Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovai J. Š., E. G., J. S. patikslintu ieškiniu CK 5.11 str. l d. 1 p., 5.12 str., 1.80 str., 1.81 str. pagrindais prašė panaikinti atsakovui V. V. išduotą 2006-09-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. l1435; paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. ir E. G. per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo J. V. palikimą, faktiškai po J. V. mirties 2002-06-03 pradėjusios valdyti paveldimą turtą; atnaujinti terminą J. S. palikimui po J. V. mirties 2002-06-03 priimti. Ieškovės nurodė, jog atsakovui V. V. 2006-09-04 buvo išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai: paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą atsakovas V. V. paveldėjo tėvo J. V. žemę (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą visą likusį J. V. turtą paveldėjo vienas atsakovas V. V., nors pagal įstatymą turtą, nepaliktą testamentu, turėjo paveldėti kartu su atsakovu ir kiti J. V. vaikai, pirmos eilės įpėdiniai : E. G., J. S. ir mirusios G. U. dukra J. Š. Ieškovė J. Š. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ginčija todėl, kad yra pirmos eilės įpėdinė, faktiškai priėmusi J. V. palikimą, ir mano, jog jai taip pat turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į J. V. turto dalį. Nurodė, kad po J. V. mirties jo sūnus A. V., pripažindamas ieškovę kaip teisėtą senelio turto paveldėtoją, perdavė ieškovei J. Š., J. V. priklausiusius kilnojamuosius daiktus: senovinio audimo kapas, kitus asmeninius J. V. daiktus. Ieškovė J. Š. po J. V. (senelio) mirties dirbo senelio J. V. žemę, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu senelio J. V. vardu į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu eidavo į savivaldybę, Miežiškių žemėtvarkos skyrių. Senelio J. V. turtą valdė ir tvarkė kaip savo. Ieškovė J. S. terminą palikimui priimti po tėvo J. V. mirties 2002-06-03 praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – dėl sunkios, ilgametės ligos. Ieškovė J. S. po 2000 m. atliktos klubo sąnario operacijos visiškai nevaikšto. Dėl judėjimo negalios J. S. suteikta pirma invalidumo grupė. Sveikatos sutrikimai sutrukdė priimti palikimą po tėvo mirties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo 2007-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo sekančias aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tiek ieškovė J. Š., tiek atsakovas V. V., J. V. palikimą, išskyrus turtą kuris buvo paliktas testamentu, priėmė, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis ieškovės J. Š. parodymais, kad trijų mėnesių laikotarpiu po J. V. mirties jo sūnus A. V. perdavė jai J. V. priklausiusius daiktus – senovinio audimo kapas; kad po J. V. mirties ji dirbo J. V. žemę bei rūpinosi jo nuosavybės teisių atkūrimu ir J. V. turtą valdė ir tvarkė kaip savo. Apeliantas nurodo, kad J. Š. teiginys apie austinių kapų perdavimą jai neparemtas neginčytinais įrodymais. Teisme tai paliudijo jos vyras V. Š. ir uošvis V. Š., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliantas tvirtina, kad jokių austinių kapų pas J. V. nebuvo, nes jis pats kelerius metus slaugė nevaikščiojantį tėvą, o vėliau ir brolį A. Ieškovė nelankydavo ir nebendravo nei su J. V., nei su A. V. Tą patį patvirtino ir liudytoja V. M. (b. l. 113). Apeliantas teigia, kad ieškovė J. Š., grindžianti savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjusi jį valdyti, turėjo įrodyti, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Dėl rūpinimosi nuosavybės teisių atkūrimu J. V. vardu ieškovė J. Š. nepateikė jokių abejonių nekeliančių įrodymų. Ieškovė tik nurodė, kad po J. V. mirties dėl jo nuosavybės teisių atkūrimo yra buvusi savivaldybėje, Miežiškių žemėtvarkos skyriuje. Tai patvirtino liudytojai V. Š., V. Š. bei šeimos draugas V. G. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji nors kartą būtų kur nors kreipusis dėl J. V. nuosavybės teisių atkūrimo. Apeliantas teigia, kad jis pats visais J. V. nuosavybės teisių atkūrimo reikalais rūpinosi dar J. V. gyvam esant ir po jo mirties. 2002-08-22 atsakovas pasirašė sprendimo projektus dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai yra nuosavybės teisių atkūrimo bylose ir buvo apžiūrėti civ. byloje Nr. 2-76-739/2007, kuri yra prijungta prie šios civilinės bylos. Ieškovė J. Š. teigė dirbusi J. V. žemės sklypą po jo mirties 2002-06-03 ir tai patvirtino liudytojai V. Š., V. Š., V. G.. Tačiau teismas aiškindamasis šį faktą nesirėmė atsakovo, D. V., V. M. (b. l. 113-114) bei E. G. (b. l. 121) parodymais, kad J. Š. kartais padėdavo savo motinai G. U. dirbti kai kuriuos žemės darbus (duomenys neskelbtini) iki G. U. mirties 2000-12-03, o po motinos mirties jį žemės nebedirbo. Apeliantas nurodo, kad ieškovė J. Š. turėjo teisę ir galimybę aiškiai išreikšti valią dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties 2002-06-03, paduodama pareiškimą notarų biurui, tačiau ieškovė to nepadarė, be to, neišreiškė kitiems įpėdiniams pageidavimo priimti J. V. palikimą. Dėl atnaujinto termino J. S. palikimui po J. V. mirties 2002-06-03 priimti apeliantas nurodo, kad vien įrašai, esantys pateiktame teismui išraše, nepatvirtina, kad J. S. 2002 m. birželio–rugsėjo mėn., dėl sveikatos būklės negalėjo pareikšti savo valios priimti palikimą, atsiradusį po J. V. mirties.

Šalies argumentai

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui V. V. į paveldimą turtą – 4,7500 ha žemę (duomenys neskelbtini) ir 2,9700 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovui V. V. išduotas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu. Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą, akcentavo tai, kad atsakovas V. V., nagrinėjant civilinę bylą 2-3698-488/2006, kurioje ir buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, nesąžiningai nurodė, jog jis yra vienintelis ne tik testamentinis, bet ir įstatyminis tėvo turto įpėdinis. Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatė, kad mirusiojo J. V. vaikai V. V., E. G., J. S. ir mirusios G. U. dukra J. Š. yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint J. V. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str. 2 d.). Teismas, konstatavęs, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovui V. V. išduotas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu, iš esmės pakeitė nurodytą teismo sprendimą, priimdamas sprendimą šioje byloje. CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Šios nuostatos privalomumas taikomas ir teismui. Teismo sprendimu nustatytų aplinkybių vienoje byloje negalima pakeisti teismo sprendimu kitoje byloje. CPK 276 str. 1d. numatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti jį priėmęs teismas negali. Teismo sprendimas, tai byloje nustatytų tam tikrų aplinkybių įvertinimas. Pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą galima tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Ieškovams manant, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, ir dėl to teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo apie atsakovo faktinį palikimo priėmimą po J. V. mirties, tai ieškovai turėjo galimybę pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-3698-488/2006 pareiškiant reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Civilinėje byloje 2-3698-488/2006 Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu aiškiai ir konkrečiai konstatavo, kad palikimą priėmė V. V. Esant tokiam sprendimui ieškovų reikalavimo patenkinimas negalimas.