Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, 1 380 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant 15 mėnesių laikotarpiui; automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam savininkui arba jo atstovui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 8 d. D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 8 d., apie 01.33 val., Naujojo Uosto g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. B., būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,81 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (šios teisės nėra įgijęs), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Institucijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo.

Nurodo, kad administracinėje byloje pažeidėjo D. A. atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė ta, kad 2014-07-24 padarytas KET pažeidimas, atsakomybė numatyta ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje. Remiantis ATPEIR duomenimis, nustatyta, kad D. A. nuolat daro KET pažeidimus, t. y. D. A. neturėdamas teisės vairuoti, taip pat neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonę vairuoja ne pirmą kartą. Tai, kad būdamas baustas administracine tvarka ir neturėdamas teisės vairuoti, jis vis tiek daro analogiškus teisės pažeidimus, rodo itin didelį D. A. piktybiškumą ir tai, jog jis nedaro išvadų, ignoruoja įstatymų reikalavimus, vairuodamas neblaivus kelia didelį pavojų kitiems asmenims ir visuomenei.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575-2114/2011 konstatavo, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis priklauso D. B., automobilį jis buvo palikęs D. A. suremontuoti ir pastarasis turėjo galimybę juo pasinaudoti. Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad D. B. D. A. automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduoda vairuoti jau nebe pirmą kartą, t. y. D. A. 2013-01-11, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo minėtą automobilį Plungėje, Stoties gatvėje, ir 2013-01-25 už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jam buvo paskirta 1 300 litų bauda, todėl, Institucijos nuomone, savininkas nėra neatsakingas už jo turto pakartotinį neteisėtą naudojimą.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucija, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarimą, nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria netaikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise nepriklauso pažeidėjui, konfiskavimas. Taigi, nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde keliamas pažeidėjui už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskavo transporto priemonės, su kuria buvo padarytas pažeidimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 130² straipsnyje, inter alia (be kita ko) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir transporto priemonės konfiskavimą arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Taigi ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-21-746/2015). Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė pažeidėjui ATPK 130² straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nustatęs išskirtinę situaciją, t. y., kad automobilis, kuriuo D. A. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas be savininko D. B. žinios.

Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi automobilio savininkas D. B. automobilį buvo palikęs D. A. suremontuoti ir pastarasis turėjo galimybę juo pasinaudoti, be to, D. B. nebe pirmą kartą perduoda D. A. vairuoti automobilį, todėl, Institucijos nuomone, savininkas yra atsakingas už jo turto pakartotinį neteisėtą naudojimą. Apygardos teismas su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. A. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas be savininko D. B. žinios ir sutikimo.

Nėra pagrindo sutikti ir su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. B. buvo palikęs savo automobilį D. A. suremontuoti, o pastarasis juo savavališkai pasinaudojo, nepranešęs apie tai automobilio savininkui ir negavęs jo sutikimo. Tokias aplinkybes bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A., nurodydamas, kad D. B. automobiliu, kurį pastarasis buvo palikęs jam suremontuoti, jis pasinaudojo pastarajam nežinant, tiek automobilio savininkas D. B., pažymėdamas, kad leidimo naudotis automobiliu D. A. nedavė. Taigi, atsižvelgiant į kaip liudytojo teisme apklausto automobilio savininko D. B. bei paties pažeidėjo D. A. parodymus, akivaizdu, kad automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. A. pasinaudojo D. B. automobiliu apie tai savininkui nepranešęs ir negavęs leidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokius administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. ir automobilio savininko D. B. parodymus, kad pastarojo automobiliu, kuris buvo paliktas D. A. suremontuoti, pastarasis pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas D. B., palikęs savo remontuotiną automobilį D. A., leido pastarajam juo naudotis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. B. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, teismui nebuvo pagrindo konfiskuoti pažeidėjui D. A. nepriklausančio automobilio, kuriuo jis pasinaudojo be savininko valios.

Tai, kad naudodamasis šiuo automobiliu D. A. ir anksčiau buvo nubaustas administracine tvarka (Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nutarimu D. A. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 300 Lt (376 Eur) bauda (b. l. 18–19), nesant juokių duomenų apie tai, kad automobilio savininkui D. B. ši aplinkybė buvo žinoma, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nagrinėjamu atveju automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. disponavo teisėtai, t. y. su savininko D. B. žinia ir jo leidimu, nes, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15–19), D. A. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, kuriuos padarė naudodamasis vis skirtingais automobiliais („Opel Calibra“, Ford Probe“, „Peugeot 406“, „Volvo S70“), o paskutinį kartą – 2014-07-24 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu jis buvo nubaustas už pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, kuriuos padarė vairuodamas „Mercedes-Benz Vito 112“ automobilį (b. l. 15–19). Nesant jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, paneigiančių, jog transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, konstatuotina, kad D. B. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, apklausęs automobilio, kurį pažeidimo metu vairavo D. A., savininką ir nustatęs, kad D. A. D. B. priklausančiu automobiliu pasinaudojo savavališkai, automobilio savininkui nepranešęs ir negavęs jo leidimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas netaikyti pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimo, priešingu atveju būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininko D. B. interesai. Paskyrus pažeidėjui D. A. papildomą nuobaudą, numatytą ATPK 130² straipsnio sankcijoje, kaip to prašoma Institucijos apeliaciniame skunde, iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkas, nors jis pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pažeidėjui D. A. ATPK 30² straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankio – D. B. priklausančio automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savavališkai pasinaudodamas D. A. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, – konfiskavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.