Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su kreditorių J. S. ir S. S. 2005 m. gruodžio 22 d. nušalinimo pareiškimais Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje uždarosios akcinės bendrovės „Ridlita“ bankroto byloje Nr. B2-96-538/2005,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauti kreditorių J. S. ir S. S. 2005 m. gruodžio 22 d. nušalinimo pareiškimai Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „Ridlita“ bankroto byloje Nr. B2-96-538/2005. Pareiškimai motyvuojami tuo, kad UAB „Ridlita“ bankroto byla yra fiktyvi, sąmokslo prieš pareiškėjus ir jų šeimos narius padarinys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašo bylos nagrinėjimą perduoti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

J. S. ir S. S. 2005 m. gruodžio 22 d. nušalinimo pareiškimuose nurodytiems teiginiams patvirtinti kreditoriai nepateikė jokių įrodymų. Todėl negalima pripažinti, kad objektyviai egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios keltų abejones dėl teisėjo A. Padvelsko nešališkumo. Vien pareiškėjų neigiami subjektyvūs įsitikinimai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiklos, pareiškėjų neįrodyti ir nepagrįsti įtarinėjimai sąmokslu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog objektyviai egzistuoja kokios nors aplinkybės, keliančios abejones bylą nagrinėjančio teisėjo A. Padvelsko nešališkumu. Tuo tarpu, siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), visi procesiniai klausimai turi būti sprendžiami remiantis objektyviais, patikrintais ir įrodytais faktais, o ne kokio nors vieno dalyvaujančio byloje asmens subjektyvia nuomone ir nurodytais faktais, kurių nepatvirtina įrodymai.

Jokių aplinkybių, kurios objektyviai galėtų kelti abejonių bylai nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nenustatyta. Todėl tenkinti nušalinimo pareiškimus nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. ir S. S. 2005 m. gruodžio 22 d. nušalinimo pareiškimuose (t. 3, b.l. 12, 13, 16, 17) išdėstyti teismą ir atskirus teisėjus užgauliojantys ir įžeidžiantys teiginiai, šie teiginiai nepagrįsti konkrečiais įrodymais, pareiškėjai J. ir S. S. įspėjami, kad nepamatuoti ir konkrečiais įrodymais bei duomenimis nepagrįsti teismus ir atskirus teisėjus įžeidžiantys ir menkinantys pareiškimai gali būti pripažįstami nepagarba teismui, įžeidimu ar šmeižtu, t.y. nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 154, 155 ir 232 straipsniuose. Jeigu tokie teiginiai išdėstomi procesiniuose dokumentuose, tai pripažįstama piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimybė skirti baudą iki 20 000 Lt. Be to, teismas nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, piktnaudžiaujant, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, Teismų praktika, 2002, Nr. 17, p. 112-117). Todėl pareiškėjams J. S. ir S. S. siūloma savo procesines teises įgyvendinti sąžiningais būdais, susilaikant nuo veiksmų ir pareiškimų, kuriuose gali būti nusikalstamų veikų požymių ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Kreditorių J. S. ir S. S. 2005 m. gruodžio 22 d. nušalinimo pareiškimus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje uždarosios akcinės bendrovės „Ridlita“ bankroto byloje Nr. B2-96-538/2005 atmesti.