Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.2; 2.3.2.6.2; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.16.2

2020 m. lapkričio 19 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotas asmuo – P. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nutraukti santuoką tarp jos ir P. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos prašymu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai E. M. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, P. K. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pripažinti, kad ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1346 Eur, ir garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1764 Eur, yra asmeninė pareiškėjos E. M. nuosavybė.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji su suinteresuotu asmeniu P. K. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareiškėja su sutuoktiniu kartu gyveno iki 1990 m. vasaros, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovui nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė ir išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Sutuoktinio motina gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijos Respublikoje. Tuo metu giminaičiai P. K. pranešė, kad jo motina silpnai jaučiasi, serga ir reikia ją slaugyti. Sutuoktinis išvyko pas motiną į (duomenys neskelbtini) miestą. Iš pradžių jis rašė pareiškėjai laiškus, prašė atvykti į (duomenys neskelbtini) miestą. 1990 m. liepos mėnesį pareiškėja buvo nuvykusi pas sutuoktinį ir jo motiną adresu: (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo P. K. pasiūlė pareiškėjai likti Baltarusijoje, tačiau dėl asmeninių priežasčių pareiškėja nesutiko ir grįžo į Lietuvą. P. K. į Lietuvą negalėjo grįžti dėl sergančios motinos, todėl liko Baltarusijoje. 1990 m. rugsėjo mėnesį suinteresuotas asmuo buvo dar kartą atvykęs į Lietuvą, tvarkėsi išregistravimo dokumentus ir vėl išvyko į Baltarusiją. Po sutuoktinio išvykimo pareiškėjos ir jos sutuoktinio tarpusavio bendravimas vis mažėjo, kol suinteresuotas asmuo visiškai neatsakydavo į jos laiškus. Šalių santykiai galutinai nutrūko 1991 m. pabaigoje. Pareiškėjai yra gerai žinoma, jog jos sutuoktinis gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 12 d. pareiškėja jam išsiuntė paskutinį laišką su prašymu nutraukti santuoką. Laiškas grįžo neįteiktas. Ankščiau, t.y. 2016 m. spalio 25 d., ji kreipėsi į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK dėl informacijos apie sutuoktinio buvimo vietą, tačiau gavo atsakymą, kad informacijos kur šiuo metu gyvena P. K. nėra. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje, tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. gavo atsakymą, kad duomenų apie sutuoktinį ambasada neteiks dėl asmens duomenų apsaugos. Po paklausimo pareiškėja iš Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje gavo atsakymą, kad P. K. (duomenys neskelbtini) apskrityje nėra registruotas, buvo patikrintos ir panašios pavardės, tačiau asmuo nerastas. Taip pat buvo atliktas patikrinimas pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nei pats suinteresuotas asmuo, nei jo giminaičiai rasti nebuvo. Pareiškėja nurodo, kad sutuoktinis nutraukė visus ryšius su ja. Jis taipogi nerodo jokio suinteresuotumo atvykti pas ją, paskambinti ar parašyti nors žino jos gyvenamąją vietą. Pareiškėja su sutuoktiniu bendrų vaikų neturi, santuoką sudarė būdami brandaus amžiaus, bendro turto, skolų neįgijo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. pripažintas nežinia kur esančiu. Būdama santuokoje su P. K., pareiškėja įsigijo ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1346 Eur, ir garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1764 Eur. Šį nekilnojamąjį turtą pareiškėja įsigijo iš asmeninių lėšų Pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, todėl minėtas turtas turėtų būti pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe. Suinteresuotas asmuo neprisidėjo prie nekilnojamojo turto pirkimo, tuo metu jie negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė. Pareiškėja tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Kilnojamąjį turtą šalys pasidalino gera valia.

Suinteresuotam asmeniui P. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė, jokio registruotino kilnojamojo turto neįgijo. 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), P. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijoje, asmens kodas - nežinomas, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta 1990 m. buvo (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, pripažintas nežinia kur esančiu nuo 1990 m. rugsėjo mėnesio. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėja 2010 m. birželio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat 2007 m. balandžio 23 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo ¼ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Įgytas nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių nedalinamas ir yra pareiškėjos E. M. asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja, būdama santuokoje su suinteresuotu asmeniu P. K., 2015 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – negyvenamąją patalpą/garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Aptariamas turtas įgytas santuokoje ir yra dalintas tarp sutuoktinių.

Dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu

CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta supaprastinta tvarka, tai yra ypatingąją teisena (CPK 539 straipsnis): 1) jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 3) jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.

Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji su suinteresuotu asmeniu P. K. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareiškėja su sutuoktiniu kartu gyveno iki 1990 m. vasaros, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovui nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė ir išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Sutuoktinio motina gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijos Respublikoje. Tuo metu giminaičiai P. K. pranešė, kad jo motina silpnai jaučiasi, serga ir reikia ją slaugyti. Sutuoktinis išvyko pas motiną į (duomenys neskelbtini) miestą. Iš pradžių jis rašė pareiškėjai laiškus, prašė atvykti į (duomenys neskelbtini) miestą. 1990 m. liepos mėnesį pareiškėja buvo nuvykusi pas sutuoktinį ir jo motiną adresu: (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo P. K. pasiūlė pareiškėjai likti Baltarusijoje, tačiau dėl asmeninių priežasčių pareiškėja nesutiko ir grįžo į Lietuvą. P. K. į Lietuvą negalėjo grįžti dėl sergančios motinos, todėl liko Baltarusijoje. 1990 m. rusėjo mėnesį suinteresuotas asmuo buvo dar kartą atvykęs į Lietuvą, tvarkėsi išregistravimo dokumentus ir vėl išvyko į Baltarusiją. Po sutuoktinio išvykimo pareiškėjos ir jos sutuoktinio tarpusavio bendravimas vis mažėjo, kol suinteresuotas asmuo visiškai neatsakydavo į jos laiškus. Šalių santykiai galutinai nutrūko 1991 m. pabaigoje. Pareiškėja nurodo, kad sutuoktinis nutraukė visus ryšius su ja. Jis taipogi nerodo jokio suinteresuotumo atvykti pas ją, paskambinti ar parašyti nors žino jos gyvenamąją vietą. Pareiškėja su sutuoktiniu bendrų vaikų neturi, santuoką sudarė būdami brandaus amžiaus, bendro turto, skolų neįgijo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. pripažintas nežinia kur esančiu. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos E. M. ir suinteresuoto asmens P. K. santuoką nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, kai vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu (CK 3.55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai jos prašymu paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotam asmeniui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja. Byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Pareiškėja nurodo, kad santuokoje jokio registruotino kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Remiantis VĮ „Regitra“ pažymomis, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vardu nuosavybės teisės į kelių transporto priemones neįregistruotos. Bylos duomenimis kito santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Pareiškėja teismo prašo pripažinti, kad ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1346 Eur, ir garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1764 Eur, yra asmeninė pareiškėjos E. M. asmeninė nuosavybė.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 dalies, 3.90 straipsnio taisyklėmis.

CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėja, būdama santuokoje su suinteresuotu asmeniu P. K., 2015 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – negyvenamąją patalpą/garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, nustatė, kad ¼ dalis žemės sklypo ir garažas buvo įsigyti pareiškėjos asmeninėmis lėšomis, jai negyvenant su suinteresuotu asmeniu P. K. ir nevedant bendro ūkio. Aptariamas nekilnojamasis turtas nuosavybės teisėmis Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas pareiškėjos vardu. Į bylą pateiktas 2007 m. balandžio 23 d. Sutikimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad J. D. sutiko, jog jo sumokėtas 3751,00 rub. valstybės vienkartinių išmokų mokestis, sumokėtas už namų valdos žemės sklypą, kurio plotas 651/2507 kv. m., esantį adresu: (duomenys neskelbtini), būtų užskaitytas E. M. vardu. Byloje suinteresuotas asmuo neįrodinėjo ir nepateikė duomenų apie tai, kad iš esmės būtų prisidėjęs prie aptariamo nekilnojamojo turto pirkimo, jo pagerinimo ar asmeninių lėšų panaudojimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, sprendžia, kad turtas: ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa/garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra pripažintinas pareiškėjos E. M. asmenine nuosavybe.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nutraukti pareiškėjos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) vieno sutuoktinio prašymu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai E. M. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotam asmeniui P. K. po santuokos nutraukimo palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti, kad ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa/garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Įkelti viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą apie tai, kad „Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmuose 2020-11-19 išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-10403-759/2020 pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotas asmuo P. (P.) K., kuris teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu“.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.