Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo I. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) (juridinių asmenų registro kodas – (duomenys neskelbtini)), įmonės vadove, vykdydama darbdavio funkcijas, 2016 m. liepos 19 d., 13.15 val., kavinėje (duomenys neskelbtini), leido K. T. dirbti barmene-padavėja nesudariusi darbo sutarties. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu I. R. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 1200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.Apeliaciniame skunde I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Mano, jog teismas neteisingai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir neteisėtai skyrė baudą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog K. T. į kavinę atvyko ne dirbti, o dalyvauti konkurse dėl laisvos darbo vietos ir jos pačios prašymu pasiliko kavinės patalpose stebėti tuo metu dirbusios didelę patirtį turinčios barmenės darbo, ketindama tokiu būdu susipažinti su darbo pobūdžiu. I. R. jai dirbti ar padėti neprašė. K. T. pati savo iniciatyva, norėdama įsitikinti ar sugebės dirbti šį darbą, pabandė nurinkti nuo stalų nešvarius indus. I. R. to nematė. Jei būtų mačiusi, būtų uždraudusi taip elgtis. K. T. su pinigais ir kasa nedirbo, jei buvo uždrausta eiti į pagalbines patalpas. I. R. neleido K. T. nelegaliai dirbti, jos darbo neorganizavo, jai nevadovavo, jos neprižiūrėjo ir iš to nei ji, nei kavinė naudos neturėjo, nes tuo metu kavinėje dirbo didelę darbo patirtį turinti ir seniai kavinėje dirbanti barmenė-padavėja, kuri puikiai atlieka savo pareigas. Taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą į teismo posėdį kviesti K. T., kuri būtų plačiau paaiškinusi visas aplinkybes, kuriomis ji atvyko dalyvauti konkurse į barmenės-padavėjos laisvą darbo vietą. Tik apklausus K. T. galima nustatyti visas šiai bylai ištirti reikšmingas aplinky­bes. Neapklausus K. T. nebuvo galimybės patvirtinti arba paneigti I. R. parodymų. Atsiliepime į I. R. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Kauno apylinkės teismas visiškai teisingai konstatavo, kad I. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tačiau analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvumą siekiant pašalinti prieštaravimus, nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamame nutarime Kauno apylinkės teismas I. R. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalus darbo tyrimo aktu, integracija su VSDFV informacine sistema, K. T. paaiškinimu ir prašymu užimti laisvą darbo vietą, pačios I. R. paaiškinimu.Atkreipiamas dėmesys, jog K. T. savo paaiškinime nurodė, kad patikrinimo metu bandė dirbti barmene-padavėja. Atėjo 12 val. ir ketino dirbti iki 15 val. Nešiojo patiekalus, nurinkinėjo indus. Darbinius marškinėlius išdavė Indrė. Bandė dirbti pirmą dieną, darbo vietą rado pagal skelbimą. Dėl darbo sąlygų tarėsi su Indre. Darbo sutartis ir kiti dokumentai nebuvo pasirašyti. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. šių aplinkybių nepatvirtino ir su jomis nesutiko. I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad iš darbo išėjo barmenė, todėl atėjo nauja mergina, kuri norėjo įsidarbinti. I. R. ją nuvedė prie barmenės, kad aprodytų darbo vietą ir tuo tarpu atėjo Darbo inspekcija. Taigi siekiant pašalinti prieštaravimus tarp K. T. paaiškinimų ir I. R. parodymų, 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė į kitą teismo posėdį kviesti K. T.. Tačiau į kitą teismo posėdį K. T. neatvyko, teismo šaukimas negrįžo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. prašė pakartotinai kviesti į kitą teismo posėdį K. T., tačiau jos prašymas buvo atmestas. Atmesdamas prašymą teismas motyvavo tuo, kad nurodytas aplinkybes pripažino pati I. R.. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. savo kaltės nepripažino viso proceso metu ir teigė, kad administracinio teisės pažeidimo ji nepadarė. Taigi pirmos instancijos teismas, nors ir buvo nutaręs į teismo posėdį kviesti K. T., tačiau nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti K. T. dalyvavimą teismo posėdyje ir taip pašalinti byloje esančius prieštaravimus.Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko būtinų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.