką. A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. ir 292 str. 1 d.

R. V. ir J. L. padaryta nusikalstama veika taip pat negali būti kvalifikuojama, kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., organizavimas. Nėra įrodymų, kad šie nuteistieji būtų suradę ar parinkę užsieniečių, norinčių neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, grupes, sukūrę nusikalstamos veikos planą, parinkę bendrininkus, paskirstę jiems vaidmenis. Nustatyta, kad R. V. apžiūrėjo vietą, kur galima išlaipinti ir paimti nelegalius migrantus, lydėdavo saugodamas nuo policijos pareigūnų automobilius, kuriais buvo gabenami nelegalūs migrantai, pervežant šiuos automobilius iš vienos Lietuvos Respublikos teritorijos vietos į kitą vietą. J. L. kartu su R. V. parinko vietą, kur buvo iš vieno automobilio į kitą perkeliami nelegalūs migrantai, perdavė asmens, įvardinto ,,Borisu“, pinigus R. V. , taip pat nustatyta, nors tai J. L. ir neigia, kad J. L. kartu su valstybės sienos apsaugos pareigūnais G. V. , J. B. , T. V. ir M. B. pašalino kliūtį užsieniečiams nelegaliai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną – nupjovė spyną ant vandens pralaidos. Šie J. L. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad J. L. galėjo tarpininkauti tarp asmenų, nelegaliai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenusių užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, bei valstybės sieną saugojusių pareigūnų, kad šie nekliudytų nelegaliai užsieniečiams pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau toks tarpininkavimas, kaip ir kita J. L. įrodyta nusikalstama veika, negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., organizavimas, kadangi apima tik nedidelę, konkrečią nusikalstamos veikos grandinės funkciją, nėra duomenų, kad J. L. būtų numatęs nusikalstamos veikos objektą, parinkęs vykdytojus ir nustatęs jų funkcijas, vadovavęs nusikalstamos veikos darymui, įrodyta tik tai, kad jis vykdė kito nenustatyto asmens konkrečius nurodymus, vykdė siauras nusikalstamos veikos funkcijas. R. V. ir J. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d.

Nuteistieji J. B. ir T. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų daromo psichologinio spaudimo ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus save kaltinančius parodymus, dėl ko buvo nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti. Pagrindiniai įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. B. , T. V. , o taip pat ir M. B. atžvilgiu, - tai nuteistojo G. V. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys. Nuteistasis G. V. parodė, kad 2001 m. A. K. pasiūlius padėti pereiti valstybės sieną nelegaliems užsieniečiams, jis su J. B. , T. V. ir M. B. sukalė tiltelį, kuriuo būtų galima pereiti kontrolinę pėdsakų juostą, ir jį visi kartu nuvežė prie valstybės sienos bei paslėpė neutralioje zonoje. Netrukus A. K. pranešė, kad bus perėjimas per valstybės sieną, sakė, kad atjungs signalizaciją ir liepė neiti prie 3 – čio ruožo. Už šį darbą jiems A. K. sumokėjo po 500 JAV dolerių. Maždaug po šešių parų A. K. pranešė, kad per 3 ruožą vėl bus gabenami nelegalūs migrantai, po šio karto A. K. jam davė 600 JAV dolerių, iš kurių 300 JAV dolerių jis padavė S. B. . Sekantį kartą jis su T. V. , A. K. liepimu, nuvyko į 24 ruožą ir, patikrinę per valstybės sieną einančią vandens pralaidą, pranešė, kad pro ją gali pralįsti žmonės. Prie vandens pralaidos ta pati jų pamaina buvo nuvykę ir kitą kartą, kažkuris nuo jos nupjovė spyną. Analogiškus parodymus G. V. buvo davęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 95 – 99). Apklausiami teisme J. B. ir T. V. , kaip ir M. B. neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie davė nuoseklius, neprieštaringus, tarpusavyje sutampančius parodymus. T. V. parodė, kad 2001 m. A. K. pasiūlius užsiimti nelegaliais migrantais, jis kartu su J. B. , G. V. ir M. B. sutarė šia veikla užsiimti. A. K. nurodymu jie padarė medinį tiltelį, kurį nuvežė ir paslėpė už kontrolinės pėdsakų juostos 3 ruože. Du kartus A. K. jiems liepė nebudėti tame ruože, o pats atjungė signalizaciją, už tai jie gavo pinigų. Vėliau A. K. nurodymu jie nupjovė 24 pasienio ruože esančios vandens pralaidos spyną. (t. 6, b. l. 9 – 13). J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. jo pamainai, t. y. G. V. , T. V. , M. B. pasiūlė dirbti su nelegaliais migrantais, jie sutiko, visi kartu padarė medinį tiltelį. 2001 m. pavasarį jis už tai, kad budėjimo metu nieko nematytų iš A. K. gavo 500 JAV dolerių. 2001 m. vasarą A. K. nurodymu jie patikrino 24 ruože esančią pralaidą, ją parodė ir nepažįstamam asmeniui (t. 6, b. l. 83 – 84, 89 – 91). M. B. parodė, kad dirbant pasienio tarnyboje A. K. pasiūlymu jis, J. B. , G. V. ir T. V. sutiko padėti gabenant nelegalius migrantus. Jie sukalė medinį tiltelį ir nuvežė jį į 3 pasienio ruožą bei, pernešę per kontrolinę pėdsakų juostą, jį paslėpė. Už pirmą kartą pervestus per valstybės sieną nelegalius migrantus, jis iš A. K. gavo 600 JAV dolerių, antrą kartą – vėl tokią pat sumą. Po to jis kartu su J. B. nupjovė spyną pralaidoje, esančioje 24 pasienio ruože ir už keturis kartus ten pervestus žmones jis gavo po 500 JAV dolerių (t. 6, b. l. 164 – 167). Nuteistieji apklausti ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, tačiau procesiniai veiksmai atlikti dar galiojant senajam 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuris nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, paskelbti ir išanalizuoti teisiamajame posėdyje yra leistini ir visaverčiai įrodymai. Be to, T. V. , J. B. , M. B. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 14 -17, 98 – 102, 171 - 174), J. B. akistatos su A. K. metu (t. 6, b. l. 103 - 104 ). Parodymo atpažinti iš nuotraukų metu J. B. ir M. B. atpažino J. L. , kaip asmenį, kurį 2001 m. pavasarį matė 24 pasienio ruože, kai pjovė perlaidos spyną (t. 6, b. l. 92 – 94, 168 - 170). Visais išvardintais įrodymais remdamasis, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie J. B. , T. V. , taip pat M. B. kaltumą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d.

T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už veikas, dėl kurių padarymo nebuvo kaltinamas. T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. už nusikalstamų veikų padarymą 2001 metų balandžio – gegužės mėnesiais ir 2001 metų gegužės – birželio mėnesiais. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad T. V. nusikalstamas veikas padarė 2001 metų balandžio – gegužės mėnesiais. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinimas T. V. nebuvo pakeistas, todėl teismas negalėjo išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų ir praplėsti inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpį. Nepagrįstai T. V. inkriminuoti 2001 m. gegužės – birželio mėnesių nusikalstamos veikos epizodai iš nuosprendžio turi būti pašalinti.

Nuteistieji T. V. , M. B. , J. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su paskirtos bausmės griežtumu, taip pat J. B. prašo netaikyti jam turto konfiskavimo. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiame procesiniame dokumente jau aptartais įrodymais – nuteistojo G. V. parodymais, nuteistojo J. B. parodymais ikiteisminio (parengtinio) tyrimo metu, J. B. parodymais, duotais akistatos su A. K. metu, nustatyta, kad J. B. iš nusikalstamos veikos gavo 1500 JAV dolerių, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo, laikantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. reikalavimų, iš J. B. konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyto turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą bausmę – atėmimą teisės trejus metus dirbti valstybės tarnyboje pakeisti atėmimu teisės trejus metus dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiu, nurodydamas, kad teismas neišdėstė motyvų, kuriais remdamasis jam atėmė teisę dirbti visoje valstybės tarnyboje. Lietuvos Respublikos BK 45 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. M. B. nusikalstamą veiką padarė dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tuo pačiu ir valstybės tarnyboje. Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., yra priskiriama nusikaltimams valstybės tarnybai. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, valstybės tarnautojo veiksmai ir elgesys negali peržengti teisėtumo ribų ir būti priešiški Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai M. B. – asmeniui, nusikaltusiam valstybės tarnybai – atėmė teisę trejiems metams dirbti ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, bet ir visoje valstybės tarnyboje.

Skirdamas bausmės rūšį ir dydį M. B. , T. V. ir J. B. , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie neteisti, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, šių asmenų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje, todėl paskyrė sankcijoje numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bausmės dydį nustatė, atsižvelgiant į kiekvieno iš nuteistųjų padarytų veikų mastą, vaidmenį nusikaltimo padaryme. Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. visiems trims apeliantams – T. V. , M. B. , J. B. – paskirta vienoda bausmė – atimta teisė dirbti darbą valstybės tarnyboje trejiems metams, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 1 d. bausmės dydis diferencijuotas – M. B. ir T. V. paskirta bauda po 140 MGL (17500 Lt), o J. B. – 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda. Toks bausmių diferencijavimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuotas, galima numanyti, kad J. B. bausmė skirta švelnesnė, atsižvelgiant į jo neįgalumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudų dydį J. B. , M. B. , T. V. , bausmes individualizavo netinkamai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, sprendimas dėl baudų dydžio prieštarauja nuosprendžio motyvams. Tiek T. V. , tiek M. B. , tiek J. B. vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pagrindinis, tačiau T. V. nusikalstamų veikų mastas buvo mažesnis negu M. B. ir J. B. , jis ir pinigų iš nusikalstamos veikos gavo dvigubai mažiau negu M. B. ir J. B. (atitinkamai 800 JAV dolerių, 1700 JAV dolerių, 1500 JAV dolerių), todėl ir bausmės dydis jam turėtų būti mažesnis negu bendrininkams, be to, bausmė T. V. turi būti švelninama dar ir dėl to, kad jam iš nuosprendžio pašalinama dalis nepagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Skiriant bausmę J. B. , būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus (autoįvykio metu nutrauktos abi kojos), pragyvena tik iš invalidumo gaunamos pašalpos, augina du vaikus. Nustatant bausmių dydžius, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, praėjo ilgas laiko tarpas, bylos ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užsitęsė, todėl nuteistieji iš dalies nepagrįstai tokį ilgą laikotarpį dėl procesinių prievartos priemonių patyrė tam tikrus asmeninės laisvės apribojimus. Šie nuteistųjų teisių suvaržymai turėtų būti kompensuojami atitinkamai švelninant bausmę M. B. , J. B. ir T. V. .

Pagrįstas yra prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, subendrindamas G. V. , T. V. , J. B. , M. B. , A. K. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. numatyti atvejai, kai taikomas bausmių apėmimas, vienas iš jų – kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, tokiu atveju viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų nusikalstamų veikų neapima. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareigūnai tais pačiais veiksmais ir padėjo neteisėtai gabenti užsieniečius, ir piktnaudžiavo tarnyba, t. y. viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Kaip jau minėta, toks atvejis pagal baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką laikomas idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, teismas, bendrindamas bausmes, taiko bausmių apėmimą (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.). Todėl, G. V. , T. V. , J. B. , M. B. , A. K. paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Nuteistasis Z. K. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Z. K. neteisingai nurodė Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį prašo išteisinti. Z. K. prisipažįsta neteisėtai gabenęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, tačiau neigia pats neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš apeliacinio skundo aprašomosios dalies darytina išvada, kad Z. K. prašo jį išteisinti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. Z. K. , duodamas parodymus teisme, neigė pats neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis pats asmeniškai vedė nelegalių migrantų grupes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. 11, b. l. 81, 85 - 90). Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. K. nurodė vietas, kur penkis kartus vedė nelegalių migrantų grupes, kur pirmą ir penktą kartą, kai buvo vedamos nelegalių migrantų grupės per valstybės sieną, jų laikė Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat Z. K. parodė, kad antrą, trečią ir ketvirtą kartą jis pats asmeniškai vedė nelegalių migrantų grupes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. 11, b. l. 91 – 99). Šių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad Z. K. nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir pats neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtai gabeno per valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, todėl Z. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota tiek pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., tiek pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. Z. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. K. bausmės rūšį, motyvavo tuo, kad Z. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, Z. K. nusikalto neišnykus teistumui, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir dėl savanaudiškų paskatų, charakterizuojamas patenkinamai. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį dėl taikomų procesinių prievartos priemonių Z. K. iš dalies nepagrįstai patyrė tam tikrus laisvės suvaržymus. Nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo Z. K. vėl būtų nusikaltęs, Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą 150 litų baudą sumokėjo. Z. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nėra formalių kliūčių Z. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Realus trumpalaikės – kelių mėnesių trukmės – laisvės atėmimo bausmės atlikimas po nusikalstamos veikos padarymo praėjus šešiems metams ir nuteistajam per tą laiką nepadarius naujų nusikaltimų, prieštarautų Lietuvos Respublikos BK 41 str. nustatytai bausmės paskirčiai ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Nuteistasis Z. K. taip pat prašo sumažinti konfiskuoto turto dydį. Šiame procesiniame dokumente, nagrinėjant J. B. apeliacinį skundą, jau aptarta, kad teismas ne tik gali, bet ir privalo konfiskuoti visus iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus ar pinigus arba konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad Z. K. iš nusikalstamos veikos gavo 900 JAV dolerių, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprandimą konfiskuoti šias iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, išieškant šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nuteistasis A. S. savo apeliaciniu skundu prašo ne tik jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., bet ir skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, motyvuodamas tuo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, prižiūri savo senelius V. S. ir L. S. , kurių be jo nėra kam prižiūrėti. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam juos prižiūrėti. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis faktiškai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Ši teismo išvada apeliacine tvarka neskundžiama. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų (t. 20, b. l. 46 – 53) matyti, kad L. S. , gim. 1915 m. ir V. S. , gim. 1924 m., 2006 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta rūpyba ir jų rūpintoju paskirta A. S. . Tam, kad būtų sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas ir taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę be Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. nurodytos sąlygos - kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam juos prižiūrėti – būtina nustatyti bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tuo tarpu šioje byloje yra tik viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje nėra ir jokių Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. nenurodytų aplinkybių, kurias, taikant Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nuostatas, būtų galima laikyti atsakomybę lengvinančiomis. Taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas, būtina nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, bet ir tai, kad šių asmenų nėra kam prižiūrėti. A. S. savo senelių L. S. ir V. S. rūpybos procedūrą pradėjo jau vykstant teismo procesui ir rūpintoju paskirtas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. S. paskirtas L. S. ir V. S. rūpintoju, tačiau nėra duomenų, kad be A. S. šių asmenų nebūtų kam prižiūrėti. Taip pat pažymėtina, kad net ir esant visoms Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. sąlygoms, Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas teismas gali, bet neprivalo taikyti – tai yra teismo diskrecija. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatytos išimtinės aplinkybės, kurios leistų A. S. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, byloje taip pat nėra nustatytos. A. S. paskirta minimali įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė, nesant Lietuvos Respublikos bK 62 str. ir 54 str. nustatytų sąlygų, bausmės švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti.

G. V. , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustam pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. 100 MGL (12500 litų) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti bausmę – 12500 litų dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. kovo 14 d., G. V. nustatyti galutinį baudos dydį – 9500 litų.

A. K. , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nubaustam pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. 292 str. 1 d. 200 MGL (25000 litų) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu penkeriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti bausmę – 25000 litų dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. kovo 16 d., A. K. nustatyti galutinį baudos dydį – 22000 litų.

T. V. , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 80 MGL (10000 litų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. – teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams atėmimu ir skirti bausmę – 10000 litų dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 17 d., T. V. nustatyti galutinį baudos dydį – 7000 litų.

J. B. , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 60 MGL (7500 litų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. – teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams atėmimu ir skirti bausmę – 7500 litų dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. kovo 15 d., J. B. nustatyti galutinį baudos dydį – 4750 litų.

M. B. , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d., 228 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 292 str. 1 d. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 100 MGL (12500 litų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. – teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams atėmimu ir skirti bausmę – 12500 litų dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką nuo 2003 m. kovo 5 d. iki 2003 m. kovo 17 d., M. B. nustatyti galutinį baudos dydį – 9500 litų.

Z. K. , pripažintam kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., 292 str. 1 d. ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo aštuoneriems mėnesiams vykdymą, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., atidėti dvejiems metams, įpareigojant Z. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.