- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- e2-1572-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- P. V., V. O., uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. V. ir V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“, P. V., V. O. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir paskolos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovo UAB „Dujotekana“ naudai iš atsakovo R. S. 6 806 070,42 Eur skolos, pripažinti negaliojančiomis (ab initio) 2012 m. gruodžio 13 d. paskolos sutarties Nr. 2012/02-56 1.4 p. - 1.7 p. nuostatas, priteisti iš atsakovo R. S. 2 219 810,34 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,02 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo visos pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršytų 9 025 880,76 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas prima facie byloje pateiktais įrodymais bei paskolos sutartimi, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra reali – ji yra grindžiama audito kompanijos 2015-05-19 išvada, didele ieškinio suma.
Ieškovas UAB „Dujotekana“ nepalaikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 28 d. įvykusio eilinio visuotinio ieškovų akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pritarti ieškovo UAB „Dujotekana“ ir atsakovo sudarytos 2012 m. gruodžio 13 d. paskolos sutarties termino pratęsimui. Atsakovui sutikus su ieškovo valdybos pasiūlytomis sandorio sąlygomis ir šalims sudarius rašytinį susitarimą dėl paskolos termino pratęsimo bei kitų sąlygų, šioje byloje tarp šalių neliks ginčo dalyko ir ieškovas UAB „Dujotekana“ atsiims ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. atsiliepime prašė ieškovų prašymą atmesti. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 28 d. įvyko ieškovo UAB „Dujotekana“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. paskolos sutarties pakeitimui, t.y. prievolės grąžinti paskolą pratęsimui iki 2015 m. spalio 1 d. Atsakovo teigimu, ieškovo UAB „Dujotekana“ valdybai nustačius paskolos sutarties pakeitimo (termino pratęsimo) sąlygas bei kitas prievolių vykdymo sąlygas, jų užtikrinimą, išnyks ginčo dalykas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas atsakovui grindžiamas 2012 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartimi, kuria UAB „Dujotekana“ paskolino atsakovui 7 240 500,46 Eur ir susitarė, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2015 m. kovo 31 d. 2015 m. gegužės 28 d. įvykusio UAB „Dujotekana“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas dėl bendrovės atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo termino pratęsimo. Susirinkimas nutarė pratęsti atsakovui paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. spalio 1 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, todėl atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai P. V. ir V. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovo R. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas už 9 025 880,76 Eur sumą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, teismas pasisakė tik dėl reikalavimo priteisti skolą prima facie pagrįstumo. Reikalavimas dėl paskolos sutarties 1.5-1.7 nuostatų pripažinimo negaliojančiomis yra savarankiškas reikalavimas ir prima facie pagrįstas. Teismui tenkinus šį reikalavimą, atsakovas turės sumokėti visas susikaupusias palūkanas bei ateityje mokėti palūkanas kiekvieną mėnesį, nepaisant to, kiek bus pratęstas skolos grąžinimo terminas. Prašomų priteisti palūkanų suma atsakovo atžvilgiu yra didelė (2 219 810,34 Eur) ir tai yra savarankiškas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje nurodoma, kad audito kompanija negalėjo surinkti pakankamų audito įrodymų, kad galėtų įvertinti atsakovui suteiktos paskolos atgautinumą, kurios vertė yra 26,4 mln Lt. Taigi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra pripažinta oficialiu rašytiniu įrodymu.Teismas nepagrįstai visuotinio akcininko susirinkimo nutarimą prilygino sandoriui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties pratęsimo faktą. Todėl teismas turėjo vadovautis galiojančiu paskolos sutarties tekstu ir pripažinti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais jis siekia įvairiomis teisinėmis priemonėmis išvengti skolos grąžinimo bendrovei.Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai prievolė turi būti įvykdyta Lietuvoje, toks ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad įrodymų buvimo vieta yra Lietuvoje, sprendimas būtų vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakovas didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvoje. Esant alternatyviam teismingumui, taip pat atsižvelgus į ieškinio sumą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas teismingas spręsti ginčą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. 2015 m. birželio 15 d. tarp UAB „Dujotekana“ ir atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas prie paskolos sutarties, kuriuo pakeistas paskolos sutarties sąlygos dėl paskolos termino pratęsimo ir nustatyta atsakovo prievolė grąžinti paskolą 2015 m. spalio 1 d. Be to, ieškovas UAB „Dujotekana“ pateikė teismui prašymą atsiimti ieškinį, teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Dujotekana“ prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir paliko ieškinį nenagrinėtu. Ieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis taip pat prima facie nepagrįstas.Ieškovas neįrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Ginčo suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, jog atsakovas valdo didelės vertės turtą (nekilnojamąjį turtą, bendrovių akcijas).Ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pagal Lugano konvencijos 2 straipsnyje suformuluotą bendrosios jurisdikcijos taisyklę, ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. Šveicarijos teismams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų
Apeliantai 2015 m. lapkričio 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir išrašus iš VĮ Registrų centro, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo, t. y. 2015 m. birželio 15 d. atsakovas su bendrove „Dujotekana“ sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. gruodžio 13 d. paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliantai pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ir papildomą susitarimą negaliojančiu. Apeliantai taip pat pažymi, kad atsakovas R. S. negrąžino Bendrovei skolos net ir suėjus papildomu susitarimu pratęstam skolos grąžinimo terminui, t. y. 2015 m. spalio 1 d., ir minėta aplinkybė, apeliantų manymu, patvirtina, kad atsakovas nepajėgus vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o jo turimo turto vertė nepaneigia didelės ieškinio sumos prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, įrodyti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateiktus apeliantų 2015 m. lapkričio 24 d. rašytinius paaiškinimus ir įrodymus priima į bylą bei vertina.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padaręs išvadą, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad 2015 m. gegužės 28 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas dėl bendrovės „Dujotekana“ atsakovui R. S. suteiktos paskolos grąžinimo termino pratęsimo, kuriuo nutarta pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. spalio 1 d. Nors apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad akcininkų sprendimas nėra sandoris, o atsakovas nepateikė duomenų, kad paskolos sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir atsakovo, būtų pakeista, atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2015 m. birželio 15 d. tarp UAB „Dujotekana“ ir atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas prie paskolos sutarties, kuriuo pakeistos paskolos sutarties sąlygos dėl paskolos termino grąžinimo ir nustatyta atsakovo prievolė grąžinti paskolą 2015 m. spalio 1 d. Atsakovo manymu, ieškinio reikalavimai dėl paskolos sumos bei palūkanų priteisimo, taip pat dėl sandorio sąlygų pripažinimo negaliojančiomis yra prima facie nepagrįsti, nes paskolos sutarties pažeidimo fakto nėra, be to, paskolos davėjas UAB „Dujotekana“ atsiėmė atsakovui pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui UAB „Dujotekana“ atsiėmus ieškinį, bendraieškiai bendrovės „Dujotekana“ akcininkai palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo bendrovės „Dujotekana“ naudai iš atsakovo priteisti negrąžintos paskolos dalį (6 806 070,42 Eur), palūkanas (2 219 810,34 Eur), procesines palūkanas, delspinigius, pripažinti negaliojančiomis paskolos sutarties 1.4-1.7 p. nuostatas, o patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančius 2015 m. birželio 15 d. papildomą susitarimą. Be to, ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ir suėjus papildomu susitarimu nustatytam paskolos grąžinimo terminui (2015 m. spalio 1 d.), atsakovas pasiskolintos sumos bendrovei negrąžino. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina nustatyti ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog byloje reiškiamas 9 025 880,76 Eur dydžio reikalavimas atsakovui kaip fiziniam asmeniui gali būti vertinamas kaip didelės sumos ieškinys. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčo suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes jis valdo didelės vertės turtą – nekilnojamąjį turtą, bendrovių akcijas (įskaitant UAB „Dujotekana“ 72,7 proc. akcijų) ir pridėjo išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 57 376 Eur (pagalbinis pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė 44 000 Eur, pavėsinė, kurios vidutinė rinkos vertė 1 900 Eur, aikštelė, kurios vidutinė rinkos vertė 9 960 Eur, vandentiekio tinklai, kurių vidutinė rinkos vertė 1 370 Eur, nuotekų šalinimo tinklai, kurių vertė vidutinė rinkos vertė 146 Eur); žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 60 330 Eur (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 43 113 Eur, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 15 525, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė 569 Eur, garažo vidutinė rinkos vertė 230 Eur, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė 541 Eur, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė 286 Eur, kiemo statinių vidutinė rinkos vertė 66 Eur); žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 357 102 Eur (žemės sklypo 157 843 Eur, gyvenamojo namo 199 259 Eur). Taigi, bendra atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė lygi 474 808 Eur ir ji sudaro tik apie 5,26 proc. ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos. Be to, grėsmės būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą patvirtina ir tai, jog atsakovas perleidinėja savo turtą tretiesiems asmenims. Atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktame išraše iš VĮ Registrų centro nurodyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančios informacijos, minėtą žemės sklypą atsakovas perleido 2015 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretiesiems asmenims. Be to, apeliantai rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovas jau pardavinėja jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nurodo internetinio puslapio adresą, kuriame patalpintas skelbimas.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą bei egzistuojant grėsmei, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, sprendžia, kad ieškovų reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas atsakovo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – turtinės teisės ir piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius už 9 025 880,76 Eur sumą. Iš areštuotų lėšų leidžiama atsiskaityti su UAB „Dujotekana“.
Ieškovams išaiškintina, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ieškovas turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Dėl bylos teismingumo
Atsakovas R. S. tiek atsiliepime į ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą kelia klausimą dėl bylos teismingumo. Atsakovas nurodo, kad ieškovai, kreipdamiesi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, pažeidė teismingumo taisykles, nes ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. Šveicarijos teismams.
Teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 str.). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi bylą narinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas fiziniams asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje. Taigi taikytinas teisės aktas, reglamentuojantis bylos teismingumo klausimą, ex lege yra nuo 2010 m. sausio 1 d. tarp Europos Bendrijos, Danijos Karalystės ir Norvegijos Karalystės pradėjusio galioti, o nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ir Šveicarijos Konfederacijai, 2007 m. spalio 30 d. Europos Bendrijos, Danijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos Lugane sudaryta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (CPK 780 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Pagal Lugano Konvencijos 31 straipsnį prašymas dėl laikinųjų (įskaitant apsaugos) priemonių, kurias numato šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teisė, taikymo gali būti paduotas šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismui, net jeigu pagal šią konvenciją nagrinėti bylą iš esmės jurisdikciją turi kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismai. Taigi pagal minėtą Lugano konvencijos straipsnį prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar turi jurisdikciją bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovui R. S., kurio pagal byloje esančius duomenis nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje, nagrinėti iš esmės (CPK 782 str.).
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. O. (a.k(duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenims už 9 025 880,76 Eur (devynių milijonų dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt Eur, 76 cnt) sumą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Leisti atsakovui R. S. iš areštuotų lėšų atsiskaityti su UAB „Dujotekana“ (j.a.k. 125738752, buveinės adresas Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius).
Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.