Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-08 · Administracinė byla Nr. AS-502-408-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
AS-502-408-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00685-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-408/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00685-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2013 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimų atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. vasario 19 d. raštą Nr. D2-2964-(1.20.) T3-189/2012;

2) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. birželio 23 d. raštą Nr. 4R-1028/D-260 (NK-112);

3) panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112);

4) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. T1-1251;

5) įpareigoti Tarnybą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą;

6) nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje;

7) apginti visuomenės interesą ir nustačius nusikalstamos veikos ar neveikimo požymius informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2013 m. vasario 19 d. raštą Nr. D2-2964-(1.20.) T3-189/2012. Kitus skundo reikalavimus atsisakė priimti.

Pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 15 įsakymą Nr. T1-1251 teismas atsakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, jog šis reikalavimas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4290-142/2012.

Pareiškėjo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2011 m. birželio 23 d. raštą Nr. 4R-1028/D-260 (NK-112) atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nustačius, jog skundas dėl šio rašto panaikinimo pateiktas praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-1796-171/2012, patvirtina, kad apie skundžiamo Inspekcijos 2011 m. birželio 23 d. rašto Nr. 4R-1028/D-260 (NK-112) priėmimą pareiškėjui buvo žinoma jau šios bylos nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose, todėl atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112) ir įpareigoti atsakovą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą.

Teismas nurodė, jog administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Sprendė, jog abstraktūs reikalavimai nutraukti kankinimus ir saugoti nuo jų ateityje bei apginti visuomenės interesą ir nustačius nusikalstamos veikos ar neveikimo požymius informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl juos atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtinus teisme.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo jo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti visa apimtimi.

Atskirajame skunde (b. l. 81-88) paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. vasario 5 d. sprendimu panaikinus Tarnybos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. D2-1589-1-(1.20), Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. T1-1251 lieka vienintelis teisinis pagrindas iškraipyti pareiškėjo 2012 m. liepos 23 d. skundo Tarnybai prasmę, todėl šis įsakymas turi būti panaikintas. Pažymi, jog prašymas skirti ekspertizę nėra susijęs su Inspekcijos kontrolės ataskaita. Šį reikalavimą sąlygoja suklastotos ligos istorijos, gydymo įstaigose nustatinėjamos neteisingos diagnozės, neskiriamas gydymas. Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaita Nr. 1A-146 (NK-112) atima iš pareiškėjo teisę į kokybiškas sveikatos apsaugos paslaugas, padeda medikams nuslėpti atliktų tyrimų rezultatus, įpareigoja medikus nustatinėti žinomai neteisingas diagnozes, tuo pačiu kelia grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Kankinimus pareiškėjas apibūdina kaip konkrečius veiksmus ir neveikimą nediagnozuojant ligų, neskiriant reikiamo gydymo, vietoje to diagnozuojant žinomai neteisingas ligas ir skiriant žudantį pareiškėją gydymą ar neskiriant jo visai. Šie veiksmai negrįžtamai sužalojo pareiškėjo organizmą, sukėlė skausmą ir kančias, lėmė visišką negalią, baimę dėl gyvybės. Skundžiami medikų ir viešąjį administravimą sveikatos priežiūros paslaugų sferoje vykdančio subjekto veiksmai turi organizuoto nusikaltimo požymių, todėl būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 – 24, 32 – 33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Įstatymų leidėjas teisę kreiptis į administracinį teismą, be kita ko, sieja su aplinkybe, kad dėl klausimo, dėl kurio inicijuojamas naujas ginčas, nebūtų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kai kilęs teisės klausimas buvo ginčijamas teisme ir dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta. Taisyklės, draudžiančios administraciniams teismams pakartotinai nagrinėti bylas, yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. T1-1251 yra tapatus įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4290-142/2012 išnagrinėtam reikalavimui.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. T1-1251 buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-962-142/2013 pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas administracinės bylos numerį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su šio teismo išvada, jog tapatus pareiškėjo reikalavimas yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl jį pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su jo pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui galima paduoti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2011 m. birželio 23 d. raštą Nr. 4R-1028/D-260 (NK-112) pareikštas praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų apskundimo terminą. Šią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A552-2713/2012 pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iš kurios turinio matyti, jog apie Inspekcijos 2011 m. birželio 23 d. raštą Nr. 4R-1028/D-260 (NK-112) pareiškėjui buvo žinoma jau šios bylos nagrinėjimo metu (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniame procese galioja aktyvaus teismo principas. ABTĮ 10 straipsnis numato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Tai reiškia, jog teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas iš esmės nagrinėtinas teisme, tačiau skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu trūkumų šalinimo institutu, t. y. paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą teisminę ir nustatyti terminą jiems pašalinti, o skundą atsisakyti priimti tik tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nėra pašalinami.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo trūkumų šalinimo institutu, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje yra abstraktaus pobūdžio, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog pareiškėjo reikalavimas yra nekonkretus, turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą patikslinti šį reikalavimą, nurodant konkrečius skundžiamus veiksmus bei už jų atlikimą atsakingą subjektą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimo nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, konstatavo, kad bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose, todėl atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112) ir įpareigoti atsakovą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos, atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Konstatuotina, jog byloje nėra pridėta pareiškėjo skundžiama Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaita Nr. 1A-146 (NK-112), taigi teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimo panaikinti šį aktą priėmimo klausimą neatsižvelgdamas į skundžiamo dokumento turinį, t. y. teisės normas aiškino ir taikė a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o ne atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas negalėjo įvertinti skundžiamo akto įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, neįsigilinęs į šio dokumento turinį, todėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112) ir įpareigoti atsakovą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys turi teisę paduoti skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo prašymas apginti visuomenės interesą ir nustačius nusikalstamos veikos ar neveikimo požymius informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Pareiškėjo prašyme nurodytą klausimą reglamentuoja ABTĮ 108 straipsnyje įtvirtintas atskirosios nutarties institutas. Pagal minėto straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nustatęs, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė pareiškėjo prašymo apginti visuomenės interesą ir nustačius nusikalstamos veikos ar neveikimo požymius informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą priėmimo klausimą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo apginti visuomenės interesą ir nustačius nusikalstamos veikos ar neveikimo požymius informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą naikintina. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje, panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112), įpareigoti atsakovą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą apginti visuomenės interesą ir nustačius nusikalstamos veikos ar neveikimo požymius informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimus nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje, panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112), įpareigoti atsakovą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė