- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-878-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Dalė Peckutė, Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui A. U., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. B. prašė pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo A. U. architekto S. S. 2007 m. sausio mėn. paruoštą projektą (b.l. 20-24). Ieškovas paaiškino, kad jo buto virtuvė yra užpilama antro aukšto tualeto, kuris buvo pastatytas nuomininko nes žiemą užšąla kanalizacijos vamzdžiai. Projekte numatyta, kad tualetai būtų įrengti virš pirmajame aukšte esančių tualetų. Be to, virš virtuvės esantis tualetas prieštarauja sanitarinėms normoms. Laiptai yra menkaverčiai, pastatyti ne vietoje. Naujai įrengti laiptai užimtų tik tuščią erdvę virš esamų laiptų. Ant jų būtų užeinama iš bendro naudojimo koridoriaus. Bendras plotas nesumažėtų. Atsakovo paveldėtame bute tualetas yra prie koridoriaus. Tualetą ir vonią pirmame aukšte atsakovui reikia statyti savo buto patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys yra namų valdos Servitutų g. 36, Kaune, bendraturčiai (b.1.10-11). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos 5-1, 5-2, R-l, R-2, R-4, R-ll, R-8, R-13, 3-1 -3-7, 4-1-4-6; 6-1-6-5. Atsakovui priklauso patalpos l-l-l-7;l-6; 2-1-2-4, R-3, R-5, R-6, R-9, R-10, R-12, o patalpos, pažymėtos indeksais 1-5, 2-5 ir R-7, yra bendro naudojimo. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia perkelti tualeto patalpą ir įrengti ją virš pirmojo aukšto butui Nr. 3 priklausančios patalpos, tačiau pateiktame projekte nėra pasisakyta dėl patalpų, į kurias būtų perkeltos tualeto patalpos, apšildymo. Teismo nuomone, neišsprendus šio klausimo, liks neišspręsta problema dėl nuotekų patekimo į kitas patalpas šaltu metų laiku. Be to, kad pateiktame projekte nėra aptartas kanalizacijos, vandentiekio ir ventiliacijos mazgų klausimai. Įvertinus tai, teismas sprendė, jog atsakovas visiškai pagrįstai nesutinka duoti ieškovui sutikimo rekonstrukcijai pagal architekto S. S. 2007 m. sausio mėn. parengtą projektą, nes pastarasis vertintinas kaip neaiškus, neišsamus ir sudarantis galimybę projekto įgyvendinimo eigoje jį interpretuoti ieškovui palankia linkme. Atlikęs patalpų vietos apžiūrą, teismas įsitikino, kad ieškovas ir be projekto savavališkai bandė atlikti laiptų rekonstrukciją, todėl neabejojo, kad minėto vienareikšmiško projekto įgyvendinimas neužtikrins šalių, kaip namo bendraturčių, interesų pusiausvyros. Sutikdamas su atsakovo atsikirtimais dėl projekte numatyto laiptų perkėlimo į priešingą pusę, teismas nurodė, kad projekte numatytais laiptais galės naudotis tik ieškovas. Dėl to, jo ketinimus perkelti laiptus iš savo pusės į namo pusę, kuria naudojasi atsakovas, vertino kaip pažeidžiančius atsakovo teises ir nesuderinamus su geros moralės principais. Perkėlus laiptus, atsakovas girdėtų daugiau triukšmo, nes šių laiptų metalinės sijos yra atremtos į atsakovo patalpas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, kad rekonstrukcijai vykdyti bendrojoje patalpoje yra būtinas bendraturčio sutikimas (Statybos įstatymo 20 str, 2 d. 3 p.), tačiau bendrarturčio sutikimas turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1064/2003).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2000 m. gruodžio 22 d. konsultacijoje Nr. A3-41 (Teismų praktika Nr. 14) nurodė, kad bendraturčiui turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas (reikiamais atvejais namo aplinkos pakeitimo schema), kur būtų nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys: vieta; aukštis; plotis ir pan. Jie turi būti pakankami bendrasavininkiams nuspręsti ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Architekto S. S. projekte visi šie duomenys yra. Jame nurodyti naujų patalpų plotai, jų vieta, mastelis, iš kurių galima atsakovui spręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl nepagrįstas ir atmestinas teismo teiginys, kad projektas nėra aiškus
Esamais laiptais iš antro aukšto į mansardą naudojasi tik ieškovo šeima, nes jais patenkama patalpas, kurios priklauso tik ieškovui. Šie laiptai neatitinka statybinių reikalavimų (netinkamas statumas, nevienodas pakopų aukštis, plotis ir t.t). Nei esamas, nei būsimų laiptų plotas į namo bendrąjį plotą neįskaičiuotas , nes vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo tuno objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2 punktu, laiptinės ir laiptines aikštelės nėra įskaičiuojamos į namo bendrąjį plotą.
Pagal ieškovo siūlomą projektinį pasiūlymą, patalpa IV-6/1,56 (WC patalpa), esanti virš pirmajame aukšte esančios virtuvės 111-1/8,62, bus įrengta buvusios laiptinės dalyje, šalia įrengiant dušo patalpą (0,9 x 1,80), pažymėtą projekte indeksu 5. Toks patalpos IV-6 panaikinimas, įrengiant WC ir dušo patalpas vietoje senų laiptų ir nemažinant šalių bendro naudojimo patalpos 11-5/9,18, taip pat nepažeidžia atsakovo teisių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad toks rekonstrukcijos atlikimas yra būtinas, nes būtent esamas patalpų išdėstymas, ne tik kad neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 221.1 p. nuostatų, bet ir geros moralės ir protingumo principams, nes pagal esamą situaciją iš koridoriaus 11-5/9,18 per patalpą IV-6 (WC patalpą) yra patenkama į ketvirtajam butui priklausančią virtuvę (IV-5) ir ši patalpa šiuo metu yra virš pirmajame aukšte trečiajam butui priklausančios virtuvės patalpų (III-1/8.62).
Neįvertinti atsakovo atsisakymo leisti ieškovui vykdyti rekonstrukciją motyvai. Jei bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas privalo tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003).
Architekto S. S. 2007 m. sausio mėn. paruoštą projektas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 20 d. konsultacijoje (Teismų praktika Nr. 14) nurodytus reikalavimus. Teismo sprendimas neatstoja leidimo statybai ir tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai leidimo statybai išdavimui. Teismo sprendimas leidžiant be bendraturčio sutikimo vykdyti rekonstrukciją tik pašalina kliūtį atitinkamai statybos priežiūros įstaigai išduoti leidimą tuo atveju, kai bendrasavininkis sutikimo neduoda. Tik gavus bendraturčio sutikimą, bus ruošiamas techninis darbo projektas, kur bus sprendžiami šildymo, dujų, vandens, kanalizacijos, vėdinimo, apšvietimo ir kiti klausimai. Techninis darbo projektas, bus derinamas su visomis reikalingomis derinti institucijomis ir tik po to teikiamas rekonstrukcijos leidimui gauti. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruoti esamą bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę galima įgyvendinti tik laikantis teisės normose, reglamentuojančiose statybas, nustatytų taisyklių (Aukščiausiojo Teismo 2007 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, procesinio sprendimo kategorija 30.12.2), tačiau statybos leidimai, projektai, derinimai su atitinkamomis institucijomis yra viešosios teisės reguliavimo sritis ir šiuos klausimus sprendžia ne bendraturtis, o tam tikros institucijos, kurių kompetencijai priskirtas vieno ar kito klausimo sprendimas (Aukščiausiojo Teismo 2003 06 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-736/2003).
Apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teiginiai dėl ieškovo bandymo vykdyti savavališką rekonstrukciją, visiškai nėra susiję su ieškovo reikalavimais ar atsakovo atsikirtimais. Jokios savavališkos laiptų rekonstrukcijos nėra ir tai teismui patvirtino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 07 02 raštu Nr. IS-263.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, jog ieškovo pateiktas projektas, kuriame nenumatytas ne tik patalpų, bet ir stogo vidinis ir išorinis apšiltinimas, neišspręstas kanalizacijos, vandentiekio ir ventiliacijos klausimai, yra su trūkumais. Tretysis asmuo sutinka su apelianto nuomone, jog teismo sprendimas, nagrinėjamu atveju, neatstotų statybos leidimo ir tiesiogiai nesuteiktų teisės vykdyti statybos darbų, o jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas, įsiteisėjusi teismo nutartis pagal Statybos įstatymo 20 str. 2 d., būtų pateikiama vietoj bendraturčių sutikimo. Be to, Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte yra tik konstatuojama aplinkybė, kad S. B., savavališkai pastatytus laiptus išardė, tačiau šis raštas nepatvirtina aplinkybės, jog savavališka laiptų rekonstrukcija niekada nebuvo atlikta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. U. prašo sprendimo nekeisti. Atsakovas nurodo, jog ieškovo pateiktas dokumentas yra pavadintas „teisiniams ginčams spręsti projektas". Teisės aktai tokio projekto parengimo ne reglamentuoja. Iš minimo dokumento turinio matyti, kad yra pateikti gyvenamojo namo, esančio Servitutų g. 36, Kaune, I ir II aukšto planai, t. y. esamose patalpose, kurios nukopijuotos iš VĮ Registrų centro padarytos kadastrinių matavimų (inventorinės) bylutės, atžymėti siūlomi daryti pakeitimai ir pridėtas aiškinamasis raštas. Atsakovo manymu, pateiktas dokumentas, nėra pastato dalies rekonstrukcijos projektas. Vis tik atsakovui ir teismui turėjo būti pateiktas rekonstrukcijos projektas, nurodant jo parengimo datą, suteiktą numerį bei kitus projektą individualizuojančius duomenis, bet ne planai. Atsakovui ir teismui turi būti pateiktas toks projektas, kuris bus pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai leidimo statybai išdavimui, kas yra nurodyta toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. gruodžio 22 d. konsultacijoje Nr. A3-41, kuria remiasi ir ieškovas. Akivaizdu, kad pagal ieškovo pateikiamą projektą (planus) statybos leidimas nebus išduotas, jis turės parengti kitą projektą, su kuriuo atsakovas net nebus supažindintas. Be to, parengtas dokumentas yra su trūkumais: esamų laiptų plotas neaiškus. Numatytoje pertvaroje įrengus duris, bendro naudojimo patalpos sumažės ir kt.
Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nei esamas, nei būsimų laiptų plotas neįskaičiuotas į namo bendrąjį plotą, todėl naujų laiptų statyba atsakovo interesų nepažeis. Iš inventorinės bylos matyti, kad laiptai statomi patalpoje II-5, esančioje antrame aukšte, jos plotas yra 9,18 m . Kaip pasikeis šios patalpos plotas, priklausomai nuo naujų laiptų projektuojamo užimti ploto, nenurodyta, todėl atsakovo nuomone, bendro naudojimo patalpa sumažės. Šias abejones išsakė ir trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė, nes iš pateikto projekto spręsti, kad rekonstrukcija nepažeis atsakovo teisių, negalima. Be to, pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad laiptinę ketina perkelti į priešingą koridoriaus pusę. Taigi koridoriaus - bendro naudojimo patalpos plotas sumažės, nes dabar esamų laiptų vietoje ieškovas ketina įsirengti tualetą ir dušą.
Be to, Statybos techninis reglamentas STR1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtintas 2004 m. gruodžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708, nustato, kad, ruošiant netgi supaprastintą projektą namo remontui, būtinas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta ne tik statinio (patalpų) naudojimo paskirtis, statybos vieta, projektuojamas patalpas apibūdinantys pagrindiniai rodikliai, bet ir statinio konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių aprašymas (41.1.3. p., 41.4. p.). Todėl ieškovas turėjo konkrečiai nurodyti pateiktuose planuose ir aiškinamajame rašte apie vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo, elektrotechnikos sistemų pakeitimą ar naują įrengimą (31.7. -31.10. p.). Teisingai įvertinta ir tai, kad būsimi remonto darbai neabejotinai pažeis atsakovo teises, nes neapšiltinus patalpų, jų nevėdinant, nepavyks išvengti drėgmės kondensavimosi ir sienų pelėsio, o neapšiltinus stogo per iškirstą angą perdangoje ir padarius laiptus į palėpę, nebus užtikrinta ir 16 laipsnių temperatūra laiptinėje.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovas S. B. ir A. U. yra bendraturčiai gyvenamojo namo, esančio Servitutų g, 36, Kaune. Ieškovas siekia rekonstruoti jam priklausančią namo dalį. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisė būti statytoju. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį tokia teisė gali būti įgyvendinama, kai yra šios sąlygos: statytojas valdo žemės sklypą nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, norėdamas gauti statybos leidimą jam priklausančioje namo dalyje vykdyti rekonstrukciją, turi pateikti bendraturčio sutikimą, kas nustatyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Atsakovas A. U. atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijai vykdyti. Toks atsakovo atsisakymas duoti sutikimą suprantamas kaip ieškovo teisės į statybą(rekonstrukciją) ginčijimas, todėl atsisakymas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo vykdoma namo rekonstrukcija pakeis atsakovo gyvenimo sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų, teisės normų, reglamentuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, natūralus apšvietimas, atatinkamų higienos standartų keliami reikalavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas tokių motyvų nepateikė. Atsakovo A. U. pagrindinis atsisakymo duoti sutikimą motyvą yra tai, kad ieškovo S. B. pateiktas rekonstrukcijos projektas pažeidžia jo, kaip bendraturčio teises.
Teismo sprendimas nepakeičia leidimo rekonstrukcijai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti šiuo darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai, sprendžiančiai dėl leidimo rekonstrukcijai išdavimo. Atsakovas nenurodė išsamių argumentų, kurie būtų pagrindas abejoti tuo, kad ieškovo pateiktas projektas neatitinka Statybos įstatymo, statybos reglamentų reikalavimų.
Ieškovas teisiniam ginčui spręsti pateikė rekonstrukcijos projektą. Šį projektą parengė S. S., kuris yra atestuotas statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros ir bendrosios statinio techninės priežiūros vadovas(b. l. 20-24). Prie projekto pridėtas aiškinamasis raštas. Jame nurodyta, jog po rekonstrukcijos, perkėlus dabartinio tualeto patalpą, ir įrengiant ją virš pirmojo aukšto trečiam butui priklausančios patalpos, toks rekonstrukcijos atlikimas neprieštarautų sanitarinėms higienos ir statybinių normų reikalavimams STR 2.02.01.2004, p. 14, 3 ir 264. 3, todėl yra galimas. Be to, STR 2. 02. 01 2004 Gyvenamieji pastatai“ p. 221.1 „iš virtuvės ir gyvenamųjų kambarių, išskyrus miegamuosius, neturi būti tiesioginio įėjimo į tualetą“. Ši normatyvinė nuostata kelia būtinus reikalavimus tualetą, esantį antrame aukšte ir pažymėtą projekte IV-6/1, 56 būtina iškelti į antro aukšto plane pažymėtą vietą virš tos pačios paskirties patalpos(tualeto indeksas III-6/0, 96). Projekte nurodyti esminiai
Iš šių aplinkybių sprendžiama, kad projektas yra aiškus, kadangi jame nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys, atsakovo A. U. atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai yra nepagrįstas, dėl ko ieškovo S. B. ieškinys tenkintinas.
Iš atsakovo ieškovui priteisiama 218 Lt turėtų žyminio mokesčio ir 1744 Lt atstovavimo išlaidų( CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
S. B. pripažinti teisę be bentraturčio A. U. sutikimo vykdyti gyvenamojo namo, esančio Servitutų g. 36, Kaune, rekonstrukciją pagal architekto S. S. 2007 m. sausio mėnesį paruoštą projektą.
Priteisti iš A. U. S. B. 218 Lt(du šimtus aštuoniolika litų) žyminio mokesčio ir 1744 Lt(vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) atstovavimo išlaidų.