Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-03 · Administracinė byla Nr. eI-292-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-03
Bylos Nr.
eI-292-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01087-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
P. D.
Trečiasis asmuo
VĮ Žemės ūkio informacijos
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Aistė Bartkevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-292-789/2017Proceso Nr. 3-61-3-01087-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Rasai Pelenei, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovėms – šios įmonės Žemės ūkio subjektų ir technikos registrų departamento Žemės ūkio subjektų registrų skyriaus vadovei Ramunei Stelmokienei ir Teisės skyriaus teisininkei Raimondai Saltanovičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą dėl atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. kovo 17 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-72 (AG-43/02-2016) (toliau – VAGK sprendimas).

Agentūra nurodo, kad VAGK, netinkamai vertindama įrodymus, neteisingai taikydama ir aiškindama teisės normas, neteisėtai ir nepagrįstai panaikino Agentūros 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. KV-37 (10.6.1.E) (toliau – Agentūros sprendimas) ir įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo P. D. (toliau – pareiškėjas) paraiškos vertinimo. Paaiškina, kad Agentūros sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad paramos lėšų pakanka tik toms paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 60 iki 100 balų. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pareiškėjo paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 55 balais, todėl jo paraiška nepateko tarp tų, kurioms pakanka planuojamos skirti paramos sumos. Agentūra skunde paaiškina, kad vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) 2015 m. sausio 1 d. duomenimis nustatė, kad pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (toliau – VED) yra 63 787,42 Eur. Nurodo, kad VAGK sprendime nepagrįstai rėmėsi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Šešuolių seniūnijos 2015 m. birželio 4 d. pažyma Nr. D2-66 (toliau – Seniūnijos pažyma), kurioje nustatyta, jog pareiškėjo žemės ūkio VED yra 44 735,84 Eur. Paaiškino, kad Agentūra šia Seniūnijos pažyma nesivadovavo, nes už žemės ūkio VED apskaičiavimą yra atsakingas Centras, todėl savivaldybė negalėjo apskaičiuoti pareiškėjo žemės ūkio VED, taip pat seniūnija negalėjo išduoti tokios pažymos, nes ataskaitinis laikotarpis (už kurį buvo išduota pažyma) dar nebuvo pasibaigęs.

Agentūros atstovė teismo posėdžio metu prašė panaikinti VAGK sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad Agentūros sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Nurodė, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi oficialiais registre esančiais duomenimis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas, atstovaujamas advokatės Aistės Bartkevičienės, atsiliepime nurodo, kad su Agentūros skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo manymu, Agentūra, vertindama paraišką, rėmėsi netinkamais duomenimis dėl jo žemės ūkio VED nustatymo. Mano, kad žemės ūkio VED turi būti vertinamas ne pagal ankstesnių metų duomenis, o pagal paraiškos teikimo metu buvusius aktualius duomenis, todėl Agentūra nepagrįstai nurodo, kad jo žemės ūkio VED turi būti skaičiuojamas pagal Centro pateiktus 2015 m. sausio 1 d. duomenis. Pasak pareiškėjo, Agentūra nepagrįstai atsisakė vertinti pažymos duomenis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija), išleisdama šioje byloje taikytinus teisės aktus, iš tiesų siekė nustatyti, kad atrankos balai yra skiriami tiems pareiškėjams, kurie būtent paraiškos pateikimo metu, o ne pagal sausio 1 d. duomenis nurodo VED kalendoriniais 2014 metais. Mano, kad Agentūra, vertindama paraiškas, turėjo remtis ne 2015 m. sausio 1 d., o 2015 m. liepos 1 d. duomenimis. Pareiškėjo nuomone, Agentūros sprendimas yra formalus, bet neteisingas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės ūkyje 2 metai yra ilgas laiko tarpas, todėl daiktas, kuriam prašyta skirti paramą, buvo nupirktas be paramos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime nurodo, kad žemės ūkio VED apskaičiuojamas, vadovaujantis Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 (toliau – Aprašas). VED, remiantis Aprašu, apskaičiuojamas 2 kartus per metus: sausio 1 d. VED apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., o liepos 1 d. VED apskaičiuojamas už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. Nurodo, kad pagal minėtą Aprašą, Centras yra atsakingas už VED dydžio apskaičiavimą ir apskaičiuotų duomenų pateikimą valstybės institucijoms ir žemės ūkio valdų valdytojams.

Teismo posėdyje Centro atstovės palaikė Centro atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad Agentūra preliminarių duomenų apie VED negauna, kad Agentūra gauna tik realius duomenis, o pareiškėjai turi galimybę gauti ir preliminarius duomenis arba tokius apsiskaičiuoti, naudojantis specialiomis skaičiuoklėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), aiškinimo ir taikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklėmis, 2015 m. birželio 8 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką (toliau – paraiška) (VAGK byla, b. 1. 27–42), kurioje nurodė, kad paraiškos pateikimo dieną jo žemės ūkio VED yra 43 957,94 Eur (VAGK byla, b. l. 37). Šioje paraiškos dalyje buvo nurodyta pastaba, kad VED nustato Centras. Prie paraiškos pareiškėjas pridėjo Seniūnijos pažymą (išduotą 2015 m. birželio 4 d.), kurioje nurodyta, kad pagal 2015 m. pateiktą pasėlių deklaravimo paraišką, apskaičiuotas pareiškėjo žemės ūkio VED yra 44 735,84 Eur. Paraiškos deklaracijoje pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad jo žiniomis ir įsitikinimu paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga (VAGK byla, b. l. 40).

2015 m. gruodžio 17 d. raštu Agentūra kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad paraiškos vertinimo metu nustatyti neatitikimai (VAGK byla, b. l. 105–107). Minėtame rašte Agentūra nurodė pareiškėjui, kad jo žemės ūkio VED, remiantis Centro duomenimis, 2015 m. sausio 1 d. yra 63 787,42 Eur (VAGK byla, b. l. 114), o pagal Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktą, 20 balų suteikiama pareiškėjams, kurių ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (VED nuo 8 000,00 Eur iki 50 000,00 Eur). Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. raštu nurodė Agentūrai, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog VED turi būti vertinamas ne pagal praėjusių metų duomenis, o pagal aktualiausius, naujausius, paraiškos pateikimo metu egzistuojančius duomenis (VAGK byla, b. l. 6). 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjas papildomai pateikė Agentūrai žemės ūkio viceministro 2015 m. gruodžio 17 d. rašto nuasmenintą kopiją, kuriame nurodyta, kad Agentūra turėtų vadovautis ne tik Įgyvendinimo taisyklėmis, bet ir proporcingumo principu, nes pagal formuojamų teismų praktiką formalusis įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, t. y. pirmumas turėtų būti teikiamas bendrajai teisės sampratai (VAGK byla, b. l. 110–112).

Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi Agentūros sprendimo priėmimo metu) 15 punkte numatyta, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais duomenimis pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Taigi, Įgyvendinimo taisyklių minėta nuostata numato, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal duomenis, esančius paraiškos pateikimo dieną. Be to, Agentūra, vertindama paraiškos tinkamumą turi pareigą vadovautis ne bet kokiais duomenimis, kuriuos pateikia pareiškėjas, tačiau tik tik tokiais duomenimis, kurie yra pagrįsti atitinkamais duomenimis, taip pat pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis, o kai šie duomenys skiriasi – Agentūra privalo vadovautis viešuosiuose registruose esančiais duomenimis.

Agentūra, atlikdama paraiškų atrankos vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo nurodytas ir viešajame registre esantis pareiškėjo žemės ūkio VED skiriasi, todėl teisėtai ir pagrįstai, remdamasi Įgyvendinimo taisyklių 15 punktu, vadovavosi viešajame registre esančiais duomenimis. Taigi, VAGK sprendime nepagrįstai konstatuota, kad, esant neatitikimui tarp paraiškoje ir viešajame registre esančių duomenų, Agentūra turėjo vadovautis Seniūnijos pažymoje esančiais duomenimis (VAGK byla, b. l. 142 antra pusė). Tai, kad būtent Centras yra atsakingas už VED apskaičiavimą ir šių duomenų pateikimą Agentūrai, numato taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 3.1 punktas bei Aprašo 20 punktas. Teismo posėdžio metu tai taip pat patvirtino ir Centro atstovės. Be to, pareiškėjas paraiškos deklaracijoje savo parašu patvirtino sutinkantis, kad tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal jo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat patvirtino žinantis, kad Agentūra, priimdama sprendimą dėl paramos panaudos duomenis, gautus iš Centro (VAGK byla, b. l. 40–41).

Agentūra, paraiškos atrankos vertinimą atliko, vadovaudamasi tuo, kad šie duomenys (pareiškėjo žemės ūkio VED) yra 63 787,42 Eur. Pareiškėjas su tuo nesutiko, manydamas, kad paraiškos pateikimo metu jo žemės ūkio VED buvo 43 957,94 Eur (VAGK byla, b. l. 1). Pareiškėjas nurodė, kad tokius duomenis patvirtina VED sąrašas, sudarytas 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėjas skunde VAGK atkreipė dėmesį į Ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. raštą. VAGK sprendime konstatuota, kad paraiškos pateikimo metu aktualus pareiškėjo žemės ūkio VED buvo 44 735,84 Eur. Pažymėjo, kad tokie buvo ir Centro duomenys viešajame registre 2015 m. liepos 1 d. (VAGK byla, b. l. 142 antra pusė). VAGK nesutiko, kad Agentūra turėjo remtis 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, nes VED yra kintantis dydis, kuris apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. VAGK padarė išvadą, kad būtent Seniūnijos pažymoje buvo aktualūs pareiškėjo žemės ūkio VED duomenys, kuriais ir turėjo Agentūra vadovautis. Agentūra, nesutikdama su tokiomis VAGK išvadomis, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisiniams santykiams be Įgyvendinimo taisyklių, taip pat aktualus ir kitas žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas teisės aktas, t. y. jau minėtas Aprašas, kuriame reglamentuojama VED apskaičiavimo tvarka ir kuris yra taikomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (Aprašo 1 ir 2 punktai).

Aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad einamųjų metų sausio 30 d. skelbiama žemės ūkio VED reikšmė už praėjusių kalendorinių metų laikotarpį. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad einamųjų metų rugpjūčio 31 d. taip pat skelbiama žemės ūkio VED reikšmė už metus, tačiau ne už praėjusius kalendorinius metus, o už praėjusių metų antrąjį pusmetį bei einamųjų metų pirmąjį pusmetį. Teismo posėdyje Centro atstovės paaiškino, kad nors teisės aktai numato šias reikšmių skelbimo datas, tačiau Centras stengiasi VED apskaičiuoti dar šiek tiek anksčiau (pavyzdžiui, už praėjusių metų antrąjį pusmetį ir einamųjų metų pirmąjį pusmetį galutinai stengiamasi paskaičiuoti iki einamųjų metų liepos pabaigos). Centro atstovės paaiškino, kad anksčiau pateikti galutinių skaičių nėra įmanoma, nes tam tikrus VED apskaičiavimui reikalingus galutinius rodiklius Centras gauna vėliau (pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų reikšmės gali kisti iki einamųjų metų liepos 15 d.). Centro atstovės paaiškino, kad duomenų bazėje (registre) VED reikšmės yra matomos, tačiau jos iki minėtų terminų yra tik preliminarios. Centro atstovės paaiškino, kad 2015 m. birželio mėnesį tiek pats pareiškėjas, tiek ir Seniūnijos darbuotojai, prisijungę prie duomenų bazės (registro), už praėjusių metų antrąjį pusmetį ir einamųjų metų pirmąjį pusmetį jau galėjo matyti preliminarius VED apskaičiavimus. Darytina išvada, kad Agentūra teisingai nurodo, kad paraiškos pateikimo metu (2015 m. birželio pradžioje) oficialių naujausių duomenų negalėjo būti jau vien todėl, kad tuo metu dar nebuvo pasibaigęs vertintinas laikotarpis (kai duomenys imami už praėjusių metų antrąjį pusmetį ir einamųjų metų pirmąjį pusmetį minėtas laikotarpis, pagal Aprašo 3.2 punktą, baigiasi einamųjų metų birželio 30 d.). Kaip minėta, paraišką Agentūrai pareiškėjas pateikė 2015 m. birželio 8 d. Pareiškėjas, įrašydamas į paraišką duomenis už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., įrašė tik preliminarų žemės ūkio VED. Atitinkamai, preliminarūs (ne oficialūs) duomenys buvo įrašyti ir į Seniūnijos pažymą, kurią pareiškėjas pateikė Agentūrai, tačiau Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnis reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto priimami ir teisines pasekmes sukeliantys sprendimai būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Tai reiškia, kad Agentūra negali priimti sprendimų, remdamasi preliminariais duomenimis. Paraiškos pateikimo dieną (2015 m. birželio 8 d.) viešajame registre, kurio duomenimis, kaip minėta, Agentūra privalėjo vadovautis, oficialūs, t. y., Aprašo nustatyta tvarka apskaičiuoti, galutiniai duomenys apie pareiškėjo žemės ūkio VED, buvo paskelbti tik už 2014 metus, o ne už 2014 metų antrąjį pusmetį ir 2015 metų pirmąjį pusmetį. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, priimdama sprendimą, turėjo vadovautis aktualiausiais, naujausiais, paraiškos pateikimo metu egzistuojančiais duomenimis (VAGK byla, b. l. 1). Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent šiais duomenimis, t. y. paraiškos pateikimo metu egzistavusiais, aktualiais, oficialiais, atsakingos institucijos (Centro) viešajame registre skelbiamais duomenimis, Agentūra ir vadovavosi priimdama sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos atrankos vertinimo. Agentūros pareigos savo sprendimus grįsti objektyviais duomenimis (faktais) nepaneigia ir tai, kad už laikotarpį, numatytą Aprašo 3.2 punkte, vėliau Centro oficialiai apskaičiuotas VED atitiko pareiškėjo nurodytą (preliminarų) VED. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra sprendime pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis Aprašo 3.1 punktu, pareiškėjams, pateikusiems paraiškas iki birželio 30 d., VED skaičiuojamas pagal sausio 1 d. duomenis, o paraiškas pateikusiems vėliau, vadovaujantis Aprašo 3.2 punktu, VED skaičiuojamas pagal liepos 1 d. duomenis.

Pareiškėjas skunde VAGK nurodė, kad Agentūra žinojo, koks pareiškėjo žemės ūkio VED buvo 2015 m. liepos 1 d., tačiau į tai neatsižvelgė (VAGK byla, b. l. 2). Kaip minėta, Agentūros sprendimas buvo priimtas 2016 m. sausio 8 d., t. y. jau esant paskelbtiems oficialiems duomenims apie VED už 2014 m. antrąjį pusmetį ir 2015 m. pirmąjį pusmetį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad visiems paraiškas pateikusiems asmenims Įgyvendinimo taisyklės numato vienodus atrankos kriterijus. Vienas iš šių kriterijų yra numatytas minėtame Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punkte. Šis punktas numatė, kad 20 atrankos balų projektui suteikiama tada, jei pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos. Tame pačiame punkte detalizuojama, koks ūkis priskiriamas prie šios kategorijos, t. y. toks, kurio VED yra nuo 8 000,00 Eur iki 50 000,00 Eur. Minėtas atrankos kriterijus taip pat detalizuoja ir laikotarpį, kada turi būti vertinamas šis dydis, t. y. atrankos kriterijus numato, kad šis dydis turi būti vertinamas paramos paraiškos pateikimo metu. Taigi, Agentūra šį dydį, kuris buvo atsakingos institucijos (Centro) apskaičiuotas ir oficialiai viešajame registre paskelbtas, pagrįstai vertino tokį, koks buvo paraiškos pateikimo metu (2015 m. birželio 8 d.), o ne sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad toks Agentūros sprendimas yra formalus, t. y. Agentūra neteikė prioriteto bendriesiems teisės principams (teisingumo principui). Iš Ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. rašto iš esmės taip pat matyti, kad Agentūrai yra siūloma vadovautis ne tik Įgyvendinimo taisyklėmis, bet ir proporcingumo principu (VAGK byla, b. l. 111). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra, nesivadovaudama Įgyvendinimo taisyklių 15 ir 41.2 punktais, veiktų neteisėtai, o plečiamai aiškindama minėtas teisės aktų nuostatas veiktų ultra vires. Be to, tokiu atveju nebūtų galimybės užtikrinti vienodų sąlygų visiems paramos paraiškas pateikusiems asmenims – iš esmės to paties atrankos kriterijaus taikymo, nes Agentūra, vertindama kitas paraiškas, pateiktas iki 2015 m. birželio 30 d., iš esmės turėjo vadovautis tuo pačiu teisiniu reguliavimu, t. y. skirdama arba neskirdama atrankos balus pagal minėtą Įgyvendinimo taisyklių punktą, visų pareiškėjų atžvilgiu, Agentūra turėjo vadovautis oficialiai tuo metu viešajame registre skelbtu žemės ūkio VED už 2014 metus. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. kovo 31 d. galioja nauja Įgyvendinimo taisyklių redakcija, tačiau šiems teisiniams santykiams aktualių 15 ir 41.2 punktų pakeitimai nebuvo atlikti, t. y. teisinis reguliavimas šiuo aspektu išliko nepakitęs. Agentūra, priimdama sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusiu (ir šiuo metu nepasikeitusiu) teisiniu reguliavimu. Ministerijos rašte, kuriuo buvo išnagrinėtas kito asmens (ne pareiškėjo) 2015 m. lapkričio 2 d. skundas, išdėstyta nuomonė (rekomendacija) Agentūrai nėra privaloma, todėl Agentūra, priimdama sprendimą, turėjo teisę šia nuomone nesivadovauti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, žemės ūkio ministro įsakymais, Europos Sąjungos institucijų rekomendacijomis bei Agentūros nuostatais (Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 2 punktas). Be to, atsižvelgiant į teisėkūros procesų pobūdį (teisės aktų projektų derinimo stadijas ir kt.) bei priimtų teisės aktų teisinę galią, konstatuotina kad, tais atvejais, kai žemės ūkio ministerijos raštuose dėstoma pozicija neatitinka teisinio reguliavimo, prioritetas turėtų būti teikiamas teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros sprendimas neskirti pareiškėjui 20 atrankos balų pagal Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai, VAGK sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas Agentūros sprendimas, įpareigojant Agentūrą priimti naują sprendimą, yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija Agentūros skundą tenkina visiškai ir panaikina skundžiamą VAGK sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-72 (AG-43/02-2016).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rytis KrasauskasJolita RasiukevičienėHalina Zaikauskaitė