- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- ATP-463-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-05196-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo netenkintas G. R. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-11-26 priimtas nutarimas Nr. 10N-2152632-12 nubausti G. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2012-11-26 nutarimu Nr. 10N-2152632-12 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2012-11-19, 16 val. 10 min., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., vairuodamas automobilį ,,Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neatsargus ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam pagrindiniu keliu tiesiai, privertė tos transporto priemonės vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. R. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. nutarimu G. R. skundo netenkino ir nepanaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-11-26 nutarimo Nr. 10N-2152632-12. Teismas dalyje sutiko su G. R. skunde nurodytu teiginiu, jog kitas automobilis (taksi) buvo priverstas susidariusioje eismo situacijoje ne keisti judėjimo kryptį, o tik keisti judėjimo greitį. Teismas konstatavo, kad G. R. važiuodamas automobiliu „Honda Civic“ šalutiniu keliu ir artėdamas prie šviesoforais nereguliuojamos sankryžos bei norėdamas sukti į kairę, turėjo įsitikinti, kad toks jo manevravimas nesukels grėsmes pagrindiniu keliu važiuojantiems kitiems eismo dalyviams, dėl neatsargumo, įvažiavo į L.Asanavičiūtė g. ir tuo nedavė kelio automobiliui važiuojančiam pagrindiniu keliu tiesiai, ko pasėkoje privertė jį staiga stabdyti ir keisti judėjimo greitį, tuo sukeldamas pavojingą situacija kelyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. R. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2012-11-26 nutarimą Nr. 10N-2152632-12, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant apeliacinį skundą, kur pateiks filmuotą medžiagą, fotonuotraukas. Pasak apelianto, jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, jam administracinė nuobauda paskirta neteisingai, jis KET nepažeidė, todėl teismas be teisėto pagrindo jo skundą atmetė ir paliko galioti paskirtą administracinę nuobaudą.
Apeliantas nurodo, kad 2012-11-19, apie 16.10 val., automobiliu „Honda Civic", v.n. (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio nuo Laisvės pr. atvažiavo iki pagrindinio kelio - L. Asanavičiūtės gatvės sankryžos. Prieš atliekant kairio posūkio manevrą, apeliantas sustojo ir įsitikinęs, kad įvažiavimas į pagrindinę eismo gatvę saugus, pasuko į kairę ir pavažiavęs sustojo prie pat šaligatvio, kur netoli ir gyvena. Atlikdamas kairio posūkio manevrą, jis tolokai pastebėjo automobilį „Audi taksi", kuris dėl intensyvaus eismo šia gatve, nežymiai automobilį pristabdė, judėjimo krypties nekeitė ir nuvažiavo gatve toliau nesustojęs. Pasak apelianto, jis jokios pavojingos situacijos nesukėlė, kas matosi ir iš filmuotos medžiagos. Apeliantui sustojus, prie jo privažiavo policijos automobilis, išlipęs iš automobilio policijos patrulis, kaip vėliau paaiškėjo, S. J., neprisistatęs, grubiai pareikalavo sėsti į policijos automobilį, apeliantas tai daryti atsisakė, nes jokių pažeidimų nepadarė. Apeliantas įsitikinęs, kad tai buvo priežastis protokole pateikti melagingus duomenis, neva jis privertė automobilį „Audi taksi", važiuojantį pagrindiniu keliu, staiga stabdyti, pakeisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Apeliantas pažymi, kad melagingų duomenų protokole pagrindu, jam buvo nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda, o teismas vadovaudamasis tik patrulio S. J. parodymais, G. R. skundą atmetė ir paliko galioti paskirtą administracinę nuobaudą.
Apeliantas nurodo, kad teismo proceso metu paaiškėjo, kad patrulio S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra klaidingas, nes automobilio „Audi taksi“ vairuotojas judėjimo krypties nekeitė, o protokole nurodyta priešingai, melagingai, todėl šia prasme šis protokolas įrodomosios reikšmės neturi. ATPK 256 str. prie įrodymų priskiria ir G. R. paaiškinimus, tačiau, pasak apelianto, teismas jų nevertino. Teismo nutarime nurodoma, kad apeliantas sukėlė pavojingą situaciją, privertęs automobilio „Audi taksi" vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį. Apeliantas pažymi, kad neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas daro tokią išvadą. Jeigu automobilio vairuotojas būtų staigiai stabdęs, būtų likę stabdymo pėdsakų, tačiau jų nebuvo, vairuotojas tik trumpam sulėtino greitį, neaišku kodėl - ar dėl eismo intensyvumo, ar pastebėjęs policijos automobilį, ar buvo viršijęs leistiną greitį. Pasak apelianto, jeigu jis būtų sukėlęs pavojingą situaciją ir automobiliui „Audi taksi" būtų reikėję staigiai stabdyti, be abejonės, jis būtų sustojęs ir pareiškęs apeliantui pretenzijas. Apeliantas nurodo, kad jokios pavojingos situacijos nesukėlė, įsitikinęs, kad saugu, atliko kairio posūkio manevrą į L. Asanavičiūtės gatvę, o automobilio „Audi taksi" vairuotojas po kiek laiko pravažiavo sankryžą, kas matosi ir iš filmuotos medžiagos.
Pasak apelianto, buvo būtina nustatyti automobilio „Audi taksi" vairuotoją ir jį apklausti. Tačiau to padaryti net nebuvo mėginama. Apeliantas pažymi, kad iš filmuotos medžiagos matosi, kuomet automobilio „Audi taksi" vairuotojas pristabdė automobilį ir matosi, kur buvo apelianto automobilis. Anot apelianto, nesunku nustatyti, koks atstumas buvo tarp automobilių ir galima buvo objektyviai nustatyti ar apeliantas sukėlė pavojingą eismo situaciją, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to buvo pažeisti ATPK 257 str. reikalavimai, nes teismas privalėjo pilnutinai ir objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau to nepadarė, apsiribodamas tik patrulio S. J. melagingais parodymais, jo surašytu protokolu.
Apeliantas pažymi, kad KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Apeliantas mano, kad automobilio „Audi taksi“ vairuotojas, matydamas, kad už apelianto susidarė didelė eilė automobilių, norinčių įvažiuoti į L Asanavičiūtės gatvę, kaip vairuotojas profesionalas, trumpai sulėtino greitį, duodamas suprasti, kad galima įvažiuoti į L .Asanavičiūtės gatvę. Pasak apelianto, patrulis S. J. šią situaciją suprato netinkamai ir vertino, kad apeliantas privertė automobilio „Audi taksi" vairuotoją staiga stabdyti, keisti kryptį.
Apeliantas nurodo, kad nors nebuvo jokio reikalo, jį prie policijos automobilio pralaikė beveik valandą, jis nenuvyko į paskirtas procedūras poliklinikoje. Apeliantas pažymi, kad pažeidžiant ATPK 272 str. reikalavimus, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, jis rašė prašymą, kad jam būtų pateikta filmuotos medžiagos kopija, tačiau visokiais būdais buvo vilkinama, apeliantui susidarė abejonės, kad ši medžiaga gali būti suklastota ar išvis sunaikinta.
Pasak apelianto, nors jokių pažeidimų jis nepadarė, tačiau dėl minėtų pareigūnų veiksmų negalėjo įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, atėmus teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, apeliantas negalės dirbti ir UAB „S" (duomenys pakeisti), liks be pragyvenimo šaltinio, bus priverstas kreiptis į darbo biržą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai netyrė aplinkybių, vadovavosi pagrindinai policijos patrulio parodymais, jo klaidingu protokolu, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, nes neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. R. 2012-11-19, 16 val. 10 min., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., vairuodamas automobilį ,,Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neatsargus ir važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam pagrindiniu keliu tiesiai, privertė tos transporto priemonės vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo greitį, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Policijos pareigūnas S. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-11-17, dirbdamas kartu su patruliu J. R. važiavo L. Asanavičiūtės g., apie 16.10 val. pastebėjo, kaip automobilis Honda Civic, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. R., važiuodamas šalutiniu keliu nuo Laisvės pr. neduodamas kelio kerta pagrindinį kelią. Pareigūnas nurodė, kad pagrindiniu keliu antra eismo juosta važiavo Audi taksi automobilis. G. R. savo veiksmais privertė minėtą taksi automobilį stabdyti, tuo sudarydamas pavojingą situaciją (b. l. 15). Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. J. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad G. R. išvažiavo iš šalutinio kelio, nors pirma važiavo jie (policijos pareigūnų tarnybinis automobilis), o antra juosta važiavo taksi automobilis. Tokiu būdu G. R. privertė staigiai stabdyti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, o G. R. važiavo iš šalutinio kelio. S. J. nurodė, kad atstumas tarp jų buvo nedidelis, siekiant išvengti eismo įvykio G. R. vairuojamas automobilis privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. S. J. pažymėjo, kad jei taksi automobilis nebūtų pristabdęs, tada būtų atsitrenkęs į G. R. vairuojamą automobilį (b. l. 41). Policijos pareigūno dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti S. J. nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas policijos pareigūnas, nagrinėjamu atveju vykdęs tarnybines pareigas ir pastebėjęs daromą teisės pažeidimą, bei jį užfiksavęs, būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Policijos pareigūno S. J. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad G. R. automobiliu Honda Civic išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam taksi automobiliui, kuris, siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo staigiai stabdyti. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad atstumas tarp automobilių nebuvo didelis ir taksi automobilis buvo priverstas stabdyti būtent dėl G. R. veiksmų, siekiant išvengti eismo įvykio. Tai, kad taksi automobilio vairuotojas nesustojo ir nepareiškė apeliantui pretenzijų, nereiškia, kad nebuvo sukelta pavojinga situacija. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad nebuvo nustatytas ir apklaustas taksi automobilio vairuotojas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju patikrinus byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto kaltė, dėl ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, yra visiškai įrodyta.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. parodymus, matyti, kad jis tyrimo metu pirminiame paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad nieko nepadarė (b. l. 14), apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2012-11-19 jis vairavo automobilį „Honda Civic“ ir važiavo nuo Laisvės pr., Vilniuje, šalutiniu keliu link L.Asanavičiūtės gatvės, kur ketino šviesoforais nereguliuojamojoje sankryžoje sukti į kairę. Atliekant kairio posūkio manevrą į L.Asanavičiūtės g. (pagrindinį kelią) G. R. teigimu, jis kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems pagrindiniu keliu nesutrukdė, o kitas automobilis (taksi) važiavęs pagrindiniu keliu antra eismo juosta galimai pristabdė dėl kitos priežasties (b. l. 27-28, 41-42). Tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmų.
Pasak apelianto, dėl minėtų pareigūnų veiksmų negalėjo įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, atėmus teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, apeliantas negalės dirbti ir UAB „S" (duomenys pakeisti), liks be pragyvenimo šaltinio, bus priverstas kreiptis į darbo biržą.
ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, institucija, pripažinusi apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 16-22) matyti, kad ir anksčiau G. R. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad G. R. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Šiuo atveju sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Įvertinus minėtas aplinkybes, G. R. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant apeliacinį skundą, kur pateiks filmuotą medžiagą, fotonuotraukas. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek pažeidimą užfiksavęs policijos pareigūnas, buvo apklausti apylinkės teisme, apelianto nurodoma filmuota medžiaga ir fotonuotraukos buvo pateiktos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl visos reikšmingos aplinkybės jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neaptariami.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad G. R. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.