Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teiseja R.Pociene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.2.3.1.

2005 m. lapkricio 9 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju I. P. ir R. Z. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes iš dalies prideta ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos, neatliktos bausmes dalis ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas devyneriems metams dešimciai dienu, bausme atliekant pataisos namuose.

R. Z. pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu devyneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistuju I. P. ir R. Z. priteista solidariai 1147,60 Lt nukentejusiajam T. T. .

Iš nuteistuju I. P. ir R. Z. priteista solidariai 13000 Lt nukentejusiajai D. R. .

Aprašomoji dalis

nustate:

I.P. ir R. Z. nuteisti už tai, kad 2005 m. vasario 2 d. nuo 20.00 val. iki 21 val., budami girti, veikdami bendrininku grupe, L. S. gyvenamajame name, ,,(duomenys neskelbtini)“, išgertuviu metu kilus konfliktui su J. T. , I. P. rankos kumšciu tycia sudave nukentejusiajam du smugius i veido sriti ir du kartus jam spyre koja i krutines sriti. J. T. nuo patirtu smugiu nukritus ant žemes, I. P. užmove pastarajam ant galvos metalini kibira ir laike nukentejusiji prispaudes prie žemes, kad šis negaletu ištrukti. R. Z. tuo metu, keisdamas irankius, tycia apie 10 smugiu sudave karnizu, žarstekliu ir kedes koja nukentejusiajam i galva, uždengta kibiru. Po to, I. P. nuemus kibira nuo J. T. galvos, abu tycia spyre po du smugius nukentejusiajam i ivairias kuno vietas ir iš ivykio vietos pasišalino. Taip I. P. ir R. Z. , tycia suduodami smugius kojomis, rankos kumšciu, žarstekliu, karnizu ir kedes koja i ivairias kuno vietas, tame tarpe dvylika smugiu i galvos sriti, traumavo galvos smegenis, nuo to po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenu dangalais išsiliejo kraujas, ir J. T. mire, t.y. I. P. ir R. Z. tycia ji nužude.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. P. skundas atmetamas, o nuteistojo R. Z. skundas patenkinamas iš dalies.

Byloje atsiradus naujiems teismo medicinos duomenims del mirusio nukentejusiojo J. T. mirti sukelusio sužalojimo padarymo mechanizmo bei mirties priežasties ir apeliacines instancijos teismui šiuos duomenis pripažinus pagristais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keiciamas, nes skundžiamame nuosprendyje išdestytos teismo išvados del R. Z. kaltes nužudžius J. T. nebeatitinka bylos aplinkybiu ir R. Z. veikai buvo netinkamai pritaikytas BK specialiosios dalies baudžiamasis istatymas ( BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Be to, tarp naujai nustatyto R. Z. nusikaltimo ir tarp nukentejusiesiems atsiradusios turtines ir neturtines žalos nebelikus priežastinio ryšio, nuosprendis keiciamas ir civiliniu ieškiniu išsprendimo dalyje (328 straipsnio 4 punktas).

Del nuteistojo R. Z. skundo ir jo veikos kvalifikavimo

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytu šios bylos aplinkybiu seka, kad J. T. galvos smegenys buvo traumuoti dvylikos smugiu i galvos sriti pasekoje, iš kuriu du smugius kumšciu mušimo pradžioje sudave I. P. ir kitus dešimt smugiu karnizu, žarstekliu ir kedes koja nukentejusiajam i galva, uždengta metaliniu kibiru, sudave R. Z. .

Apeliacines instancijos teisme gautame teismo medicinos ekspertizes akte ( 2 bylos tomas, b. l. 100-109) ekspertu komisija konstatavo, jog nera objektyviu duomenu, rodanciu, jog J. T. buvo padarytas galvos smegenu sumušimas nuo smugiu i galva visumos. J. T. patyre kraujo išsiliejima po kietuoju smegenu dangalu tik nuo smugio (ar smugiu), kurie galejo sukelti galvos smegenu rotacini judesi kietojo galvos smegenu dangalo atžvilgiu. Ivykus tokiam judesiui, jungianti kietaji dangala su smegenu paviršiumi vena nutruko ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenu dangalu.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad J. T. mirti galejo sukelti bet kuris vienas iš triju konstatuotu trauminiu poveikiu i galva : i nosies sriti, tiketina smugiu kumštimi; i smakro sriti, tiketina smugiu kumštimi; i pakaušio sriti, tiketina nugriuvus nuo suduoto smugio ir atsitrenkus, padarant muštine žaizda pakaušio dešineje puseje. Tarp suduotu smugiu žarstekliu, kedes koja, karnizu i metalini kibira, užmauta J. T. ant galvos, ir jo mirties priežastinio ryšio nera, kadangi šie smugiai buvo padaryti J. T. galvos padeciai fiksuotai ( galvai atremtai i grindis, nukentejusiajam esant horizontalioje padetyje), kuomet nera galimas smegenu rotacinis judesys, sukeliantis venos, jungiancios kietaji dangala su smegenu paviršiumi, nutrukima.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija šiais naujais teismo medicinos duomenimis remiasi, nes ekspertu komisijos išvados yra motyvuotos. Akte ekspertai nurode, kokiais duomenimis remdamiesi jie paneige ankstesne teises medicinos eksperto L. U. išvada del J. T. mirties priežasties. Ekspertu išvados iš esmes atitinka ir teises medicinos specialisto A. A. Garmaus konsultacine išvada tais paciais klausimais ( 2 bylos tomas, b. l. 69-95).

Šios bylos duomenimis nustatytos faktines aplinkybes rodo, kad butent I. P. pirmas sudave kumšciu i galva smugius J. T. , spyre jam i krutine ir nuo šio smugio nukentejusysis krito ant grindu. Visu šiu smurtiniu veiksmu eigoje J. T. galva nebuvo fiksuota ir, nuo bet kurio I. P. smugio i veida ar nuo spyrio pasekoje ivykusio nukentejusiojo kritimo ir atsitrenkimo pakaušiu i grindis, galejo ivykti galvos smegenu rotacinis judesys, kurio pasekoje ivyko venos trukimas ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenu dangalu. R. Z. prie J. T. mušimo prisijunge veliau, jo smugiai, suduoti nukentejusiajam i galva, uždengta metaliniu kibiru, ivairiais daiktais, nepadare nukentejusiajam nei vieno sužalojimo, galejusio sukelti pastarojo mirti. Aukšciau paminetos teismo medicinos ekspertu komisijos išvados 3-4 punktuose konstatuota, kad smugiais, suduotais nukentejusiajam i galva, uždengta metaliniu kibiru, yra padaryti sužalojimai, kurie pagal sveikatos sutrikdymo masta priskirtini nežymiam sveikatos sutrikdymui.

R. Z. dar yra keleta kartu ispyres J. T. i šona. Nukentejusiojo kairiame šone yra nustatyta kraujosruva juosmens kaireje puseje ir krutines lastos kaireje puseje. Apeliacines instancijos teismo atlikto irodymu tyrimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. Rybalko nurode, kad kraujosruva, konstatuota juosmens kaireje puseje, laikytina sužalojimu, sukelusiu nežymu sveikatos sutrikdyma, o sužalojimas krutines lastos kaireje puseje – sužalojimu, sukelusiu nesunku sveikatos sutrikdyma, nes yra lydimas dvieju šonkauliu lužimo.

Kolegija iš esamu bylos duomenu negali daryti išvados, kad šonkauliu lužius J. T. padare butent R. Z. , nes nera patikimu ir pakankamu duomenu tokiai išvadai padaryti : i šonus nukentejusiajam galutineje smurto naudojimo stadijoje sparde abu nuteistieji, abu nurodo, kad sparde i dešini šona, kur sužalojimu visai nekonstatuota, nurodo, kad sparde nestipriai, apygardos teismas nuosprendyje spyriu vietos nekonkretizavo, apsiribojo konstatavimu, kad buvo spardyta i ivairias kuno vietas, i krutines sriti du kartus stipriai dar sedinciam J. T. yra ispyres I. P. , dalis smugiu galejo kliuti nukentejusiajam ir i kaire plaštaka, kairi žasta, kur taip pat konstatuoti nežymu sveikatos sutrikdyma sukele sužalojimai. Todel nera galimybes atriboti, kurio butent nuteistojo spyrio pasekoje lužo nukentejusiojo šonkauliai.

Todel kolegija nustato, kad R. Z. savo atliktais smurtiniais veiksmais (suduodamas smugius karnizu, žarstekliu ir kedes koja nukentejusiajam i galva, uždengta kibiru ir spirdamas koja i kairiji šona) padare nukentejusiajam J. T. tik nežymu sveikatos sutrikdyma. Tuo tarpu I. P. , smogdamas kumšciu du kartus J. T. i veida, spirdamas koja J. T. i krutine, nuo ko nukentejusysis nugriuvo ant grindu, savo veiksmais sukele nukentejusiojo galvos smegenu rotacini judesi, kurio pasekoje ivyko venos, jungiancios kietaji smegenu dangala su smegenu paviršiumi, nutrukimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenu dangalu, galvos smegenu suspaudimas bei pabrinkimas, salygoje J. T. mirti.

Byloje nera nustatyta, kad nuteistieji veike kartu, turedami išankstine tycia nužudyti J. T. . Muštynes išgertuviu metu kilo staiga. Ju metu abieju nuteistuju tikslas buvo sumušti nukentejusiji. I. P. tai atliko smogdamas rankomis ir kojomis i gyvybiškai svarbias žmogui kuno vietas – krutine, galva, o R. Z. , realizuodamas ši tiksla, veike ne taip pavojingai : nukentejusiajam i galva smugiavo per geležini kibira. Jis turejo galimybe ivairiais irankiais smogti ir i kitas J. T. kuno vietas, taciau to nepadare. Todel, jei nuteistasis I. P. pagal panaudoto smurto pobudi sieke bet kokiu pasekmiu ( mirties ar kuno sužalojimo), tai nuteistasis R. Z. sieke tik kuno sužalojimo. Aprobuota teismine praktika nužudymu bylose rodo, kad jei nukentejusiojo mirti sukele vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurta naudojo turedami tycia nužudyti, tai už nužudyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastis (2004 m. birželio 1 d. Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 8 punktas). BK 129 str. numatyta nusikalstama veika yra tycine, atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys. Nesant nustatytam priežastiniam ryšiui tarp nuteistojo R. Z. veiksmu ir J. T. mirties ir konstatavus, kad šis nuteistasis smurtiniais veiksmais tik nežymiai sutrikde J. T. sveikata, R. Z. veika iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuotina i BK 140 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, tinkamiausia valstybines prievartos priemone, taikytina R. Z. už šio nesunkaus nusikaltimo padaryma yra maksimalios trukmes laisves atemimo bausme. Butent tokia bausme atitiktu bendruosius bausmes skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esancias bausmiu skyrimo taisykles. Skirdama laisves atemimo bausme kolegija atsižvelgia i tai, kad nors R. Z. padare nesunku nusikaltima, taciau jis teisiamas ketvirta karta, linkes nusikalsti, aktyviais veiksmais tycia muše nukentejusiji, jo atsakomybe sunkina tai, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos nusikaltimo padarymui.

Del nuteistojo I. P. skundo ir jo veikos kvalifikavimo

Nuteistojo I. P. skundas del neteisingo jo veikos kvalifikavimo teiseju kolegijos yra atmetamas.

Šio nuteistojo veiksmai negali buti perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. i BK 136 str. Šioje normoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybe už sunku sveikatos sutrikdyma labai susijaudinus del neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka ar jo artima asmeni nukentejusiojo asmens elgesio. Visu pirma, butent I. P. smurtiniu veiksmu pasekoje ivyko J. T. mirtis, o ne vien jo sunkus sveikatos sutrikdymas. Jei jau buvo padarytas tycinis neteisetas kito žmogaus gyvybes atemimas, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. Šioje byloje nustatyta, kad I. P. veike tycia, tarp jo veikos ir J. T. mirties yra priežastinis ryšys, todel perkvalifikuoti I. P. veika iš BK 129 str. 1 d. i BK 136 str. nera pagrindo. Antra, kolegija nenustato jokios I. P. didelio susijaudinimo busenos. Bylos duomenimis nera nustatyta del ko nuteistasis turejo staiga labai susijaudinti. Liudytoja I. S. paneige, kad jos sugyventinis J. T. naudojo smurta jos atžvilgiu, del ko buvo butina susijaudinti, ši liudytoja nera joks artimas asmuo I. P. . I. S. gyvenamajame name vasario 2 diena vyko eilines išgertuves. Visi buvo gerokai ikauše. J. T. elgesys išgerus sugerovams buvo žinomas ir muštyniu pradejimas jiems tikrai nebuvo netiketas, nelauktas ir itin bauginantis, tuo paciu sukeliantis dideli sumišima ar išgasti. Ir nors pirmasis I. P. išgertuviu metu smoge J. T. , taciau toks jo elgesys neturetu buti vertinamas kaip sukeles dideli nuteistojo susijaudinima. Nuteistasis ir nukentejusysis buvo stipriai apsvaige nuo alkoholio ( vien pas I. S. buvo išgerti trys buteliai degtines), o tokiame stovyje savaime keiciasi situacijos suvokimas ir ivertinimas, sunkeja tinkamu sprendimu paieška, susilpneja savikontrole, keiciasi emociniu išgyvenimu ir poelgiu pobudis. Del šios priežasties paprastai teismineje praktikoje, jei smurtiniai veiksmai padaromi asmens, kuris yra apsvaiges nuo alkoholio, didelio susijaudinimo busena tokiam asmeniui nera konstatuojama.

Nustatyti nuteistojo I. P. smugiai kumšciu ir spyriai koja i gyvybiškai svarbias nukentejusiojo kuno vietas - galva, krutine rodo, kad I. P. suprato, kad savo veika kelia pavoju kito žmogaus sveikatai bei gyvybei. Visa tai suprasdamas jis numate, kad gali sužaloti ar atimti gyvybe nukentejusiajam, nors pastarosios pasekmes jis ir nenorejo, taciau budamas tokiai pasekmei abejingas, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todel apygardos teismas nuteistojo I. P. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d. kaip žmogaus nužudyma, padaryta veikiant netiesiogine tycia.

Už nekvalifikuota nužudyma I. P. , nesant jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, paskirta laisves atemimo bausme, kuri yra žemesne, negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje nustatytas laisves atemimo bausmes vidurkis. Paskirtoji bausme neprieštarauja BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmiu skyrimo pagrindams ir kitoms BK bendroje dalyje esancioms bausmiu skyrimo taisyklems. Teismas skirdamas bausme pagristai atsižvelge i nusikaltimo pavojingumo laipsni, I. P. asmenybe, kaltes forma, konkrecias bylos aplinkybes. I. P. paskirta terminuoto laisves atemimo bausme savo dydžiu nera aiškiai per griežta ir teiseju kolegija neižvelgia jokio istatyminio pagrindo ja švelninti.

Del civiliniu ieškiniu išsprendimo ir priteistos neturtines žalos dydžio

Teiseju kolegijos nuomone, nukentejusiajai D. R. priteistas 13000 litu civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo yra adekvatus padarytai žalai ir jo dydis atitinka susiklosciusia teismu praktika teismams nužudymo bylose priteisiant tokio pobudžio sumas. Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Ivertinti šia žala palikta teismui, kuris privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i nusikalstamos veikos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti, jog del nuteistojo I. P. kaltu veiksmu ivykusi J. T. mirtis nukentejusiajai D. R. , kaip mirusiojo seseriai, sukele dvasiniu išgyvenimu, kadangi buvo nužudytas vienintelis brolis. Nukentejusiaja su broliu siejo emociniai ir artimi giminiški ryšiai, ji dalyvavo laidojant broli, tai ji patvirtino apeliacines instancijos teisme. Todel visiškai pagristai pirmosios instancijos teismas priteise D. R. 13000 litu neturtines žalos.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijai nustacius, kad nuteistasis R. Z. savo smurtiniais veiksmais tik nežymiai sužalojo J. T. , nera pagrindo ižvelgti priežastinio ryšio tarp šio nuteistojo padaryto nusikaltimo ir tarp nukentejusiesiems atsiradusios turtines ( laidojimo išlaidos) ir neturtines žalos. Todel pirmosios instancijos teismo nuosprendis keiciamas ir civiliniu ieškiniu išsprendimo dalyje. 1147 Lt dydžio turtine žalos suma nukentejusiajam T. T. ir 13000 Lt dydžio neturtines žalos suma nukentejusiajai D. R. priteistini tik iš nuteistojo I. P. , nes butent del jo veiksmu buvo padarytas sužalojimas, sukeles J. T. mirti, ko pasekoje ir atsirado aukšciau pamineta žala.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 , 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendi priimta R. Z. atžvilgiu ir šio nuosprendžio dali del civiliniu ieškiniu išsprendimo.

R. Z. veiksmus iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti i BK 140 str. 1 d. ir nuteisti ji už ši nusikaltima laisves atemimu 1 (vieneriems) metams, šia bausme atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio dali, kuria iš R. Z. solidariai su I. P. buvo priteisti 1147 Lt nukentejusiajam T. T. ir buvo priteista 13000 Lt nukentejusiajai D. R. . 1147 Lt nukentejusiajam T. T. ir 13000 Lt nukentejusiajai D. R. priteisti tik iš nuteistojo I. P. .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo I. P. apeliacini skunda atmesti.