Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams;

4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams;

5) Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

6) Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;

7) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 19 parų arešto bausme;

11) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį;

12) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 242 straipsnį, 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

13) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. 243 straipsnį, 60 parų arešto ir 34 MGL (1700 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metams ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t. y. 1200 Eur, arešto bausmę yra atlikęs, tačiau baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2025 m. liepos 12 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, būdamas neblaivus, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, ranka sugriebė Ž. B. už kaklo ir tyčia jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 13 d. įtariamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies, gailėjosi. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis gyvena su savo sugyventine V. B. Ten gyvena truputį daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Kartu su jais, (duomenys neskelbtini) namo aukšte, gyvena V. B. sūnus Ž. B. Jo nėra įvaikinęs, šiuo metu Ž. B. yra pilnametis. Įvykio metu pas Ž. B. buvo atvykusi jo draugė V., pavardės nežino, kuri kartu negyvena jo nurodytu adresu, buvo svečiuose. 2025 m. liepos 12 d. apie 18.45, jis į namo (duomenys neskelbtini) aukštą, pas Ž. nuėjo jo pakviesti valgyti. Ginčas Ž. B. kambaryje įvyko dėl netvarkos. Ž. B. jau dieną prieš įvykį liepė susitvarkyti, bet jis neklauso. Ž. B. turi negalią, kiek jam žinoma, dėl kažkokių psichinių sutrikimų. Ž. B. yra nesivaldantis, labai emocionalus, greitai supykstantis. Kai jis (V. K.) išreiškė nepasitenkinimą dėl netvarkos kambaryje, Ž. B. įsipliekė, pradėjo ant jo šaukti, jis nesusivaldė ir viena ranka, dešine ranka, sugriebė Ž. B. už bliuzono apykaklės, sugriebė vietoje ties kaklu, iš priekio. Suimdamas už bliuzono, bliuzono apykakle jis galėjo suspausti Ž. kaklą, bet tikrai abiem rankom jis jam už kaklo negriebė ir jo nesmaugė. Smaugimas galėjo įvykti tik dėl bliuzono apykaklės įsispaudimo į Ž. kaklą. Paėmęs už bliuzono jis Ž. pastūmė link lovos, jis (Ž. B.) ant lovos atsigulė ir už to bliuzono jį laikydamas (gal jo kumštis ir siekė Ž. kaklą, jis dabar pasakyti negali) pasakė jam ramintis, liepė jam valdyti savo žodžius. Kiek laiko taip laikė Ž. jis pasakyti negali, sekundžių neskaičiavo, tikrai nebuvo daugiau nei minutė laiko. Per tą laiką kol jis taip laikė Ž., jis (Ž. B.) jį plūdo necenzūriniais žodžiais, neliepė jo paleisti, nesakė, kad jam skauda, jokio dusimo požymių nebuvo, nematė, kad jis būtų išsigandęs. Kai jis Ž. paleido, jis (Ž. B.) dar labiau įsiplieskė, šaukė ant jo visą laiką kol jis lipo laiptais žemyn į pirmą aukštą, be to matė, kad pasiėmė telefoną, kažkam skambino. Visą šį įvykį matė ir girdėjo Ž. draugė V., kuri visą laiką buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos. Su Ž. pirmą kartą toks konfliktas įvyko, jo atžvilgiu jokio smurto iki šiol nėra naudojęs. Labai gailisi, kad nesusitvardė. Galėjo kažkokį momentinį skausmą savo veiksmais sukelti Ž. Jis įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau labai nedaug, girtumą atsisakė nusistatyti, nepasitiki alkoholio matuoklio rodmenimis. Buvo išgėręs silpno alaus butelį, apie 0,5 litro, nemano, kad toks jo išgertas kiekis jam padarė įtakos, alkoholis jo poelgiui neturėjo jokios įtakos. Tiesiog nesusitvardė, nes Ž. jį pats išprovokavo savo negražiais žodžiais jo atžvilgiu. Kol baigsis tyrimas laikinai galėtų pagyventi pas draugą L. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 12 d. įtariamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Patvirtino savo 2025 m. liepos 13 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, kuriuos nori šiek tiek patikslinti. Parodė, kad jis su sugyventine V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena truputį daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Minėtuose namuose su jais kartu gyvena ir sugyventinės pilnametis sūnus Ž. B. bei jos (V. B.) nepilnametės dukros G. ir D. D. Pas Ž. kartais atvažiuoja pasisvečiuoti jo draugė V., kurios pavardės V. K. nežino, ji nuolat kartu negyvena, atvažiuoja tik pasisvečiuoti. Ž. kambarys yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte, jis (Ž. B.) su V. ten ir leidžia laiką. Jis (V. K.) su V. B. būna (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Ž. su V. ten ir leidžia laiką, o jis su V. B. būna (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. liepos 12 d. apie 18.45 val., V. B. pagamino valgyti, todėl jis nuėjo į Ž. kambarį pakviesti jų pavalgyti. Kambaryje buvo didžiulė netvarka, todėl jis (V. K.) papriekaištavo, nes prieš dieną jam buvo sakęs susitvarkyti. Dėl V. K. išsakytų priekaištų Ž. B. atžvilgiu, jis (Ž. B.) labai supyko (kiek jam žinoma Ž. B. turi kažkokių psichinių sutrikimų, todėl labai greitai supyksta ir nevaldo savo emocijų) ir ėmė jį keikti. Jie ėmė konfliktuoti, namuose kilo triukšmas. Konflikto metu jis (V. K.) nesusivaldė ir dešine ranka sugriebė Ž. už kaklo, jį suspaudė ir pastūmė. Ar tuo metu Ž. stovėjo ar sėdėjo ant lovos jis tiksliai neprisimena, nes buvo supykęs ir susijaudinęs dėl tarp jų kilusio konflikto. Jie su Ž. susistumdė, buvo sugriebę vienas kitam už rūbų, tačiau jokio smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo. Paėmęs už megztinio, jis Ž. pastūmė link lovos ir kurį laiką palaikė prie lovos prispaustą Ž., kad jis nusiramintų. Kol jis taip laikė Ž., šis jį plūdo. Ž. B. nesakė, kad jam skauda, neprašė paleisti. Kambaryje buvo V., tačiau į jų konfliktą nesikišo. Į kambarį atėjusi V. B. liepė jiems ramintis. Kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi, kad nesusitvardė. Sugriebdamas Ž. už kaklo ir jį suspausdamas galėjo sukelti fizinį skausmą. Ž. tikrai atsiprašys. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau nedaug. Girtumą atsisakė nusistatyti, nes nepasitiki alkoholio matuoklio rodmenimis. Jam yra nustatyta kepenų cirozė, todėl alkoholio matuoklis rodo neteisingus duomenis, t. y. daugiau, nei būna išgėręs alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 12 d. nukentėjusysis Ž. B. paaiškino, kad jis su savo mama V. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena mamos sugyventinis V. K. Visi kartu gyvena jo močiutei S. B. priklausančiuose namuose. Ž. B. yra neįgalus, todėl nedirba ir būna namuose. 2025 m. liepos 12 d. apie 18.45 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), tuo metu gyvenamojo namo virtuvėje buvo V. K., o jis su drauge V. P. buvo savo kambaryje, kartu žiūrėjo televizorių. Jiems žiūrint televizorių, į kambarį įėjo mamos sugyventinis V. K. ir liepė jiems eiti valgyti. Jam ir draugei atsakius, kad valgyti šiuo metu nenori, V. priėjo prie lovos, ant kurios jis sėdėjo kartu su V. P., tada ranka sugriebęs jam už kaklo, pradėjo Ž. B. smaugti ir kažką sakyti, bet ką sakė jis nesuprato. Po to paleido jo kaklą ir iš kambario išėjo. V. K. išėjus, jis paskambino savo seseriai A. B., jai papasakojo kas nutiko ir jos paprašė iškviesti policiją. Ši pranešė apie įvykį paskambinusi pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigūnai V. K. sulaikė. Savo veiksmais V. K. sukėlė jam fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje vertina 6 balais. Į namus atvykę greitosios pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė. Ankščiau V. K. nėra prieš jį smurtavęs. Pageidavo, kad V. K. būtu uždrausta artintis prie jo ir namų kuriuose jis gyvena, nes dėl tokio jo elgesio jis jaučiasi nesaugus ir bijo, kad V. K. gali vėl smurtauti prieš jį. Civilinio ieškinio šioje byloje jis nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 30 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis Ž. B. paaiškino, kad po įvykio į medikus jis papildomai nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko, kadangi jam nebuvo padaryti stiprūs sužalojimai, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Nepageidauja, kad jo sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatinėjamas iš medicininių dokumentų. Jis pretenzijų V. K. neturi, jam atleidžia ir civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 25 d. liudytoja V. P. parodė, kad ji apie (duomenys neskelbtini) draugauja su Ž. B. Su juo susipažino (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ž. iki įvykio gyveno pas savo mama V. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Ž. B. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, sesers A. namuose. V. P. pas Ž. B. nuvažiuodavo pasisvečiuoti, ten pabūdavo keletą dienų. Taip buvo ir liepos 11-12 dienomis. Atvažiavusi su Ž. buvo (duomenys neskelbtini) namo aukšte, valgyti nešdavosi į antrą aukštą. Ž. mama V. B. su V. K. abi dienas gėrė alkoholį namų virtuvėje. 2025 m. liepos 12 d. vakare, tikslaus laiko nežino, į (duomenys neskelbtini) namo aukšte esantį Ž. kambarį atėjo stipriai girtas V. K., kuris pasakė jiems, kad eitų valgyti. Jie pasakė, kad valgyti nenori, todėl V. labai supyko, liepė jiems tvarkytis kambarį. V. pats ieškojo priežasčių konfliktui, jiems vadovavo ką daryti, todėl V. K. žodžiu susipyko su Ž., kuris pasakė, kad V. nevadovautų. Žodis po žodžio kilo konfliktas, kurio metu V. supykęs griebė Ž. už rūbų ties kaklu, stūmė, tada Ž. stūmė jį nuo savęs. Po to V. sugriebė kambaryje buvusią tuščią dėžė nuo kompiuterio, metė ją į Ž., tačiau nepataikė. Visą tą laiką abu vyrai konfliktavo žodžiu, šaukė vienas ant kito, tada V. priėjo prie Ž., sugriebė abiem rankomis jam už kaklo ir suspaudė. Ž. šaukė paleisti, kad jam skauda, tačiau ji jų neskyrė, nes labai išsigando. Tada į kambarį atėjo V. B., kuri juos išskyrė ir V. nusivedė į (duomenys neskelbtini) aukštą. Ž. buvo paraudimas ant kaklo, jis sakė, kad kaklą jam skauda, todėl jis paskambino savo seseriai A., kuri buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ž. savo seseriai A. papasakojo kas atsitiko ir ši iškvietė policijos pareigūnus. Ž. telefoninį skambutį su seserimi tikriausiai girdėjo ir V., nes iki atvykstant policijai iš namų pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, o kas vyko toliau ji nematė, nes išvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 12 d. liudytoja V. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos pilnametis sūnus Ž. B., jos nepilnametės dukros D. D. ir G. D. bei jos sugyventinis V. K., su kuriuo jie kartu gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų. Dieną prieš šį įvykį atvažiavo Ž. B. draugė V., kurios pavardės nežino ir beveik visą laiką leido kartu su Ž. jo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) namo aukšte. V. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau kartais atvažiuoja pasisvečiuoti dienai ar dviem. Įvykio dieną Ž. buvo su V. savo kambaryje, jos (V. B.) dukros buvo išėjusios į kiemą, gal pas drauges, tiksliai nežino, todėl jos įvykio nematė. V. buvo gėręs alaus, ji pati alkoholio nevartojo. Ji pagamino vakarienę, todėl V. užlipo į (duomenys neskelbtini) namo aukštą pakviesti Ž. ir V. valgyti. Praėjus kuriam laikui išgirdo triukšmą, bildesį, todėl užlipo pažiūrėti, kas ten vyksta. Įėjusi į Ž. kambarį pamatė, kad V. ir Ž. rinko šiukšles. Ji V. liepė eiti į (duomenys neskelbtini) aukštą, kad nusiramintų, todėl jis išėjo, o ji liko pasikalbėti su vaikais. Paprašė Ž. nusiraminti, nes jis taip pat buvo įsiaudrinęs, keikė ją, tačiau jai nieko nedarė, tik keikė žodžiu. Ž. sakė, kad kvies policiją, nes susipyko su V., tačiau ką V. jam padarė, neminėjo. V. jai nieko nesakė apie tai, kas įvyko tarp V. K. ir Ž. B. Ji pasakė, kad jeigu jie neišsitenka vienuose namuose, tegul Ž. su V. eina gyventi savarankiškai ir išėjo. Nulipus laiptais žemyn, ji pasakė V., kad kartu eitų į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią pavėsinę, kad V. taip pat nusiramintų. Praėjus kuriam laikui prie pavėsinės atvažiavo policijos pareigūnai, kurie V. sulaikė ir išsivežė. Po įvykio Ž. išvažiavo iš jos namų ir į juos negrįžta, kur jis šiuo metu gyvena, nežino. Daugiau nieko papasakoti negali, paties įvykio ji nematė, todėl jokių smulkių įvykio aplinkybių nežino. Po įvykio ji su Ž. apie nieką nesikalbėjo, kaip ir kas įvyko tarp jos sūnaus ir sugyventinio ji tiksliai nežino. V. labai gailisi dėl to kas įvyko. Anksčiau vyrai tik pasipykdavo žodžiu. Iki įvykio niekada nei vienas nėra smurtavęs vienas prieš kitą.

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. liepos 12 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, 2025 m. liepos 12-13 d. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. liepos 13 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. liepos 13 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24599-25, 2025 m. liepos 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. liepos 13 d. pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) krizių centrui, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, ranka sugriebė savo šeimos nariui Ž. B. už kaklo ir tyčia jį smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam Ž. B. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiojo Ž. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog V. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui Ž. B. fizinį skausmą, todėl V. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog nukentėjusiajam Ž. B. 2025 m. rugpjūčio 12 d. pranešta apie priimtą procesinį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Atsižvelgiant į tai, prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais V. K. savo šeimos nariui Ž. B. sukėlė fizinį skausmą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas daug kartų, teistumas neišnykęs, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs, administracine tvarka baustas, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. K. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį subendrinta 60 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto bausmė ir 34 MGL (1700 Eur) bauda. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis V. K. arešto bausmę atliko, tačiau baudos nesumokėjo, jos išieškojimą vykdo antstolis, bauda neišieškota. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 20 parų arešto bausmės visiškai pridedama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė ir V. K. skirtina 20 parų arešto bausmė ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kurią jis turi sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 m. ir konfiskuota konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma su PVM, t. y. 1200 Eur. Iš LITEKO ir ĮKNR duomenų matyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės yra perduotos vykdyti ir pradėtos vykdyti, be to, baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK nebendrinamos ir vykdomos atskirai, todėl jos šiuo baudžiamuoju įsakymu nebendrintinos ir vykdytinos Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

V. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 12 d. 20.10 val. iki 2025 m. liepos 13 d. 10.41 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. K. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirtos 20 parų arešto bausmės visiškai pridėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę ir V. K. paskirti galutinę subendrintiną bausmę – 20 parų arešto bausmę ir 34 MGL (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 12 d. 20.10 val. iki 2025 m. liepos 13 d. 10.41 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 m. ir konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios sumos su PVM, t. y. 1200 Eur, konfiskavimą – vykdymą tęsti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka.

Išaiškinti V. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.