- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- II-374-84/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, dėl kurio priimtas nutarimas M. M., prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje M. M., 2010-09-16 (tai įrodo spaudas ant voko) Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą (prašymą), kuriuo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2010-08-24 nutarimą Nr. 51N-405775-10 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde (prašyme) nurodė, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes skundžiamas Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato 2010-08-24 nutarimas Nr. 51N-405775-10 neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nutarime nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Paaiškino, kad nutarime nenurodyta, kokiam konkrečiai teismui jis skundžiamas, per ką paduodamas skundas, per kokį terminą turi būti paduotas skundas ir nuo kokio momento tas terminas skaičiuojamas. Nutarime nurodoma tik, kuriame teisės akte yra nustatyta nutarimo apskundimo tvarka ir ši tvarka nurodyta netinkamoje vietoje – po rezoliucine dalimi ir po nutarimą priėmusio pareigūno parašu. Tuo tarpu pagal ATPK 286 straipsnio 4 ir 6 dalių tarpusavio santykį pirmiausia turi būti išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka, o tik po to – administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio pareigūno parašas. Toks nutarimo struktūrinis painumas ir jo rezoliucinės dalies neišsamumas sutrukdė M. M. suprasti, kad tai yra būtent nutarimas, o ne administracinio teisės pažeidimo protokolas ar kitoks dokumentas, ir užkirto kelią laiku imtis pažeistų teisių gynybos. Pažymėjo, kad LR ATPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Teisėtumas pagal ATPK 7 straipsnio 4 dalį be kita ko užtikrinamas ir apskundimo teise. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija tinkamai atlikdama išaiškinimo pareigą turi užtikrinti apskundimo teisės realumą ir padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įgyvendinti šią teisę, o ne kliudyti tai padaryti. Mano, kad siekiant LR ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo, nutarimo apskundimo terminas turi būti atnaujintas dėl aukščiau nurodytų priežasčių.
Pasiruošimo prašymui nagrinėti metu nutarimą priėmusi institucija Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato specialisto nutarimas dėl M. M. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo priimtas laikantis administracinės teisės normų, kelių eismo taisyklių pažeidimas nustatytas ir įformintas nepažeidžiant teisės normų, teisės ir pareigos, nutarimo apskundimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo metu, be to, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjas pasirašė gaudamas protokolo kopiją, kurioje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos bylos nagrinėjimo metu, taip pat nurodyta teisė apskųsti organo, pareigūno priimtą nutarimą. Bylos nagrinėjimo metu pažeidėjas sutiko su padarytu pažeidimu, gailėjosi jį padaręs, tai atsispindėjo dėl padaryto pažeidimo skiriant minimalią baudą už padarytą pažeidimą. M. M. negalėjo nesuprasti, kad dėl jo padaryto pažeidimo yra priimamas nutarimas, kadangi jam žodžiu buvo pranešta, kad jam bus taikoma minimali 100 litų administracinė bauda, esant kaltam dėl eismo įvykio, ir ją šis gali įvykdyti jau nutarimo priėmimo dieną, tai yra 2010-08-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato organizacinės grupės specialistės kabinete sumokant baudą ją nuskaičiuojant iš M. M. sąskaitos elektroninių kortelių skaitytuvo pagalba. Priėmus nutarimą byloje, M. M. paaiškina, kad jei šis mano, kad nutarimas dėl jo sukelto eismo įvykio yra neteisėtas ar neteisingas, jį per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Iš aukščiau išvardintų aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokolo surašymo metu bei bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo metu buvo žinomos visos jo teisės ir pareigos, kaip ir teisė apskųsti nutarimą byloje, taip pat apskundimo terminas, kurį, kaip matyti iš paduoto skundo, M. M. praleido.
Prašymas netenkintinas ir terminas neatnaujintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Šioje byloje nutarimas yra priimtas 2010-08-24, o skundas teismui įteiktas 2010-09-16. Taigi, terminas skundui paduoti yra praleistas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis taip pat nustato, kad jeigu terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t.y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.
Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad M. M. dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, su administracine nuobauda sutiko ir gavo nutarimo nuorašą, kuriame išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka.
Teismas konstatuoja, kad nutarime institucija aiškiai nurodė nutarimo apskundimo tvarką. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes, kad nutarime turėjo būti nurodyta, kokiam konkrečiai teismui jis skundžiamas, per ką paduodamas skundas, per kokį terminą turi būti paduotas skundas ir nuo kokio momento tas terminas skaičiuojamas, teismas atmeta kaip nepagrįstas ir mano, kad M. M. įgyvendindamas savo procesines teises ir pareigas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nes jei iš nutarime nurodytos informacijos jam nebuvo aišku, kokia tvarka yra skundžiamas priimtas nutarimas, jis privalėjo susipažinti su nutarime nurodytais LR ATPK straipsniais, atitinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymu arba kreiptis teisinės pagalbos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tai jog institucija, priėmusi nutarimą, nepadarė jokių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą reglamentuojančių ir LR ATPK nustatytų teisės normų pažeidimų, teismas konstatuoja, kad M. M. terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, dėl to jo prašymas netenkintinas ir skundas atsisakytinas priimti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. prašymo netenkinti ir neatnaujinti termino skundui paduoti dėl Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2010-08-24 nutarimo Nr. 51N-405775-10 panaikinimo ir bylos nutraukimo.
M. M. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK 2010-08-24 nutarimo Nr. 51N-405775-10 panaikinimo ir bylos nutraukimo atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti M. M..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.