- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-853-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01010-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OLIMPAS“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLIMPAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „OLIMPAS“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-1219-390/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OLIMPAS“ dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“ arba pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OLIMPAS“ (toliau – UAB „OLIMPAS“ arba atsakovė) iškėlimo. Pareiškime UAB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo priimtus procesinius sprendimus bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus atsakovė UAB „OLIMPAS“ skolinga pareiškėjai AB „Lietuvos geležinkeliai“ 15 257,81 Eur, t. y. pagal 2009 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-742-249/2009 – 4 678,78 Eur (16 154,91 Lt), pagal 2010 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1933-221/2010 – 5 908 Eur (20 399,16 Lt) ir pagal 2013 m. sausio 21 d. teismo įsakymą Nr. L2-3678-775/2013 – 4 671,03 Eur (16 128,13 Lt). Atsakovė iki šiol įsiskolinimo nėra sumokėjusi. Vykdomasis dokumentas Nr. L2-3678-775/2013 buvo pateiktas vykdyti antstolei S. V., kuri 2015 m. lapkričio 3 d. konstatavo, kad atsakovės įmonė nekilnojamo turto neturi, įmonės automobiliai išregistruoti, įmonės banko sąskaitos yra areštuotos, sąskaitose piniginių lėšų nėra, įmonės buveinės adresu jokia veikla nevykdoma. Vykdomieji dokumentai Nr. 2-742-249/2009 ir Nr. 2-1933-221/2010 buvo pateikti vykdyti antstolei G. K., kuri taip pat juos grąžino išieškotojui su 2015 m. gruodžio 2 d. išieškojimo negalimumo aktais. Pareiškėjos turimais duomenimis atsakovė UAB „OLIMPAS“ skolinga 19 775,90 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – Sodra), taip pat turi skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi atsakovė UAB „OLIMPAS“ yra nemoki, jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi iškėlė UAB „OLIMPAS“ bankroto bylą, paskyrė įmonės bankroto administratoriumi UAB „Verslo administravimo centras“.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „OLIMPAS“ iškėlimo į teismą kreipėsi atsakovės kreditorė AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurios pareiškimas ir teismo nutartis su įpareigojimu teismui pateikti įmonės finansinius dokumentus atsakovei buvo siųsti du kartus jos buveinės adresu Šiaulių g. 44-6, Kaunas, taip pat atsakovės vadovui I. L. jo gyvenamosios vietos adresu Gailutės g. 50-1, Kaunas, tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei UAB „OLIMPAS“ buvo tinkamai įteikti, tačiau atsakovė atsiliepimo į pareiškimą bei įmonės finansinių dokumentų teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis pareiškėjos pateiktais ir teismo surinktais duomenimis, nustatė, kad pagal paskutinį atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2014 metus, įmonės turtą sudarė 377 816 Lt (109 423 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 249 635 Lt (72 299 Eur), atsakovės veikla buvo nuostolinga (34 219 Lt/9 910,50 Eur), atsakovės turtą sudarė trumpalaikis turtas 377 816 Lt (109 423 Eur), iš kurio per vienerius metus gautinos sumos 34 766 Lt (10 068,92 Eur), kitas trumpalaikis turtas 333 506 Lt (96 590 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai 9 544 Lt (2 764,13 Eur). Taigi, atsakovės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 249 635 Lt (72 299 Eur), t. y. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės - 377 816 Lt (109 423 Eur). Remdamasis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovės vardu registruotos penkios transporto priemonės, tačiau jų būsena „išregistruota“, kadangi nėra techninės apžiūros ir draudimo, be to transporto priemonės yra areštuotos. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 25 176,52 Eur, Sodrai – 19 369,76 Eur. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo viešaisiais duomenimis teismas nustatė, kad įmonėje yra 3 apdraustieji asmenys.
Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs atsakovės turimo turto bei kreditorinių įsipareigojimų santykį, teismas padarė išvadą, kad UAB „OLIMPAS“ nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažintina, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11⁶ straipsnio 1, 3 dalimi, UAB „OLIMPAS“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „OLIMPAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės UAB „OLIMPAS“ atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydį, kadangi atsakovės UAB „OLIMPAS“ skola kreditorei AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra mažesnė, nei deklaruojama jos pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, be to, dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3678-775/2013 priimto įsakymo atsakovė buvo pateikusi teismui prieštaravimus, todėl nėra pagrindo remtis šiuo teismo įsakymu priteista skola.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nes atsakovė nebuvo gavusi jokių pranešimų apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „OLIMPAS“ iškėlimo.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir teismo pranešimas su įpareigojimu pateikti įmonės dokumentus buvo įteikti tinkamai. Atsakovei tik 2016 m. vasario 19 d. buvo įteikta teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „OLIMPAS“ iškėlimo, iki šios teismo nutarties gavimo atsakovė nežinojo apie jos atžvilgiu inicijuotą teisminį procesą, todėl negalėjo pateikti įmonės finansinių dokumentų.
4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „OLIMPAS“ vykdo veiklą, ką patvirtina su atskiruoju skundu pateiktos įmonės ataskaitos.
Atsiliepimas
Pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovės UAB „OLIMPAS“ atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Atsakovės UAB „OLIMPAS“ direktorius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, neteko savo įgaliojimų, todėl neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties.
2. Pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo praėjus vienam mėnesiui nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo su išieškojimo negalimumo aktais, todėl tokiu atveju pagal ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalį išankstinis pranešimas apie ketinimą iškelti įmonei bankroto bylą nėra privalomas. Nežiūrint į tai, pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, siuntė atsakovei jos buveinės adresu pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą, todėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo pažeista.
3. Atsakovės UAB „OLIMPAS“ skolos yra ilgalaikės ir tęstinės, susidariusios pagal 2009 m. – 2013 m. vykdomuosius dokumentus, be to, 2013 m. liepos 1 d. atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, kas patvirtina, jog įmonės nemokumo faktas jau yra nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „OLIMPAS“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo
Atsakovė UAB „OLIMPAS“ su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus rašytinius įrodymus – pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį 2015 m. ir 2016 m. laikotarpį, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, 2016 m. sausio 15 d. mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją, 2016 m. sausio 26 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 2015 m. gruodžio 20 d. mokėjimo kvitą dėl 500 Eur įmokų sumokėjimo VSDFV. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad pateiktais naujais įrodymais grindžia aplinkybes, kad UAB „OLIMPAS“ vykdo veiklą. Atsakovė pateiktus naujus įrodymus prašo priimti į bylą bei vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantų pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu.
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad būtų išvengta bankroto bylos iškėlimo savininkui, jeigu pastarasis gali atsiskaityti su apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusiu kreditoriumi. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Kreditoriaus pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015).
ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, išimtis, pagal kurią tuo atveju, jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, t. y. įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, bei kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos. Tokiu atveju kreditoriui, norinčiam pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi, būtina atitikti (įgyvendinti) dvi sąlygas: pirma, skolininkas turi neturėti turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; antra, kreditorius (kreditoriai) turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalis). Kreditoriui atitikus (įgyvendinus) ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, papildomai informuoti skolininką apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nebūtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1526-943/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. išdavė pareiškėjai (kreditorei) AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomąjį raštą pagal teismo 2009 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-742-249/2009 dėl 15 134,41 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007 m. spalio 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 020,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (skolininkės) UAB „OLIMPAS“. Nurodytas vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdyti antstolei G. K., kuri 2015 m. gruodžio 2 d. išieškojimo negalimumo aktu nustatė, kad skolininkė UAB „OLIMPAS“ kredito įstaigose piniginių lėšų, įregistruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, įmonei priklausančio realizuotino turto taip pat nėra, įmonė adresu Šiaulių g. 44-6, Kaune veiklos nevykdo, kita juridinio asmens buveinė nėra žinoma. 2010 m. kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas išdavė pareiškėjai (kreditorei) dar vieną vykdomąjį raštą pagal teismo 2010 m. vasario 17 d. įsiteisėjusį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1933-221/2010 dėl 19 708,16 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 691 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (skolininkės) UAB „OLIMPAS“. Šis vykdomasis dokumentas taip pat buvo perduotas vykdyti antstolei G. K., kuri tos pačios dienos (2015 m. gruodžio 2 d.) išieškojimo negalimumo aktu padarė analogiškas išvadas dėl įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovės galimybių. Abu vykdomieji dokumentai buvo grąžinti išieškotojui (kreditorei) AB „Lietuvos geležinkeliai“ CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. įsakymu iš skolininkės UAB „OLIMPAS“ kreditorei AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat buvo priteista 16 008,13 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 120 Lt bylinėjimosi išlaidas. Minėtam teismo įsakymui įsiteisėjus (2013 m. gegužės 15 d.), kreditorei AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl priteistų sumų išieškojimo iš UAB „OLIMPAS“. Šis teismo išduotas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei S. V., kuri 2015 m. lapkričio 3 d. pranešimu informavo išieškotoją apie iš esmės analogiškas išvadas, kurias padarė ir antstolė G. K., t. y., kad skolininkės UAB „OLIMPAS“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, įmonės vardu registruotos transporto priemonės išregistruotos bei jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, įmonė adresu Šiaulių g. 44-6, Kaune veiklos nevykdo, siunčiant patvarkymus įmonės vadovui I. L. jo gyvenamosios vietos adresu Gailutės g. 50-1, Kaune korespondencijos įteikti nepavyko.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovei UAB „OLIMPAS“ iškėlimo pateikė vadovaudamasi ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų, išduotų pagal Kauno apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. (Nr. 2-742-249/2009) ir 2010 m. vasario 17 d. (Nr. 2-1933-221/2010) sprendimus, grąžinimo kreditorei (2015 m. gruodžio 23 d.). Minėti vykdomieji dokumentai buvo grąžinti su išieškojimo negalimumo aktais, kuriuose buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „OLIMPAS“ neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškotos skolos. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „OLIMPAS“ iškėlimo atitiko ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties būtinąsias sąlygas, todėl papildomai informuoti skolininkę apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėja neprivalėjo.
Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „OLIMPAS“ iškėlimo, pareiškėja registruotąja pašto siunta siuntė atsakovei UAB „OLIMPAS“ jos buveinės adresu pranešimą apie skolos sumokėjimą ir ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau siųstas pranešimas grįžo neįteiktas su žyma, kad jis nebuvo atsiimtas pašte. Tokiu būdu kreditorei nepavykus registruotu laišku pranešti atsakovei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ji išsiuntė atsakovei pakartotinį pranešimą įmonės buveinės adresu. Pažymėtina, kad pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu (Šiaulių g. 44-6, Kaunas), taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „OLIMPAS“ buveinės adresas nėra pakeistas ir įregistruotas patalpose, adresu Šiaulių g. 44-6, Kaunas, į kurias pareiškėja ir siuntė atsakovei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus pranešimus, tačiau siųsti pranešimai grįžo neįteikti. Kaip jau buvo minėta, pagal bendrąją ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės (skolininkės) buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, o kreditorius laikomas įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, laikydamasi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, nepavykus registruotąja pašto siunta informuoti atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išsiuntė jai pakartotinį pranešimą įmonės registruotos buveinės adresu, kas patvirtina, jog atsakovė UAB „OLIMPAS“ buvo tinkamai informuota apie ketinimą jos atžvilgiu inicijuoti bankroto teisminį procesą, nors ĮBĮ, kreipiantis 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tokia pareiga kreditorei ir nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokiu būdu buvo apribotos skolininkės galimybės atsiskaityti su kreditore iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei tokiu būdu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Be to, teise atsiskaityti su kreditore AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovė galėjo pasinaudoti ir inicijavus teisminį procesą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau iki teismo nutarties, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos įrodymų, patvirtinančių, jog atsiskaitė su kreditore AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo
Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „OLIMPAS“ iškėlimo, nagrinėjimą ir tokiu būdu jai buvo užkirsta galimybė išdėstyti savo poziciją teisme bei pateikti teismui reikalaujamus įmonės finansinius dokumentus. Su tokais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.
Kaip jau buvo minėta, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „OLIMPAS“ būtų nurodžiusi kreditorei AB „Lietuvos geležinkeliai“ arba pirmosios instancijos teismui kitą procesinių dokumentų jai įteikimo adresą. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės pateikto atskirojo skundo, jame atsakovė nurodo tą patį buveinės adresą (Šiaulių g. 44-6, Kaunas), kuriuo jai buvo siųsti kreditorės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pranešimai apie skolos sumokėjimą ir ketinimą kreiptis į teismą bei pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai. Nesant duomenų apie atsakovės kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą, laikytina, kad visas susirašinėjimas su atsakove jos buveinės registracijos adresu laikytinas tinkamu (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus siuntė atsakovei jos vadovo I. L. gyvenamosios vietos adresu (Gailutės g. 50-1, Vilnius), tačiau šiuo adresu teismo procesinių dokumentų taip pat įteikti nepavyko, kadangi pašto siunta nebuvo atsiimta (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų jos buveinės registracijos adresu bei įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami atsakovės buveinės registracijos adresu bei praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo buvo laikomi įteiktais (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą bankroto bylos teisminį nagrinėjimą. Be to, atsakovės argumentai, kad tinkamai neinformavus jos apie pradėtą teisminį procesą jai buvo apribota galimybė pateikti teismui reikalaujamus įmonės finansinius dokumentus, yra visiškai nepagrįsta, kadangi nurodytus dokumentus atsakovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, taip pat apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau tokia galimybe taip ir nepasinaudojo.
Dėl bankroto bylos UAB „OLIMPAS“ iškėlimo
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktus bei teismo iniciatyva išreikalautus dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovei keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi įmonė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 249 635 Lt (72 299 Eur) viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės - 377 816 Lt (109 423 Eur), įmonė neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transportų priemonių, kurių realizavimas nebūtų apribotas, piniginių lėšų sąskaitose, kas patvirtina, jog įmonė nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams bei atstatyti mokumo.
Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „OLIMPAS“ iškėlimo, atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, t. y. įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio ataskaitų rinkinius, duomenis apie įmonės turimą materialųjį turtą ir jo pradinę ir likutinę vertę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui pranešimus apie įmonėje apdraustuosius asmenis už ataskaitinį 2015 m. ir 2016 m. laikotarpį, iš kurių matyti, jog įmonėje apdrausti du asmenys, taip pat 2016 m. sausio 26 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurios duomenimis 2015 metais įmonėje buvo sudaryti 1 082 Eur vertės PVM apmokestinami sandoriai. Taip pat atsakovė pateikė 2015 m. gruodžio 20 d. mokėjimo kvitą dėl 500 Eur įmokų mokėjimo VSDFV, tačiau šie duomenys nepaneigia atsakovės turimo įsiskolinimo VSDFV biudžetui, kadangi remiantis byloje esančiais oficialiais VSDFV 2016 m. vasario 5 d. duomenimis, atsakovės skolą VSDFV biudžetui sudaro 19 369,76 Eur. Kitų pirmosios instancijos teismo reikalaujamų duomenų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įmonės (ne)mokumo, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus reikalaujamų įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenų, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas UAB „OLIMPAS“ nemokumą, pagrįstai vadovavosi pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir teismo iniciatyva išreikalautais VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, VSDFV duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės turimą turtą ir jos finansinius įsipareigojimus.
Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės UAB „OLIMPAS“ balanso už 2014 metus, įmonės turtą sudarė 377 816 Lt (109 423 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 249 635 Lt (72 299 Eur), atsakovės veikla buvo nuostolinga (34 219 Lt/9 910,50 Eur), atsakovės turtą sudarė trumpalaikis turtas 377 816 Lt (109 423 Eur), iš kurio per vienerius metus gautinos sumos 34 766 Lt (10 068,92 Eur), kitas trumpalaikis turtas 333 506 Lt (96 590 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai 9 544 Lt (2 764,13 Eur). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis atsakovės 2014 metų balanso duomenimis, įmonės per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 249 635 Lt (72 299 Eur), t. y. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės - 377 816 Lt (109 423 Eur). Tuo pačiu pažymėtina, kad įmonės balanse už 2014 metus nurodytos per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kurie pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra reikšmingi vertinant įmonės (ne)mokumą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus teismui duomenų apie vėlesnius įmonės veiklos rodiklius, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį bei vykdomą veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.
Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo nepaneigia apeliantės argumentai, kad atsakovės UAB „OLIMPAS“ skola kreditorei AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra mažesnė, nei deklaruojama jos pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3678-775/2013 įsakymu priteistos skolos atsakovė buvo pateikusi teismui prieštaravimus. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, vykdomasis dokumentas dėl Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3678-775/2013 priteistos skolos (16 008,13 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 120 Lt bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo buvo išduotas šiam teismo procesiniam dokumentui įsiteisėjus. Nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO paskelbti duomenys apie Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-3678-775/2013 nagrinėjimą, tarp kurių nėra jokių duomenų apie tai, jog priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas atsakovei UAB „OLIMPAS“ pateikus dėl jo prieštaravimus bei teismui juos priėmus. Apeliantė atskirajame skunde nurodydama, kad dėl šio teismo įsakymo buvo pateikusi prieštaravimus, nepateikė kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo teismo sprendimu priteista skola nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visi pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės UAB „OLIMPAS“, buvo išduoti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrindu, todėl abejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų (skolų priteisimo teisinio pagrindo bei jų dydžio) teisėtumu ir pagrįstumu taip pat nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės nemokumo taip pat nepaneigia atsakovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, remiantis kuriais įmonė 2015 metais buvo sudariusi 1 082 Eur vertės PVM apmokestinamus sandorius, nes nurodyta suma nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės įtakos įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio vertinimui. Todėl nustačius, kad atsakovė UAB „OLIMPAS“ neatsiskaito su kreditoriais už suteiktas prekes, nemoka privalomųjų mokėjimų valstybės bei savivaldybės biudžetams, neteikia laiku finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, nekilnojamojo turto neturi, 2014 metų duomenimis didžiąją dalį viso įmonės turto sudarė trumpalaikis turtas, kuris per dvejus metus tikėtinai yra gerokai sumažėjęs, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „OLIMPAS“ yra nemoki ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „OLIMPAS“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.