- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-252-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00845-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- H. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Registrų centras“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos H. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja H. L. pateikė teismui pareiškimą, prašydama nustatyti faktą, kad ji nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad apie 1970 m. jos vyras J. L. iš P. J. J. už 1 900 rublių nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio mėnesį jis nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, ant kurio stovėjo jiems priklausantys namas ir kiti statiniai. Pareiškėja ir jos vyras daug metų sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Pareiškėja 2010-04-16 ir 2010-04-28 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą dėl nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą įregistravimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teises į aukščiau nurodytą turtą registruoti atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad iš pareiškimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų (pakvitavimo, seniūnijos pažymos) matyti, kad pagal sandorį yra įgytos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą prašo nustatyti pareiškėja, yra įgytas sandorio iš konkretaus asmens pagrindu. Pažymėjo, kad negalima taikyti CPK 530-533 str. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu pareiškėjas yra ir buvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Nurodė, kad pakvitavimo laikyti sandoriu negalima, nes pagal anuo metu galiojusias teisės normas nekilnojamojo daikto savininku pilietis tapdavo tik tinkamai jį įforminęs. Iš pakvitavimo nematyti, ar J. J. P. gavo pinigus kaip tarpininkė, ar kaip daikto savininkė, neaišku, kokį konkrečiai namą pirko L. J. J. Nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu negalima laikyti 2010-04-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos pažymos, nes ji surašyta vadovaujantis anksčiau minėtu pakvitavimu. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-05-04 išrašą, kurio 4 punkte nurodyta, kad įrašų apie nuosavybę nėra, VĮ „Registrų centro“ 2010-04-16 sprendimą. Apeliantė nurodė neturinti ir niekada neturėjusi gyvenamojo namo pirkimą – pardavimą patvirtinančio dokumento, todėl jo pateikti negali.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 4.47 str. įtvirtina nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, greta nuosavybės teisės įgijimo pagal sandorius, pvz. pirkimo-pardavimo sutartį, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.). Taigi, nuosavybės teisės įgijimas tiek pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tiek įgyjamąja senatimi yra du skirtingi ir savarankiški nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Todėl įgijus nuosavybę vienu pagrindu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas negali transformuotis į kitą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio normos (CK 4.68-4.71str.), kurios numato nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindus ir sąlygas, ir tik esant šių sąlygų visumai, gali būti įgyjama nuosavybės teisė. Tam, kad pripažinti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, asmuo, nesantis daikto savininku, daiktą turi būti įgijęs sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdyti nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 m., kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Be to, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įgijimo metu pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja save įvardija kaip būsima pirmosios eilės paveldėtoja (b.l.11) suinteresuotu asmeniu nurodžiusi VĮ „Registrų centras“, remiasi abiems skirtingiems nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, nors VĮ „Registrų centras“, nėra ir nebuvo šio turto savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama, jeigu nuosavybės teisė į daiktą nėra įgyta kitokiu būdu (LR CK 4.47 str., 4.68 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė pateikto pareiškimo trūkumus, jų neištaisius, atsisakymas priimti pareiškimą laikomas pagrįstu, tačiau jis neužkerta kelio ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.