Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2017 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 147 straipsnio 2 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; paskirtą bausmę atlikęs iki 2023 m. kovo 30 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 metų rugpjūčio 30 dieną, apie 20.00 val., R. Ž. namuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.59 promilių girtumas), tyčia rankomis sugriebęs savo tėvą S. Ž. už kaklo, parvertė jį ant grindų, sugriebė už rankų ir jas spausdamas, tempė jį grindimis, taip padarydamas nukentėjusiajam vieną smulkų pusmėnulinės formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą kaklo priekiniame paviršiuje, gomurio projekcijoje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, apatinėje dalyje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybines smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio dilbio apatinio trečdalio ir kairio riešo užpakaliniuose paviršiuose, daugybines smulkios apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, keturias smulkias išilgine grandine viena žemiau kitos išsidėsčiusias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t.y. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo tėvą S. Ž..

Kaltinamasis R. Ž. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 4-5 mėnesius įtarė, kad tėvas vartoja narkotines medžiagas, nes būdavo apsvaigęs. 2024 m. rugpjūčio 30 d. vakare jis grįžęs iš darbo ilsėjosi virtuvėje, gurkšnodamas alų, kol pamatė į koridorių prie laiptinės išėjusį įtartinai apsvaigusį tėvą ir nusprendė patikrinti jo kišenes. Kadangi tėvas neleido patikrinti kišenių, priešinosi, jis jį gaudė tarp laiptinės ir koridoriaus; bijodamas, kad tėvas nenukristų nuo laiptų, sugriebė jam iš už nugaros už kaklo, stipriau suspaudė ir paguldė ant žemės. Tada jis jam viena ranka suspaudė rankas ir patikrino jo kišenes, o nieko neradęs tėvą paleido. Kadangi tėvas yra senas, nuo spaudimo ant jo rankų ir kaklo galėjo likti mėlynių. Nepripažįsta padaręs visus sužalojimus, kuriuos tėvui nustatė medikai. Mušimo ir tempimo veiksmų nedarė. Kai sučiupo už kaklo, tėvo nesmaugė, tik paguldė ant žemės, nuo to ir liko nuospaudos. Įvykio metu jis buvo išgėręs 6 alaus; policija jam nustatė 1,51 promilių neblaivumą, tačiau visą situaciją prisimena gerai. Kritiškai vertina liudytojų parodymus dėl tėvo skandinimo tualeto kibire, nes neatsimena, kad būtų taip jam sakęs. Nežino, gal ir blaivus būtų taip pat pasielgęs. Atsiprašo tėvo už savo veiksmus, supranta, kad taip daryti nereikėjo, galėjo tiesiog pasikalbėti. Tėvo materialinė padėtis kukli, gauna pensiją apie 300 Eur, bet mano, kad užtenka ir narkotinėms medžiagoms. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu dirba, sveikatos problemų neturi; turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Jeigu teismas paskirtų arešto bausmę, prarastų darbą, nebegalėtų mokėti vaikams alimentų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. Ž. parodė, jog jis tą vakarą buvo blaivus, o sūnus parėjęs iš darbo parsinešė 6 butelius alaus, kurį išgėręs pradėjo garsiai ir trankiai kalbėti, rėkauti. Sūnus buvo virtuvėje, o jis pats kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Kadangi sūnus supyko, kad jis neišnešė pamazgų, todėl jis pagalvojo, kad nueis ir išneš tą kibirą laukan. Jam einant sūnus jį nutvėrė už kaklo iš už nugaros, laikė sugriebęs už rankų ir pasakė „pamazgų neišnešei, aš tave tame kibire nuskandinsiu“. Sūnus parvertė jį ant žemės, nesakė, kad ieškos pas jį narkotikų, kišenių netikrino. Kadangi jis šaukėsi pagalbos, jį išgirdo lauke buvęs A. K., kuris palipo laiptais ir paklausė R. ką jis daro. Tada sūnus jį paleido ir jis nulipo į apačią; dukra iškvietė policiją. Kokius sužalojimus nustatė medikai, visi buvo padaryti sūnaus, tačiau sužalojimai nebuvo dideli, gydytis nereikėjo, todėl ieškinio nereiškia. Sūnaus elgesys pasikeičia, kai jis išgeria alkoholio, jis pradeda kalbėti „nesąmones“, garsiai rėkauti. Jo elgesys pasikeitė, kai grįžo iš kalėjimo. Jis sūnui atleidžia, tačiau norėtų, kad jis nebegertų ir pas jį negyventų.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo kieme ir pas kaimynus pasigirdo triukšmas, S. pradėjo šauktis pagalbos, girdėjo kaip R. šaukė „aš tave nuskandinsiu“. Pirmas pradėjo bėgti A., ji iš paskos. A. palipo iki pusės laiptų, paklausė R. ką jis daro, tada R. paleido S.; matė kaip R. laikė S. ant žemės. Neprisimena, kad būtų buvusi kalba apie narkotikus. Mano, R. buvo neblaivus, o S. blaivus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas kaimynę V. B.. Apie 20 val. stovėjo lauke, kai išgirdo, kad kaimynas S., kuris gyvena antrame aukšte, šaukiasi pagalbos; tuo metu S. sūnus R. šaukė, kad jį nuskandins kibire. Tai išgirdęs jis iškart nubėgo į viršų ir pamatė, kad koridoriuje R. laiko sučiupęs savo tėvą S. už rankų ir jį tempia. Jis paklausė R. ką jis daro ir R. iškart paleido S., ir nieko nesakęs nuėjo į kambarį. Jie su S. išėjo į lauką, lauke jam S. nurodė, kad jo sūnus netikėtai čiupo jam už kaklo, o po to už rankų ir sakė, kad jį nuskandins kibire. Jokio kibiro jis nematė. S. buvo labai išsigandęs, susijaudinęs, ant rankų virš riešų matėsi mėlynės. Po įvykio R. buvo išėjęs į lauką, tačiau prie jo nebuvo priėjęs, girdėjo, kad kažką kalbėjo, bet ką sakė, nurodyti negali. Jie paskambino S. dukrai D., kuri iškvietė policiją ir atvyko į įvykio vietą, o jis su S. ir kaimyne V. jų laukė lauke (1 t., b. l. 62-64, 68-70).

Iš 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo foto fiksacijų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. Ž. įvykio vietoje nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.30 val., R. grįžęs iš darbo pradėjo elgtis neadekvačiai, šnekėjo nebūtus dalykus, vėliau vakaro eigoje pradėjo kabinėtis prie jo žodiškai, priekaištauti jam. Apie 20.00 val. R. pasakė, kad išneš kibirą, kuris buvo koridoriuje. Jam einant link koridoriaus, R. atėjo iš virtuvės ir ranka čiupo jam už kaklo, apvertė jį ant žemes, suėmė jį už rankų, suspaudė jas bei pradėjo tempti, sakydamas, kad tuoj paskandins jį kibire. Jis pradėjo šaukti ir netrukus atbėgo A., kuris R. paklausė ką jis čia daro. Tada R. jį paleido ir išėjo į savo kambarį, o jis kartu su A. išėjo į lauką. A. su kaimyne V. paskambino jo dukrai D. ir iškvietė ją, kad atvyktų. Atvykusi D. nurodė, kad iškvietė policiją. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, taip pat jis išsigando, bijo savo sūnaus, nenori, kad jis grįžtų pas jį (1 t., b. l. 1-8, 16-19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000544286) išrašo nustatyta, kad pranešėja D. Ž. pranešė, jog prieš tėvą S. Ž. smurtavo jo kartu gyvenantis sūnus, bandė nuskandinti (1 t., b. l. 20-22).

Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su pagyvenusiu vyru, kuris ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip S. Ž.. Vyras pareigūnams pasakoja, kad jam būnant namuose sūnus R. Ž. be priežasties jį sučiupo už kaklo, parvertė ant žemės, stipriai laikydamas už abiejų rankų riešų jį tempė ir sakė, kad paskandins kibire. Jis išsigandęs pradėjo šauktis pagalbos. Pastarasis nurodo, kad kai sūnus būna neblaivus, jo elgesys yra neprognozuojamas, jam vaidenasi nebūti dalykai, kalba visokias nesąmones. S. Ž. pareigūnams parodo kaklą, kur, pasak jo, labai skaudėjo, kai ranka sugriebęs spaudė R. Ž.. Po to ištiesia abi rankas ir parodo jų riešus, sakydamas, kad už jų laikydamas sūnus tempė ir stipriai spaudė. Vaizdo įraše matosi, kad ant S. Ž. abiejų rankų riešų yra tamsios spalvos dėmės, galimai kraujosruvos. Šalia pastarojo stovintis vyras nurodo, kad kai išgirdo, kad S. Ž. šaukiasi pagalbos, jis greit užbėgo laiptais į namo antrą aukštą ir pamatė pastarąjį gulintį ant grindų. Šalia jo buvo R. Ž., kuris gulinčiam savo tėvui spausdamas abi rankas sakė „aš jį nuskandinsiu kibire“. Pamatęs kas vyksta jis R. Ž. pasakė „R., ką darai“. Po šių žodžių R. paleido savo tėvo rankas ir pasitraukė. Po pokalbio pareigūnai nueina į gyvenamojo namo antrą aukštą, kur kambaryje sėdi vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip R. Ž., kuris nurodė, jog tėvo S. Ž. nemušė, tik norėjo jį nuraminti dėl narkotikų. Tėvas ne kartą yra sakęs, jog jeigu negaus narkotikų prasipjaus venas ir apkaltins jį. Pareigūnai alkotesteriu R. Ž. nustato 1,59 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 32-34).

Iš 2024 m. rugpjūčio 30 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas S. Ž., ant kurio kaklo kairės pusės buvo matoma kraujosruva, ant kairės ir dešinės rankų dilbių matėsi žaizda, netoli kairės rankos riešo – kraujosruvos (1 t., b. l. 41-47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 793/2024(03) nustatyta, kad S. Ž. padaryti šie sužalojimai: vienas smulkus pusmėnulinės formos paviršinis odos nubrozdinimas-nudrėskimas kaklo priekiniame paviršiuje, gomurio projekcijoje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, apatinėje dalyje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybines smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatinio trečdalio ir kairio riešo užpakaliniuose paviršiuose, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, keturios smulkios išilgine grandine viena žemiau kitos išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairiame kaklo šoniniame paviršiuje ir abejose rankose gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai spaudžiant rankų pirštais; smulkus pusmėnulinės formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kaklo priekiniame paviršiuje, gomurio srityje gavosi nuo vieno trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai rankos piršto nagu. Visi šie sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3-4 paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2024 m. rugpjūčio 30 d. 21.15 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), galimai – užduotyje nurodytu laiku. Nurodyti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 58-59).

Dėl R. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką ir bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo R. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra pakankamai įrodyta. Kaltinamasis R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teismas, kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, jų prieštaravimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadoje konstatuotą faktą, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturi jokio pagrindo abejoti nuo pat pradžių apie esmines nusikalstamų veikų aplinkybes vieningus parodymus davusio nukentėjusiojo S. Ž. ir liudytojų parodymais, juolab – patvirtintais kita čia aptarta bylos medžiaga, ir tikėti prieštaringais ir melagingais kaltinamojo R. Ž. parodymais, duotais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jo atžvilgiu, nurodė esmines veikos padarymo aplinkybes, kurios nekito viso proceso metu, patvirtino, kad jam einant koridoriumi, sūnus ranka čiupo jam už kaklo, apvertė jį ant grindų, suėmė jį už rankų, suspaudė jas, bei pradėjo tempti grasindamas, kad jį nuskandins kibire. Įvykio metu kaltinamasis kišenių jam netikrino, nesakė, kad ieškos pas jį narkotikų. Liudytojai A. K. ir V. B. patvirtino būtent S. Ž. nurodytas aplinkybes; A. K. taip pat nurodė, kad kaltinamasis nieko nesakė apie savo įtarimus dėl narkotinių medžiagų, o nukentėjusysis ir neatrodė apsvaigęs. Byloje esantys objektyvūs įrodymai – policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašai, pareigūnų atlikta įvykio vietoje nukentėjusiojo apžiūra ir jos metu darytos fotografijos, galiausiai – teismo medicinos specialisto išvada vieningai patvirtina, kad įvykio metu S. Ž. buvo padaryti joje išvardinti sužalojimai, kurių kiekvienas vertinamas kaip nežymus asmens sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys; galiausiai net turėdamas savo nurodytų įtarimų, kaltinamasis neturėjo teisės smurtauti prieš savo tėvą, kelti jam fizinio skausmo ir jo žaloti. Todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip neįrodytą ir reikšmės bylai neturinčią jo gynybinę versiją, o byloje surinktus duomenis vertina kaip vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – senyvo amžiaus tėvą. Kaltinamasis yra vieną kartą teistas už kitokio pobūdžio sunkesnį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, pasak jo, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei esminę paskirtį – taisomai paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, o gyventų priimtiną socialinį gyvenimą, kaltinamajam už šį jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant sankcijos vidurkį atitinkantį jos dydį ir įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, galinčius tinkamai paveikti kaltinamojo elgesį ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – vienerius metus du mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. 21.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 15.38 val. (vieną dieną), prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8,9 punktais, 3 dalimi, 72¹ ir 72² straipsniais, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimus visą bausmės atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. Ž. ir devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną jų ciklą.

Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. Ž. asmens dokumentą, saugomą byloje – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinti jam po nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.