Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-493-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
1A-374-493-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Regina Majauskienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. V.
Nukentėjusysis
J. J.
Advokatai
Stasys Zabita, Marius Zabita
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Byla Nr. 1A–374-493/2009Teisėjas Ramūnas Šarka (ProcesoNr.72-1-00408-08)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Emilijos Akelienės, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn. (trims metams ir šešiems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m. 1 mėn. (vieniems metams ir vienam mėnesiui) ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja J. J., jeigu tai nesusiję su žalos atlyginimo klausimu, bei įpareigotas per bausmės laiką atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą 250 Lt. turtinę ir 20 000 Lt. neturinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrintus griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. (trys metai ir šeši mėnesiai), bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugsėjo 7 d. iki 2009 m. sausio 6 d., viena sulaikymo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. V. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

5000 litų, esantys Kauno apygardos teismo banko sąskaitoje, grąžinami užstato davėjai L. V. nuo A. V. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Iš A. V. nukentėjusiajai J. J. priteista 250 Lt. (du šimtai penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti, 20 000 Lt. (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt. (du tūkstančiai litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., už tai, kad 2008 m. rugsėjo 6 d., apie 21 val. 45 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame kilometre, po eismo įvykio, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis bei vandališkais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, vadindamas J. J. įžeidžiančiais žodžiais, prieš jos valią, panaudojęs fizinį smurtą, už plaukų ir rankų nutempęs apie 10 metrų ir paklupdęs, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiąją už plaukų ir rankų nutempęs iki automobilio „Audi A4 Avant“ (v.nr. (duomenys neskelbtini) parklupdęs vėl oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą, kol nukentėjusioji ištrūko ir pabėgusi įsėdo į sustojusį automobilį „Audi 80“, iš kurio už plaukų ir rankų ją ištempė, suduodamas smūgius sodino į automobilį „Audi A4 Avant“, nukentėjusiajai ištrūkus ir įsėdus į savo automobilį „VW Golf“ (v. nr. (duomenys neskelbtini) ranka išdaužė jo šoninį stiklą 100 litų vertės, sudavė smūgį kumščiu į veidą, o kai ji, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į jo automobilį, ištempęs už plaukų, ne mažiau vieną kartą ranka sudavė į veidą ir keletą smūgių į kitas kūno vietas, bei nuplėšęs nuo raktų valdymo pultelį 50 litų vertės, jį nusviedė, tuo dėl smurto panaudojimo nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvų veide, abiejose rankose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei dėl turto sugadinimo bei sunaikinimo vandališkais veiksmais, padarė nukentėjusiajai 150 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. savo apeliaciniame skunde prašė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-05-05 nuosprendį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, jo veiksmus įvertinti objektyviai, pagal atsiradusias pasekmes arba bylą gražinti nagrinėti iš naujo dėl šališko teismo. Skunde nurodė, kad teismas šališkai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai, užkirsta teisė į gynybą ir teisingą teismą, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant suformuotą teismų praktiką. Nuteistasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. neigia. Nuteistasis teigė, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą – „Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.“ Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė šiuos reikalavimus, išimtinai vadovavosi tik, tariamai seksualiai nukentėjusiosios J. J. parodymais, kurių niekas nepatvirtino. Liudytojų V. J., G. S., R. S., S. M. parodymai dėl J. J. seksualinio prievartavimo yra riboti, kadangi nukentėjusioji visiems pasakė, jog ją bandė išprievartauti. Šie nukentėjusiosios žodžiai vienaip ar kitaip atsispindi liudytojų parodymuose.

Nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad teismo medicinos specialisto A. V. kūno tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo išorinių lytinių organų srityje matomų sužalojimų žymių nekonstatuota, o tai tik paneigia nukentėjusiosios J. J. parodymus. Nuteistojo nuomone, jam keistai atrodė teiginys, kad oralinio seksualinio prievartavimo metu lytinio akto nebaigė dėl nukentėjusiosios priešinimosi, tačiau tuo pačiu jos priešinimasis nepaliko jokių žymių ant nuteistojo lytinio organo. Nuteistasis tai vertina kaip istoriją, siekiant pasipelnymo ir keršto už jos atžvilgiu panaudotą fizinę jėgą, kuomet neleisdamas jai išvažiuoti iš įvykio vietos, išdaužė stiklą, išmetė pultelį, du kartus sudavė, ir dėl to, kad nukentėjusioji važiuodama atbuline eiga trenkėsi į jo automobilį Audi A4, jį apgadino ir siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Nuteistasis savo skunde teigė, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, prieštaringi, o teismo išvada, kad šiuos parodymus sugretinus, jokių esminių prieštaravimų nukentėjusios parodymuos nėra, yra neatitinkanti faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji visuose savo parodymuose teigė, kad jos atžvilgiu buvo naudojama didelė jėga, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jis nesugebėjo atsegti džinsų sagos. Nuteistojo teigimu, jei būtų jis turėjęs ketinimus ją išprievartauti, ne tik džinsų saga, bet ir patys džinsai būtų suplėšyti. Tad netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad nukentėjusioji buvo seksualiai išnaudota, nėra. Psichiatro pažyma, kad gydėsi dėl sutrikimų, seksualinio išnaudojamo fakto neįrodo.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad šioje byloje pagrindiniu įrodymu yra laikas, kurio fiksavimo nuosekli seka patvirtina buvus tik 8 min. laiko tarpą per kurį įvykių gausa, nurodoma nukentėjusiosios, tiesiog negalėjo suspėti įvykti. Nuteistasis nurodo, jog jis taip pat po įvykio skambinęs į policijos komisariatą, tačiau jo skambutis policijoje neužfiksuotas, o skambučių išklotinių teismas iš mobiliojo ryšio operatoriaus neišreikalavo.

Kitas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas yra dėl jo teisės į gynybą. Nuteistasis teigė, kad buvo pažeista teisė į gynybą, kadangi, teismui nustačius, kad byla bus nagrinėjama neviešame teismo posėdyje, neleido dalyvaujant advokatui Stasiui Zabitai teisiamajame posėdyje jo interesų ginti ir advokato padėjėjui Mariui Zabitai, kuris netrukdomai dalyvavo ir jo interesus su advokatu gynė visame ikiteisminiame tyrime. Teismas, tokiu būdu, ribodamas teisę gintis parodė savo šališkumą ir pažeidė Lietuvos Respublikos BPK normas, LR Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. V. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis A. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka dėl pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. nustato, kad seksualinis prievartavimas - tai lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Skiriamasis seksualinio prievartavimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytinė aistra tenkinama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinės aistros tenkinimo nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 str. 1 d. tik tada, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie objektyvūs nusikaltimo požymiai straipsnio dispozicijoje numatyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei užtenka bent vieno iš jų. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti.

Fizinio smurto panaudojimas BK 150 str. straipsnio prasme yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.

Apeliaciniame skunde nuteistasis išdėsto savo įvykių versiją, kuri yra prieštaringa tiek savo gynybiniu, tiek loginiu aspektu. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad 2008-09-06, apie 22 val., netoli Seirijų, prasilenkiant automobiliais, nukentėjusioji savo automobiliu numušė jo viruojamo automobilio kairės pusės veidrodėlį, po ko abu sustojo ir pasitraukė į šalikelę bei išlipo iš automobilių. Pasiūlė J. J. tartis dėl žalos atlyginimo vietoje nekviečiant policijos, už veidrodėlį pasakęs sumokėti 400 litų, nes jo įsitikinimu buvo kalta J. J., tačiau ji nesutiko ir siūlė kviesti policiją, nuteistasis pasakęs keletą keiksmažodžių, rusiškų žargonų. Tuomet įpykusi J. J. sėdo į savo automobilį ir važiuodama atbuline eiga trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį. Supratęs, kad ji ruošiasi sprukti iš įvykio vietos ir įpykęs trenkė į vairuotojo durelių stiklą ir jį išdaužus tuo pačiu pataikė J. J..

Kaip matyti iš šių nuteistojo išdėstytų aplinkybių, įvykis vyko jau tamsiu paros metu – apie 22.00 valandą, kadangi saulė rugsėjo 6 dieną leidžiasi 19 valandą 58 minutės. Tad įvertinant laiką ir įvykio vietą, tai, kad įvykis įvyko ne miesto ir ne gyvenvietės teritorijoje, o kelyje, kuriame visiškai tamsu ir iš kraštų yra tik laukai, o A. V. nuomone, tariamai dėl autoįvykio kaltoji buvus mergina, kuri buvo jauna ir automobiliu važiavo viena, savaime sukūrė jo, kaip fiziškai stipresnio asmens viršenybę susidariusios padėties atžvilgiu. Vertinant situacijos pradžią, nukentėjusios veiksmai po automobilių kontakto, buvo visiškai adekvatūs, pasitraukus į šalikelę, ji siūlė A. V. kviesti policiją, kadangi ji kalta nesijautė ir A. V. 400 litų nurodytos sumos mokėti nesutiko. Nuteistojo reakcija į tai, kaip nurodo pats A. V., buvo keiksmažodžiai ir rusiškas žargonas. Tačiau, tai, kaip nurodo nuteistasis, esamoje situacijoje, nukentėjusiosios pykčio, kad ji būtų sėdus į savo automobilį ir įpykus juo trenkusis į A. V. automobilio priekinę dalį, atsiradimas yra visiškai neįtikinamas ir nelogiškas buvusios situacijos vertinimo aspektu. Iš paties nuteistojo žodžių matyti, kad būtent jis buvo tas asmuo, kuris nesutiko kviesti policiją, vartojo necenzūrinius žodžius, rusišką žargoną ir, tokia visiškai neadekvačia reakcija į situaciją, labiau tikėtina, kad merginą galėjo išgąsdinti, o ne iššaukti jos pyktį ar kitokią agresyvią reakciją. Tačiau, šiomis aplinkybėmis, įrodymų visumoje, lyginant nuteistojo ir vertinant nukentėjusiosios parodymus, kad, būtent tuo metu, kada buvo kalbama apie sudaužytus veidrodėlius, kuomet ji užuodė alkoholio kvapą ir pasakiusi, kad jis girtas, situacija keitėsi jai nepalankia linkme ir J. J. parodymai įvykių sekos ir reakcijos į juos prasme tampa visiškai įtikinamais ir pagrįstais. Nukentėjusiosios parodymais pagrįstai nustatyta ir visiškai logiškai atkurta įvykių seka, kurios dėka paaiškėjo nuteistojo elgesio eiga, kaita bei aplinkybės, kuriomis buvo vartojamas smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu, siekiant ją palaužti ir prieš jos valią patenkinti lytinę aistrą. Nuteistojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu - iš ramios kalbos perėjimas į agresyvumą - smurto naudojimas, smūgių sudavimas į veidą, bandymas atsegti kelnių sagą bei numauti kelnes visiškai įtikina, kad nuteistasis ketino smurtu palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvados, kad nuteistasis turėjo galimybę užbaigti nusikaltimą – išžaginimą, kadangi nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kurios nebūtų leidę jam užbaigti savo pirminio sumanymo, tačiau savanoriškai atsisakė užbaigti vieną nusikaltimą, bet pasinaudodamas buvusiu savo smurtu, palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu ir palaužta jos valia, padarė kitą nusikalstamą veiką – seksualinį prievartavimą oraliniu būdu. Nukentėjusiosios išdėstyta įvykių seka, kuri grindžiama nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, yra nuosekli ir pagrįsta kitais įrodymais. Nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis nusprendęs netęsti savo pirminio sumanymo, o prievarta ištraukęs nukentėjusiąją iš jos automobilio jėga nusitempė ją toliau nuo automobilio bei spausdamas per pečius parklupdė ant žemės ir prieš jos valią, tenkino savo aistrą oraliniu būdu, nebaigęs tokio lytinio akto kaltinamasis už plaukų nutempė nukentėjusiąją arčiau savo automobilio ir antrą kartą tokiu pat būdu tenkino savo lytinę aistrą. Nukentėjusioji, būdama įbauginta grasinimų būti išžaginta ir jos atžvilgiu panaudoto smurto, tenkino nuteistojo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš savo valią. Kaip konstatuota nuosprendyje, nukentėjusioji parodė, kad „kaltinamasis ją paklupdė ant kelių spausdamas už pečių, ištraukė savo lytinį organą ir grūdo jai į burną. Nebaigęs lytinio akto kaltinamasis griebė ją už plaukų, pakėlė, tempė prie savo mašinos, kur vėl paklupdė ant žemės ir liepė jį toliau tenkinti oraliniu būdu, vadino ją necenzūriniais žodžiais, mušė per veidą, nors ji nesipriešino“. Iš šių parodymų matyti, jog nukentėjusioji, būdama įbauginta, nuteistajam tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu, nesipriešino, tad to visiškai pakanka, kad specialistas savo išvadoje galėjo nurodyti, jog A. V. išorinių lytinių organų srityje matomų sužalojimo žymių nekonstatuota, juolab, kad sužalojus A. V. organą, kad ir netyčia, galėjo būti iššauktas dar didesnis smurto proveržis jos atžvilgiu.

Nuosprendyje pagrįstai nustatyta, jog liudytojas R. T. betarpiškai matė kaip nuteistasis mušė, tampė už plaukų, talžė, stumdė nukentėjusiąją. Liudytojui sustojus su savo automobiliu įvykio vietoje ir liepus paleisti merginą, kuomet ji prašė pagalbos, nuteistasis nurodęs jam dingti, nes tai ne jo reikalas. Vertinant šią situaciją iš nuteistojo pozicijų, akivaizdu, kad nuteistojo interesu nebuvo siekis sulaikyti merginą, tariamai iki atvažiuos jo iškviesta policija, kaip tariamą autoįvykio kaltininkę ar kaip asmenį savo veiksmais iššaukusį nuteistojo viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėjusioji nebuvo agresyvi, o priešingai – mergina, kurią A. V., prievartaudamas oraliniu būdu, tenkino savo aistrą ir kuri gynėsi bei šaukėsi liudytojo pagalbos, tikėdamasi, kad ji kažkokiu būdu bus suteikta, o tai tik patvirtina nuteistojo neteisėtus ir nusikalstamus ketinimus nukentėjusiosios atžvilgiu ir kuriuos įgyvendinti jam galėjo sutrukdyti sustojęs automobiliu Audi 80 važiavęs asmuo – liudytojas R. T., juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis, iš kart po autoįvykio nenorėjęs kontakto su policija, būtų pats skambinęs ir ją kvietęsis. Šios aplinkybės buvo pagrįstai paneigtos tiek Alytaus apskrities VPK, tiek Lazdijų PK pateikta informacija. Nuteistasis, neigdamas savo fizinį kontaktą su liudytoju R. T., kurį buvus patvirtina tiek nukentėjusioji, tiek pats liudytojas, siekė sušvelninti situaciją apibūdinančią nuteistojo buvusį agresyvumą ir vykusių grumtynių su nukentėjusiąja vaizdą, turint kitokius tikslus nukentėjusiosios atžvilgiu nei viešosios tvarkos pažeidimą. Tai, kad nuteistasis dėsto įvykių eigą, ignoruodamas ar iškraipydamas faktus ir aplinkybes, dėl kurių jo padaryta veika įvardijama kaip sunkus nusikaltimas, nesant jokiems suvaržymams dėl melagingų parodymų, vertinama, kaip jo gynybinė taktika ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, duoti, juos įspėjus dėl melagingų parodymų baudžiamąja atsakomybe, vertinami, kaip nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtinti kitais netiesioginiais įrodymais.

Šių aplinkybių kontekste, visiškai logiška seka pagrįsti nukentėjusiosios parodymai, kad po tokių nuteistojo A. V. veiksmų jai pavykus išsprūsti ir nubėgti į savo automobilį, užsirakino ir bandė užvesti savo automobilio variklį. Atbėgęs nuteistasis kumščiu išdaužė šoninį stiklą, sudavė jai 2,3 smūgius į galvą, į kairę veido pusę, o kuomet ji užsivedė automobilio variklį, A. V. griebė už raktelių ir bandė užgesinti variklį, todėl ji gynėsi nuo jo kasdama į ranką ir tuomet, kai įsijungė į atbulinę pavarą, ji trenkėsi į nuteistojo automobilį. Teisėjų kolegijos nuomone, ši įvykių seka yra visiškai įtikinama, logiška, nuosekli ir pagrįsta, kuomet sumušta, pažeminta ir seksualiai prievartauta nukentėjusioji visomis išgalėmis siekė pabėgti nuo smurtautojo. O nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad būtent nukentėjusiajai įpykus dėl jo paprašytų 400 litų ir jų nesutikus mokėti, ji sąmoningai važiavusi atbuline eiga ir trenkusis į jo automobilį, atmetamas kaip visiškai nelogiškas (neadekvatus nuteistojo nurodomai tariamai situacijai) ir neatitinkantis faktinių aplinkybių.

Tai, kad nukentėjusioji buvo seksualiai prievartaujama, patvirtina ir tai, kad jai buvo pavykę paskambinti savo draugui S. G. ir pranešti, kad ji prievartaujama. Liudytojas R. T., kuomet matė, kaip mergina buvo mušama ir tampoma bei buvo įsėdusi į jo automobilį ir buvo konfliktuojama su nuteistuoju, pranešė policijai, situaciją įvardindamas didele problema, jau pasitraukus iš įvykio vietos ir pats būdamas patyręs šoką.

Liudytojas S. M., kuris merginai suteikė pagalbą, ją įsisodindamas į savo automobilį ir veždamas į policiją, patvirtino, kad mergina pasakė, kad ją mušė ir bandė prievartauti. Tą patį ji pasakė ir pareigūnams V. J. ir G. S.. Visi liudytojai patvirtino, kad nukentėjusios išvaizda – išpešti plaukai, suplėšyti ir purvini rūbai, bloga savijauta, išgąstis, susijaudinimas bei įvykio atpasakojimas dėl jos atžvilgiu padarytų veiksmų niekam abejonių nekėlė. Be to, nukentėjusiosios parodytas aplinkybes patvirtino įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas išdaužtas nukentėjusiosios automobilio stiklas, daiktų apžiūros protokole užfiksuota suplėšyta ir plaukais aplipusi nukentėjusiosios liemenė, specialistų išvados dėl nukentėjusiajai ir nuteistajam padarytų kūno sužalojimų lokalizacijos ir jų pobūdžio.

Teismo kolegija atsižvelgia ir į tai, kuomet policijos pareigūnai su nukentėjusiąja atvyko į incidento vietą, jos būklė ir išgyvenimai, patirtas stresas abejonių dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pareigūnams nekėlė, jų teigimu su ja netgi susikalbėti buvo sunkoka, o vertinant A. V. būseną, liudytojas G. S. nurodė, jog kaltinamasis vedė save ramiai. Iš šių parodymų, galima konstatuoti, kad neabejotinai po padarytos nusikalstamos veikos, kuomet nuteistasis buvo padėties šeimininkas, jo lytinis susijaudinimas buvo praėjęs, o tariamai patirtas šokas dėl nukentėjusiosios tariamai išreikšto pykčio antrą kart atsimušant į A. V. automobilį, jokia forma atvykus pareigūnams išreikštas nebuvo.

Nuteistojo skundo argumentas, jo nuomone, taip pat patvirtinantis, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs ir abejotini, yra ne tik tai, kad jų niekas nepatvirtina, bet ir pačios J. J. pasakymas kitiems, kad ją bandė išprievartauti ar norėjo išprievartauti. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta. Tai, kad nuteistoji buvo prievartauta oraliniu būdu, abejonių nekelia, o tai, kad A. V. veiksmai nukentėjusiosios buvo įvardijami ne vadovaujantis teisiniu situacijos suvokimu, o subjektyviu kasdieninio tradicinio seksualinio gyvenimo supratimu, kuomet buvo seksualiai prievartauja oraliniu būdu nebaigiant lytinio akto, pasakymas „bandė išprievartauti“ yra visiškai suprantamas ir suvokiamas kasdieniniame gyvenime kaip siekimas lytinę aistrą patenkinti iki pabaigos.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde pagrindiniu įrodymu įvardija laiką, bandydamas minučių tikslumu pagrįsti nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo – negalimumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis skundo motyvas taip pat atmetamas, kaip nepagrįstas. Pats nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, teisme, nurodė, kad incidentas vyko apie 22.00 val., todėl tai, kad kiti proceso dalyviai bandė numatyti įvykio laiką minučių tikslumu, nėra besąlygiška aplinkybe, kad laikas buvo konstatuotas neginčytinai tikslus. Laikas, skirtinguose laikrodžiuose gali rodyti laiką su tam tikra didesne ar mažesne paklaida, todėl įrodinėti, kad nuteistasis per 8 (aštuonias) minutes negalėjo atlikti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo, yra ne esminis ir jokios įrodomosios galios šiuo atveju neturi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog visi duomenys buvo surinkti nepažeidžiant BPK reikalavimų, neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, pripažintini netiesioginiai įrodymais, kurie patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl seksualinio prievartavimo ir pagrindžia A. V. kaltę.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas buvo šališkas, vertino ir rėmėsi išimtinai tik tariamai seksualiai nukentėjusiosios J. J. parodymais, kurių niekas nepatvirtina, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. Teismas, remiantis BPK 20 str., įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir tai, kad nuosprendyje teismas nustatė ir pagrindė A. V. kaltę netiesioginiais įrodymais, savaime nesuponuoja teismo šališkumo priežastingumo, juolab kad iš šio nuteistojo skundo motyvo peršasi nuomonė, kad jei nusikalstamos veikos niekas nematė, o tiesioginių įrodymų nėra, seksualinis prievartavimas besąlygiškai pateisinamas ir netiesioginiais įrodymais neįrodinėtinas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės į gynybą ir teigė, jog ikiteisminiame tyrime pagal susitarimą jį gynė advokatas S.Zabita ir advokato padėjėjas M.Zabita, t.y. buvo įgyvendinta jo teisė, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d., tačiau šia teise nebuvo leidžiama pasinaudoti teisme, bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje, advokato padėjėjo dalyvavimas posėdyje buvo uždraustas. Nuteistojo nuomone, BPK nustato teisę turėti gynėjų tiek, kiek jo manymu reikia apsigynimui ir to riboti teisėjas neturi teisės, priešingu atveju teismas tampa šališku ir pažeidžia nacionalinės ir tarptautinės teisės normas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad minimą skunde teisę numato, ne BPK 44 str. 6 d., o 8 dalis, tačiau, tai teisėjų kolegija vertina, kaip spausdinimo klaidą ir, į klaidą neatsižvelgdama, skundo motyvą atmeta, taip pat kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas gynėjo padėjėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje klausimą, pagrįstai A. V. prašymą atmetė, kas yra užfiksuota neviešo teisiamojo posėdžio protokole teismo protokoline nutartimi (T2, b.l. 69). Lietuvos Respublikos BPK 47 str. 2 d. numatyta, jog advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant bylą teisme dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo. Kaip matyti iš A. V. buvusio pareikšto kaltinimo pagal BK 150 str. 1 d. ir pagal kurį jis nuteistas, įstatymas numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki 7 metų, o tai, atsižvelgiant į BK 11 str. 5 d., kuomet įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, yra įvardijama sunkiu nusikaltimu. Nuteistojo teisė į gynybą pažeista nebuvo, jį teisme gynė A. V. pasirinktas gynėjas pagal susitarimą advokatas Stasys Zabita ir jokių teismo galimo šališkumo požymių kaltinamojo gynybos aspektu teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-05-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Emilija AkelienėRegina Majauskienė