- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-895-634/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas prokurorės skundas ir patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 538 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 538 nutarta nuteistajam P. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą ir patvirtino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam P. S., motyvuojant tuo, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, nepatvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 538 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą.
Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis P. S. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis teistas 4 kartus, anksčiau jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, nuteistasis teismo paskirtų įpareigojimų laikėsi, tačiau po to darė naujus tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimų modelio nėra, tačiau nusikaltimai sunkėja. Nuteistojo padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tačiau yra dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo nesugebėjimas laikytis nustatytų taisyklių rodo neigiamas jo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Prokurorės teigimu, šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Skunde pažymima, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nustatyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose sankcijas - bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nuteistas laisvės atėmimu. Nors šios aplinkybės labiau apibūdina nuteistojo elgesį, buvusį iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau manytina, jog jų įvertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek kiek jos apibūdina nuteistojo asmenybę bei leidžia atskleisti nuteistajam konstatuojamų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo gyvenimui laisvėje, neturėtų būti sumenkinamos, todėl turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad neatliktos bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, atliktas bausmės laikas, tame tarpe ir po paskutinės nuobaudos paskyrimo, nebuvo pakankamas konstatuoti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Nors ir yra aplinkybių, neabejotinai rodančių tam tikrą P. S. elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau jų vis tik nepakanka neginčijamai konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Be to, socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis silpnokos savitvardos, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktui, stresinėse situacijose gali naudoti smurtą (ypač apsvaigęs nuo alkoholio). Problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu identifikuoja, jų sprendimo įgūdžiai silpnoki.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Motyvuojamoji dalis
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2015 m. lapkričio 24 d. akivaizdžiai pasikeitė ir nuo 50 sumažėjo iki 41 balo. Nors P. S. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei, tačiau nuo žemos nusikalstamo elgesio rizikos jį skiria tik vienas balas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 5 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos pataisos programose „Alfa kursai“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Aplankyk kalinį“, „Kitoks“. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 504 matyti, jog nuteistasis darbą suvokia kaip privalumą ir žino teigiamą jo naudą, su specifiniais finansiniais reikalavimais, finansiniais įsipareigojimai ar išlaidomis, su kuriomis negalėtų susidoroti, nesusiduria. Nors praeityje nuteistasis buvo veikiamas draugų žalingos įtakos, tačiau dabar suvokia jos žalingumą, jis sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir esamos situacijos įvertinimą, suvokia stabilumo svarbą, suvokia bei pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistojo emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus, streso ar nerimo ženklų nepastebima. Šiuo metu nuteistasis ganėtinai motyvuotas keisti asocialų elgesį, teigia jau 6 metus nevartojantis alkoholio, lankė programą „EPP“, sprendė alkoholio vartojimo problemą, turi planų ateičiai. Bendraudamas su administracijos pareigūnais nuteistasis visada yra mandagus ir taktiškas, bendrauja noriai, elgiasi ramiai ir iš aplinkinių tarpo neišsiskiria. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals
Konstatuojant šią išvadą, o tuo pačiu ir atmetant prokurorės skundą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam P. S., prokurorė išskirtinę reikšmę suteikia nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui bei neatliktos bausmės dydžiui, visapusiškai nevertindama aplinkybių, susijusių su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką lygtinio paleidimo laikotarpiu ir iš esmės nenurodant jokių aplinkybių. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pažymi, jog aplinkybės, susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos, nuteistojo asmenybė ir kitos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir todėl yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos tai nėra besąlyginis atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Visos aukščiau aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį P. S. atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis jo teigiamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Prokurorės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, todėl darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas P. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą sprendimą, todėl prokurorės skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.