- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-903-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03652-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- M. S. E.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė ir VĮ „Registrų centras“, atstovaujamas Vilniaus filialo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal M. S. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir VĮ „Registrų centras“, atstovaujamas Vilniaus filialo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja M. S. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 29,52 kv. m. ploto ūkinis pastatas, esantis namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos bylos plane pažymėtas indeksu 7I1/m, buvo pastatytas pareiškėjos tėvų P. E. ir A. E. 1940 m. kartu su pastatu, plane pažymėtu indeksu 2A1/m, ir kuris kartu su gyvenamuoju namu, plane pažymėtu indeksu 1A2/m, buvo nacionalizuotas Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1949-06-03 sprendimu Nr. 297 „Dėl stambių namų valdų Vilniaus mieste nacionalizavimo“. Pareiškime kaip juridinio fakto nustatymo tikslas įvardintas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimas į ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 7I1/m, bei šių daiktinių teisių įregistravimas viešame registre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutartimi pareiškėjos M. S. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvams iki nacionalizacijos priklausė ūkinis pastatas, turint tikslą į jį atkurti nuosavybės teises. Kaip matyti iš pareiškimo faktinio pagrindo, pareiškėjai nuosavybės teisės į namų valdą (į kurią įeina ir pareiškime minimas ūkinis pastatas) buvo atkurtos 1998-10-29 Vilniaus miesto valdybos nutarimu, o 2007-11-16 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjai išaiškino, kad dėl duomenų trūkumų jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškime minimą pastatą. Iš šių faktinių aplinkybių teismas darė išvadą, kad pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo teismui momentu pareiškėja yra praleidusi įstatymo leidėjo nustatytus terminus prašymams (iki 2001 m.) bei dokumentams (iki 2003 m.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškime minimą pastatą paduoti. Vadinasi, tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškėjos prašymą ir nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinis pastatas priklausė jos tėvams iki nacionalizacijos, pareiškėja neįgytų teisės atkurti nuosavybės teises į šį pastatą, nes ji yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą pasinaudoti šia teise. Dėl šios priežasties pareiškimą, kurio tenkinimas nesukels jokių naujų teisinių pasekmių bei pareiškėja neįgyvendins pareiškime nurodyto tikslo, teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso (ypatingosios teisenos) tvarka bei kaip neatitinkantį pareiškimo dėl juridinio reikšmę turiniui keliamo vieno iš privalomų reikalavimo, kurio neįmanoma pašalinti per trūkumų šalinimo institutą. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad tuo atveju, jei ji mano, kad yra praleidusi terminą nuosavybės teisėms į pareiškime nurodomą ūkinį pastatą atkurti dėl svarbių priežasčių, ji turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio termino atnaujinimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK įtvirtintais proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais pareiškimą dėl termino atnaujinimo galima pateikti teismui paraleliai kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja M. S. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog pareiškėja kreipėsi į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ne dėl pagrindinio daikto, dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimui iš tikrųjų galioja teismo paminėti teisės aktų nustatyti terminai, o dėl antraeilio daikto (ūkinio pastato), kurį ištinka pagrindinio daikto likimas. Ginčo ūkinis pastatas yra natūroje, jis buvo pastatytas 1940 m. kartu su kitais šios namų valdos statiniais, tačiau teisine prasme jis neegzistuoja – nėra atlikti kadastriniai matavimai ir jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiam statiniui įgijus nekilnojamojo turto objekto statusą atsirastų pagrindas įregistruoti jį kaip antraeilį daiktą Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir VĮ „Registrų centras“, atstovaujamas Vilniaus filialo, atsiliepimų į atskirtąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikus prašymo dėl termino nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo, pareiškimo tenkinimas nesukeltų jokių naujų teisinių pasekmių, todėl teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka bei kaip neatitinkantį pareiškimo dėl juridinio reikšmę turiniui keliamo vieno iš privalomų reikalavimo, kurio neįmanoma pašalinti per trūkumų šalinimo institutą. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nes antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu dėl atsisakymo priimti pareiškimą nepagrįstumo iš dalies ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio (pareiškimo) trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (pareiškimo), t. y. užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju, jei pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškimo nagrinėjamas nėra galimas, nepareiškus prašymo dėl termino nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo, teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjai pateikti nurodytą prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo identifikuoto pareiškimo trūkumo neįmanoma pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu pažeisdamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, kas sąlygojo, jog priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartis yra panaikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 336 ir 339 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos M. S. E. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.