Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 400 MGL, t. y. 20 000 Eur, dydžio bauda. Į paskirtos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 334 MGL, t. y. 16 700 Eur, bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d., S. D. paskirtos bausmės – baudos neįvykdė, todėl ji priverstiniam išieškojimui buvo perduota antstoliui.

Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 20 d. gautas antstolio Sauliaus Užkuraičio teikimas dėl S. D. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme. Teikime nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. spalio 24 d. S. D. neturėjo jokios banko sąskaitos, 2021 m. spalio 25 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau jokių piniginių lėšų iš areštuotų nuteistojo piniginių lėšų sąskaitų nebuvo gauta, nuolatos (2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. birželio 11 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d.) buvo atliekamos užklausos į VĮ „Registrų centras“ dėl duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį. 2021 m. sausio 6 d. buvo patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kuriuo nuteistasis turėjo būti supažindintas su skolos mokėjimo alternatyvomis, tačiau patvarkymas, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), grįžo kaip neatsiimtas pašte per siuntos saugojimo terminą. 2021 m. birželio 28 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau jokių piniginių lėšų iš areštuotų nuteistojo piniginių lėšų sąskaitų nebuvo gauta. 2023 m. birželio 28 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota nuteistajam priklausanti transporto priemonė, tačiau natūroje jos rasti nepavyko. 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas ir išsiųstas patvarkymas į nuteistojo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo gautos dvejos įmokos, o 2023 m. spalio 16 d. gautas pranešimas iš darbovietės, kad skolininkas minėtoje įmonėje nebedirba. 2025 m. sausio 6 d. priimtas nurodymas (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau jokių piniginių lėšų iš areštuotų nuteistojo piniginių lėšų sąskaitų nebuvo gauta. 2025 m. sausio 6 d. buvo priimtas ir išsiųstas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) į nuteistojo darbovietę MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš darbovietės nebuvo gauta nei viena įmoka. 2025 m. kovo 25 d. skolininkas per „Perlo“ terminalą atliko 20 Eur įmoką, daugiau mokėjimų nebuvo gauta. 2025 m. liepos 24 d. buvo priimtas ir adresu (duomenys neskelbtini) (nuteistojo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas), išsiųstas pasiūlymas dėl baudos pakeitimo areštu, tačiau laiškas grįžo kaip neatsiimtas pašte per siuntos saugojimo terminą, be to, minėtas pasiūlymas buvo siųstas ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuteistasis turi šešias vykdomąsias bylas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės išieškoti iš nuteistojo paskirtos baudos, antstolis teikimu prašo S. D. paskirtą 400 MGL, 16 700 Eur, baudą šiai dienai sumažėjusią iki 16 510,66 Eur, pakeisti laisvės apribojimu.

Teismo posėdyje antstolio padėjėja teikimą palaikė ir paliko spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė teismui pateikė du alternatyvius prašymus, t. y. siūlė teikimo netenkinti, kadangi baudos mokėjimas yra ekonomiškesnis ir finansiškai naudingesnis valstybei, o, teismui manant, kad nuteistasis neturi galimybės mokėti baudos, siūlė nuteistajam baudos bausmę pakeisti griežtesne bausme nei teikimu siūloma laisvės apribojimo bausme. Nuteistasis nurodė, kad norėtų susitarti ir toliau baudą mokėti bei kad viešieji darbai būtų geriau nei areštas, nes kalėjimas nieko neišspręs.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio Sauliaus Užkuraičio teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis) bei, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis). Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Vadovaujantis BVK nuostatomis, jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Tad neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. D. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 334 MGL, t. y. 16 700 Eur, dydžio baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl šios baudos išieškojimas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu priverstinai vykdomas per antstolį Saulių Užkuraitį. BVK 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones, o priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Kaip matyti, per daugiau nei keturis metus trunkantį priverstinį baudos bausmės vykdymo procesą S. D. paskirtos baudos antstoliui išieškoti nepavyko. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog antstolis, siekdamas įvykdyti teismo nuosprendį ir išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, buvo pakankamai aktyvus, siekiant išsiaiškinti nuteistojo turtinę padėtį, jis nustatė, kad išieškoti baudą iš nuteistojo nėra galimybės, nes jis nedirba, pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, be to, nuteistasis turi net šešias vykdomąsias bylas.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad baigiamųjų kalbų nurodė norintis greičiau atlyginti valstybei žalą, grąžinti skolas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuosprendis S. D. buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. paskelbus nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d., tad savanoriško baudos sumokėjimo terminas baigėsi 2019 m. lapkričio 17 d. Nagrinėjant teikimą teismo posėdyje, nuteistasis nurodė, kad norėjo vykdyti bausmę, bet neturėjo lėšų, ilgą laiką nežinojo, kam siųsti pinigus, galvojo, kad darbovietėje buhalterė viską sutvarkys, su antstoliu nebendradarbiavo, nes nežinojo, kur rasti, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą, turi (duomenys neskelbtini) traumą, bet jeigu būtų suteikta galimybė, toliau mokėtų baudą, nes dabar žino, koks antstolis vykdo išieškojimą.

Kaip matyti, nuteistasis S. D., kuris nuo pat baudos bausmės paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti, pats gera valia baudos nesumokėjo, dėl to vykdomasis dokumentas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Nustatyta, kad iš nuteistojo S. D. šiai dienai yra likusi neišieškota 16 510,66 Eur baudos dalis iš Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 334 MGL, t. y. 16 700 Eur, dydžio baudos. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteistasis pats savarankiškai per visą baudos išieškojimo laikotarpį antstoliui pervedė tik 20 Eur, likusi išieškota suma (169,34 Eur) buvo gauta iš nuteistojo darbovietės pagal antstolio patvarkymą. Nuteistasis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Duomenų, kad nuteistasis per tokį ilgą laikotarpį būtų dėjęs pastangas sumokėti bent dalį jam skirtos baudos, nenustatyta, priešingai, pats nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad bausmės nevykdė, nes nežinojo, kokiam antstoliui pervesti pinigus ir pats nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti, taip pat bausmės nevykdė ir dėl to, kad neturėjo tiek lėšų, tikėjosi, kad darbovietės buhalterė atskaičiuoja pinigus antstoliui, nežino, kodėl buhalterė nepervedė pinigų antstoliui, o darbo vietas keitė, nes niekas nenori įdarbinti teisto asmens.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neieškojo būdų savalaikiai sumokėti baudą, baudos vykdymą perdavus antstoliui, tolimesniu baudos išieškojimo procesu nesidomėjo, su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu nebendradarbiavo, tokiu būdu sąmoningai vengė vykdyti jam Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtą baudą. Tuo tarpu iš antstolio teikime išdėstytų aplinkybių matyti, kad antstolis galimybių išieškoti baudą priverstinai neturi, kadangi nuteistasis niekur oficialiai nedirba, o nuteistojo vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, nėra. Esant tokiai situacijai, teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir neatlikta bauda keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu S. D. buvo paskirta 334 MGL, t. y. 16 700 Eur, dydžio bauda, iš kurios nėra išieškota 16 510,66 Eur, todėl minėtu nuosprendžiu paskirta ir neišieškota 16 510,66 Eur bauda keistina į laisvės apribojimą, du MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Kaip minėta, likusi neišieškota S. D. paskirtos baudos dalis yra 16 510,66 Eur, t. y. 330 MGL, kas, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, atitinka 165 laisvės apribojimo dienas, todėl S. D. laisvės apribojimo terminas nustatomas 5 mėnesiams 15 dienų.

Bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam intensyvi priežiūra neskirtina, vietoje jos skirtinas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolio Sauliaus Užkuraičio teikimą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą ir neatliktą bausmę – 16 510,66 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų dešimties eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų) dydžio baudą pakeisti į 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros S. D. skiriant įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. D. išaiškinti, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą. Taip pat išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdant paskirto įpareigojimo, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Laisvės apribojimo bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios šios nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.